Naujos idėjos

 

NAUJA INICIATYVA KAUNE – „TU NESI VIENAS“

Keblios situacijos, stresas ir kiti kasdienę rutiną temdantys rūpesčiai – ne priežastis pulti į neviltį. Kiekvienu atveju galima ir reikia rasti savyje jėgų bei optimizmo kovoti už gyvenimą. Kaip šiuos žodžius paversti realybe, rugsėjo 9-ąją Kaune mėgins atsakyti susitikimų ciklo „Tu nesi vienas“ lektoriai.

Kauno visuomenės sveikatos biuro rengiami seminarai visus kauniečius ir miesto svečius šeštadienį nuo vidurdienio kvies susitikti amfiteatre prie Kauno pilies, Jėzuitų gimnazijoje ir Vytauto bažnyčioje. Sakralios miesto erdvės ir įkvepiantys pranešėjų pasakojimai, anot organizatorių, skirti kiekvienam iš mūsų.

„Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną šiemet Kaunas pasitinka naujai. Projektas „Tu nesi vienas“ – tai ne vienkartinė seminarų serija. Siekiame, kad ši iniciatyva taptų tęstinė ir vyktų ištisus metus, todėl netrukus startuos interneto svetainė tuo pačiu adresu „Tu nesi vienas“ su naudinga informacija apie pagalbą sau bei kitiems. Reikia pripažinti, jog per vieną dieną savo tikslų nepasieksime – tam reikalingos nuolatinės pastangos ir dėmesys“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos biuro vadovė Lina Balaišytė.

Pasak jos, vienas pagrindinių šio renginio tikslų – motyvuoti žmones atrasti sau mėgstamas veiklas, ieškoti išeičių iš susidariusių keblių situacijų , išmokti įveikti stresą ir kaskart atrasti jėgų bei optimizmo kovoti už savo gyvenimą.

Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Večerskis sako, kad renginiu „Tu nesi vienas“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir pakviesti diskusijai apie situacijas, į kurias papulti gali kiekvienas.

„Šiuolaikiško gyvenimo būdo idealai ir jų atspindžiai žiniasklaidoje mums kuria iliuziją, kad gyvenimas yra ir turi būti tik sėkmingas ir gražus. Bet iš tiesų juk būna įvairių akimirkų, visi neišvengiamai susiduriame su išbandymais.
Būtent tuomet matome tą stebinantį dalyką, kad vieni palūžta, o kiti atsikelia ir eina toliau, vieni ieško pagalbos ir ją randa, kiti tiesiog pasmerkia save. Kodėl taip yra, iš kur toks skirtumas, ar mes galime save paruošti tokioms situacijoms ir išsiugdyti tvirtybę? Manome, kad pats geriausias būdas pasigilinti į šiuos klausimus – gyvas žmonių liudijimas. Tad šiuose susitikimuose tokius liudijimus ir išgirsime bei galėsime gyvai padiskutuoti“, – pasakojo D. Večerskis.

Rugsėjo 9 d. renginių tvarkaraštis:

12.00-13.00 Kaip išlikti motyvuotam? Alanas Dzeranovas. Vieta – amfiteatras prie Kauno pilies (esant blogoms oro sąlygoms vyks Kauno jėzuitų gimnazijoje).
13.00-14.00 Patiri sunkumus? Tikėk ne sėkme, o savimi. Valija Šap. Vieta – amfiteatras prie Kauno pilies (esant blogoms oro sąlygoms vyks Kauno jėzuitų gimnazijoje).
15.00-16.00 Kaip negalios ir trūkumai gali tapti tiltais į mūsų sėkmės istorijas. Tomas Viluckas. Vieta – Kauno jėzuitų gimnazija (Rotušės a. 9, Kaunas).
17.00-18.00 Nesame vieni. Kun. Kęstutis Rugevičius. Vieta – švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Aleksoto g. 3, Kaunas).

 

 

Kokią naudą neša sveiki darbuotojai

Mokslininkai procentų tikslumu suskaičiavo, kokią naudą verslui gali suteikti rūpinimasis darbuotojų sveikata.Daugelis įmonių rūpinasi darbuotojų sveikata daugiausia tam, kad mažiau dienų praleistų sirgdami ir neateidami į darbą. Tačiau kokią įtaką sveikatos programos turi žmonių, kurie ir taip sveiki arba turi nedidelių sveikatos sutrikimų, produktyvumui, yra sudėtingiau pamatuoti.

 

Kalifornijos ir Vašingtono universitetų tyrėjai trejus metus stebėjo penkias vienos bendrovės pramonines skalbyklas, veikiančias JAV Vidurio Vakarų regione.

Tyrėjai apskaičiavo, kad vidutiniškai sveikatingumo programa darbuotojų aktyvumą per metus padidino 5%.

Labiausiai produktyvumą išaugino tie darbuotojai, kurie prieš dalyvaudami programoje turėjo sveikatos sutrikimų. Geresnė mityba, daugiau sporto bei mažiau streso padėjo šiems darbuotojams jaustis geriau ir jų produktyvumas vidutiniškai išaugo 11%.

Tie darbuotojai, kurie jautėsi sveiki, bet sveikatingumo programa padėjo jiems dar labiau pataisyti sveikatą, dirbo dešimtadaliu produktyviau.

Net tie darbuotojai, kurie buvo sveiki ir dalyvavaimas programoje neturėjo įtakos jų sveikatai, savo produktyvumą padidino 6%.

 

Skalbimo bendrovei sveikatingumo programa kainavo 32.640 USD, tačiau padidėjęs produktyvumas atnėšė 57.558 USD. Tai reiškia, kad investicijų į darbuotojų sveikatą grąža bendrovei siekė 76,3%.

„Organizacijos, rodydamos savo darbuotojams rūpestį, gali sustiprinti kolektyvo lojalumą ir įsipareigojimą darbovietei. Kai darbuotojai programos metu atranda savo sveikatos problemų, apie kurias nežinojo, jie gali pradėti jausti dėkingumą savo darbdaviui ir atsidėkoti jam labiau stengiantis darbe. Be to, kai programos padeda darbuotojams priimti sveikus sprendimus, tai teigiamai veikia jų savijautą, nutoaiką, energijos lygį, kas galiausiai padidina jų pajėgumus ir bendrovės produktyvumą“, - teigia Timothy Gubleris, vienas iš tyrimo autorių.

Anot jo, pozityviausias pokytis užfiksuotas tų darbuotojų tarpe, kuriems programa padėjo pakeisti mitybą bei daugiau užsiimti sportu.