Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Tarpžinybinis bendradarbiavimas, orientuojantis į SM prioritetus

 

Dėl išberto vaiko klaipėdietė susidūrė su netikėta problema

 

(4)

2019-07-16, 20:42

Gintarė Vydmantaitė, lrytas.lt

Dėl išberto vaiko klaipėdietė susidūrė su netikėta problema nuotrauka, foto

 

© 123rf nuotr.

Reklama

„Iš tiesų man trūko kantrybė – nebenoriu tylėti. Ši situacija apgailetina ir absurdiška, kelianti pasibaisejimą mūsų gydymo įstaigomis“, – nusivylimo neslėpė klaipėdietė Aušra.

Vieną rytą Aušra pastebėjo išbertas vaiko (1,5 m.) rankas, o pabėrimą lydėjo pakilusi temperatūra.

Pasitarus su šeimos gydytoju nutarta, kad vaikui nedelsiant reikia pasirodyti dermatologui, arba alergologui, nes pabėrimas plinta.

„Vaikas neramus, žinoma, jam duodami antialerginiai vaistai, kurie apmalšina bėrimo simptomus, bet vaiko būklė negerėja ir štai šiandien (esu labai daug dirbanti mama) pasiimu laisvadienį, ir skambinu visoms gydymo įstaigoms Klaipėdoje, valstybinėms/privačioms, konsultatinėms poliklinikoms... visur. Ir niekas.

Pabrėžiu – nei viena gydymo įstaiga nesutinka priimti ir apžiūrėti vaikelio, sakau, kad sutinku laukti kiek tik reikės, tegul tai bus mokama konsultacija, tik apžiurekite vaikutį, reikia žinoti kas nutiko ir kodėl plinta bėrimas (kokiais vaistais malsinti berimą).

Suaugęs gali ir pakentėti, bet vaikučiui nepasakysi: „Palauk, tuoj praeis“, – juk jam skauda. Dirbi daug, kuri verslą, moki mokesčius, neriesi iš kailio, o valstybei nusispjauti į tave ir tavo vaikų sveikatą“, – piktinosi mama.

Reklama

Aušra sulaukė atsakymo: „Vietų nėra. Jūs ne pirmoji kuri skambinate, bet mūsų specialistai dirba pagal grafiką, ir kiekvienam pacientui skiria pakankamai laiko už mokamą paslaugą, todėl dirbti daugiau po darbo valandu nesutinka“.

„Aš netekau žado. Anksčiausia mokama vieta privačioje ligoninėje – liepos 19 d., jau nekalbu apie valstybines gydymo įstaigas – anksčiausia vieta rugsėjo 9 d. Mano akys buvo pilnos ašarų“, – pasakojo mama.

Sveikatos priežiūros paslaugos skirstomos į dvi rūšis

Pakomentuoti susiklosčiusios situacijos paprašėme Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Rimanto Zagrebajevo.

„Pirmiausia, norime priminti, kad tokiose situacijose dėl paciento gydymo eigos sprendžia jį gydantis gydytojas“, – teigė VLK atstovas.

Sveikatos priežiūros paslaugos skirstomos į dvi rūšis: skubi pagalba (būtinoji) – kai kyla grėsmė paciento gyvybei, teikiama nedelsiant, be siuntimo bei neskubi (planinė) pagalba – kai nėra pavojaus paciento gyvybei ar grėsmės dėl sunkių komplikacijų.

„Jeigu šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nusprendžia, kad jam reikalinga skubi arba neskubi (planinė) gydytojo specialisto konsultacija, jis privalo pacientui nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose yra teikiamos paskirtos sveikatos priežiūros paslaugos. 

Reklama

O pacientas pats gali pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje jis pageidaus šias paslaugas gauti. Rekomenduojama pasirinkti tą gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia laukimo eilė“, – paaiškino R.Zagrebajevas.

Jeigu pacientas siunčiamas planinei paslaugai gauti, naudinga žinoti, jog VLK ir teritorinių ligonių kasų (TLK) interneto svetainėse yra skelbiama informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų eiles gydymo įstaigose (http://www.vlk.lt/Puslapiai/Apie-eiles.aspx).

Dėl skubotumo sprendžia gydytojas

Tik sutartis su ligonių kasomis turinčiose gydymo įstaigose sveikatos priežiūros paslaugos privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems pacientams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

„Visais atvejais siunčiantis gydytojas sprendžia ir dėl gydytojo specialisto konsultacijos skubumo. Jei nusprendžiama, kad pacientui reikalinga skubi gydytojo specialisto konsultacija, tai nurodoma siuntime. Tokiu atveju gydymo įstaiga turi užtikrinti, kad skubi gydytojo specialisto konsultacija pacientui būtų suteikta laiku“, – teigė VLK atstovas žiniasklaidai.

Jeigu gydymo įstaiga, paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos per įstatyme nurodytą terminą, o pacientas nepageidauja šioje įstaigoje paslaugų gauti vėliau, tuomet ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta paciento išankstinė registracija kitoje gydymo įstaigoje, kurioje reikiama paslauga būtų suteikta per įstatyme nustatytą terminą. Svarbu žinoti, kad prieš darant įrašą registracijos sistemoje, turi būti gautas paciento sutikimas pasinaudoti šia paslauga pasiūlytoje gydymo įstaigoje.

Taigi, gydymo įstaiga turi vadovautis teisės aktais ir užtikrinti, kad reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientui būtų suteiktos per įstatyme numatytą terminą. Be to, gydymo įstaiga privalo jos vadovo nustatyta tvarka visus pacientus registruoti jų kreipimosi į gydymo įstaigą momentu, neribodama registravimosi terminų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Garsus architektas: „Perteklinio šlamšto – jau gana“

 

Vartojimo esmę dabar išreiškia ne vien tik daiktai ir jų gausa – vartotojai objektuose mato save, nes vartotojiškumas tapo visa apimančiu gyvenimo būdu. Šiandien įvairiausių daiktų pagaminama labai daug, tačiau, anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjo doc. dr. Jono Jakaičio, tai nėra blogai.
  „Ekonomine prasme yra svarbu skatinti gamybą, pirkimus ir pardavimus. Bet reikėtų suvokti, kad kuo daugiau gaminama, tuo daugiau teršiama aplinka. Taip šiame masinio vartojimo kontekste gaunamas užburtas ratas. Išeitis – gamybą sieti su aplinkos kokybe, darna, sveika gyvensena. Viskas turi būti subalansuota, o naujų produktų kūrimas turi būti susijęs su nuolatiniu gyvenimo ir aplinkos sąlygų gerinimu, o ne perteklinio šlamšto gamyba“, – mintimis dalijasi VGTU Dizaino katedros vedėjas. Aplinkos sąveika su žmogumi – nenuginčijama  Mintį, kad nauji gaminiai turi prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo, kaip pagrindinę idėją J. Jakaitis sako nuolat kartojantis ir savo Pramonės gaminių dizaino studentams. 2013 m. startavusi studijų programa orientuota į tokių gaminių kūrimą, kurie galėtų būtų multiplikuojami, t. y. gaminami masiškai, tačiau neapkrautų vartotojų dar didesne gausa bereikšmių daiktų.  
„Mes palaikome modernistinės kultūros poziciją, t. y. dizainą matome kaip žmogui naudingą veiklą atnešančią tikslinį rezultatą. Jei mes daiktus ir erdves pagerinsime atsižvelgdami į pasikeitusį mentalinį suvokimą, sampratą – mes pagerinsime savo gyvenimo kokybę ir taip vyks natūrali plėtra“, – sako J. Jakaitis.  Studentų idėjos – Vilniaus miestui Pasak VGTU Dizaino katedros vedėjo, Pramonės gaminių dizaino studijose naudojama Problemų sprendimu grįsto mokymosi (angl. Problem based service learning) metodika, pagal kurią žinios įtirtinamos sprendžiant realias problemas. Dėl to aktyviai bendraujama su Vilniaus miesto savivaldybe, Lietuvos kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vienas iš projektų, į kurį buvo įtraukti Pramonės gaminių dizaino studentai, buvo Neries krantinės atnaujinimo darbai.  „Apie 40 antro ir trečio kurso VGTU Pramonės gaminių dizaino studentų praėjusiais metais dalyvavo Neries krantinės objektų projektavime. Jie kūrė modernius, šiuolaikinio dizaino, prie vietos ir gamtos sąlygų pritaikytus, tarpusavyje derančius bei praktiškus objektų projektus – pradedant šviestuvais, suoleliais ir baigiant dviračių stovais su padangų pompomis, inovatyviomis upės tėkmės ir saulės energijos įkrovimo stotelėmis. Iš visų 40 darbų buvo atrinkta 17 geriausių, kurie buvo pateikti į viešą parodą Vilniaus miesto savivaldybėje“, – pasakojo J. Jakaitis. 
Kitas bendras projektas – daugiakalbės Vilniaus miesto gatvių lentelės – Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva, kurią praktiškai įgyvendinti padėjo VGTU dėstytojai ir studentai. Gatvės puošybos elementų kitomis kalbomis atsirado Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos, Rusų, Žydų, Totorių, Vokiečių, Latvių, Gudų bei Olandų  gatvėse.  Naujausi projektai – Lietuvos kelių direkcijai Pramonės gaminių dizaino programos filosofija, kad naujai kuriami daiktai turi gerinti aplinkos kokybę, kurti ir atspindėti vietos unikalumą, sulaukė Lietuvos kelių direkcijos palaikymo, kuris, pasak J. Jakaičio, nuo 2016 m. išsivystė į abipusį bendradarbiavimą.  Studentams gavus konkrečią problemą, apie 50 jų sėkmingai įgyvendino tikslus bei sukūrė inovatyvius, funkcionalius ir estetiškus, „susišnekančius“ su konkrečiu kraštovaizdžiu ir atitinkančius nūdienos socialinius lūkesčius, komforto ir kokybės reikalavimus kelių infrastruktūros objektų dizaino sprendimus.  „Sprendimais siekta, kad pakelių viešųjų erdvių salelės įgautų savitumo bruožų, būtų ne tik matomos, bet ir patogiai naudojamos. Studentai sukūrė modernius, šiuolaikinio dizaino, prie vietos ir gamtos sąlygų pritaikytus, tarpusavyje derančius bei praktiškus autobusų sustojimo stotelių paviljonus, šviestuvus, suolelius, rekreacinės paskirties su inovatyviais saulės energijos įkrovimo įrenginiais objektus. Atrinkti geriausi darbai buvo eksponuoti Lietuvos kelių direkcijos parodoje“, – pasakojo J. Jakaitis. Mokymasis dirbant – VGTU studijų pagrindas VGTU Dizaino katedros vedėjas kartu su studentais įgyvendintuose projektuose mato išskirtinę vertę: „Galėtume pasitenkinti virdami savo teorinėse sampratose ir kunkuliuodami savo žiniose, kurias kas nors vėliau galbūt kažkur panaudos. Bet mes renkamės kitą būdą – veiksmo, darymo, kūrimo, bendradarbiavimo. Džiaugiamės, kad mūsų idėjos ir iniciatyvos pripažįstamos bei įvertinamas jų reikalingumas“, – sako J.Jakaitis.    Tarpdisciplininę Pramonės gaminių dizaino studijų programą šiemet baigė pirmoji bakalauro studentų laida, o nuo rugsėjo šalia bakalauro studijų turėtų atsirasti ir magistro studijų programa. „Tai unikali studijų programa, vienintelė tokia Lietuvoje. Gali atrodyti, kad panašius specialistus ruošia Vilniaus dailės akademija, tačiau išties akademijoje ruošiami menininkai, kurie užsiima vizualiaisiais menais ir taikomojo meno vienetiniais dirbiniai. Mes užsiimame taikomojo meno pramonine gamyba. Padaryti meno kūrinį yra viena, bet padaryti, kad jis būtų praktiškas, ekonomiškas, racionalus bei sudomintų ką nors be tavęs paties – visai kas kita. Tam reikia plataus žinių spektro – nuo dizaino iki inžinerijos“, – akcentuoja J.Jakaitis. 

Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/izvalgos-ir-nuomones/2017/08/11/news/garsus-architektas-perteklinio-slamsto-jau-gana--2194264/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy