Naujos idėjos

 

„Nuo ko priklausys Klaipėdos ateitis?“

Vytautas Valevičius 

 

Didelių planų akivaizdoje galima pasimesti. Istorija moko, kad tik maža grandiozinių planų dalis būna įgyvendinama. Dauguma jų gražūs tik ant popieriaus ar kompiuterio ekrane. Aišku, nė viename dideliame projekte negalima visko numatyti: keičiasi ne tik kuriamas dalykas, bet ir aplinka, t.y., tai, kas jau gali nuo mūsų ir nepriklausyti. Galima nekreipti į tai dėmesio, bet gyvenimas stumtels taip, kad teks daugiau reaguoti į tuos pakitimus, nei į savo norus.

Neperpasakosiu Klaipėdos miestui numatytų augimo planų. Jie gražūs, nors juose trūksta vieno mažmožio. Patrauklumo. Perskaičiau visą projektą gražiu pavadinimu „Klaipėdos konkurencingumo didinimo ir ekonominio proveržio galimybių studija“, peržiūrėjau daug schemų ir diagramų. Lyg viskas gražu. Tačiau keliami tikslai ir siūlomos priemonės prasilenkia.

Pradėti reikia nuo to, kad nepripažįstama, jog Klaipėdos miestas yra Lietuvos ir pasaulio sudėtinis elementas, o tai reiškia, kad yra bendri dalykai, kurių išvengti neįmanoma.

Pirma, senųjų pramoninių gamybų mažėjimas yra išvystytų valstybių bruožas.

Antra, beveik automatiškai mažėjo ar nyko žuvies apdirbimas ir laivų statyba. Tai nepriklausė nuo miesto vadovų ir gyventojų valios ar pastangų. Tą patį galime sakyti ir apie statybas, žemės ūkio struktūros kaitą ir taip toliau.

Trečia, būtina į tai atsižvelgti, kalbant apie ateitį: kokie pagrindiniai raidos procesai tikėtini artimiausius kelis dešimtmečius? Jei nežinome, greičiausiai nuklysime nuošalėn, beprasmiškai eikvosime savo pastangas ir laiką. Todėl reikia susitelkti į tuos dalykus, kurie neprieštarauja pasaulinės bei valstybinės raidos kryptims ir orientuoti savus resursus bei pastangas į tai, ką galima ir būtina diegti ar auginti.

Tikrasis miesto patrauklumas – dėmesys žmogui.

Jei mieste esantys gyventojai ir jų valdžia rūpinasi žmonėmis, tai greičiausiai jie taps draugais ir naujai atvykusiems. Tai tiesiog galima parodyti, mažinant geležinkelio keliamą triukšmą šalia gyvenamų namų, prie kiemo esančio uosto taršą, didinant vaikų darželių kiekį pagal miestiečių poreikius, vystant mieste kultūrą ir sudarant galimybes įsigyti norimą specialybę ar pakelti turimą kvalifikaciją neišvykstant kitur.

Ne mažiau svarbios yra pramogų bei sveikatinimo sritys. Gerai, kad Klaipėda turi „gabalą“ pajūrio. Bet ar visur ir visuomet galima normaliai praleisti dieną ar pusdienį su šeima ir draugais ne vien tik gulinėjant kopose ar ant kranto? Ką daryti tuomet, kai baigiasi vasara?

Nors veik visos mokyklos turi stadionus, bet jie labai mažai naudojami. Profesionalūs sportininkai mieste lyg ir gerai, bet sportuojančių gyventojų dalis gerame mieste turi būti didelė. Paradoksas: beveik visi vaikai sportuoja, tik nedaug to nedaro. Tačiau kai jie suauga ir pradeda savarankišką veiklą, mieste lieka tik 5-7 proc.

O sportas (neprofesionalus) yra pigiau už gydymo sistemą su etatais, technologijomis ir vaistais. Gerai, kad bando „atsigriebti“ senoliai, bet dažniausiai būna per vėlu. Aišku, kad sąlygos sportuoti vyresniems turėtų būti jų sveikatos sistemos pamatu, pagrindu.

Sakoma, kad kritikuoti lengva. Nemanau. Žinant kritikuoti kartais sunkiau nei padaryti pačiam.

Pasaulyje atliktas ne vienas rimtas tyrimas, kurie bando matuoti miesto ar valstybės patrauklumą. Vieną tokį, gana naują, perskaičiau. Svarbu ne tiek rezultatas, kiek metodika. Svarbu išsiaiškinti tai, kas vadinama patrauklumu.

Pagrindinis šiuo metu naudojamas terminas yra gyvenimo kokybė („Eurofound (2017), European Quality of Life Survey 2016: Quality of life, quality of public services, and quality of society, Publications Office of the European Union, Luxembourg“). Nesiimsiu pasakoti viso darbo, bet kai kurie motyvai yra pamokantys. Sakykime, vienas iš ryškiausių gyvenimo kokybės kriterijų – gerėjanti gyventojų sveikata. Kitas ne mažiau svarbus bruožas – augantis optimizmas. Noriu parodyti visiems, planuojantiems ir politikuojantiems, kad kokia bebūtų „infrastruktūra“, svarbiausias dalykas mieste yra žmogus – gyvas ir reikalaujantis. Vadinasi, nematant gyvų žmonių besikeičiančių ir beaugančių poreikių, neverta kalbėti apie investicijas, ekonominę raidą ir panašiai.

Esminis kriterijus – miestiečio jausena ir savivoka. Ar norės žmonės, gyvenantys ir atvažiuojantys į šią vietą, būti klaipėdiečiais? Ar jiems patiks aplinka? Aišku, neįmanoma visko suplanuoti ar suprojektuoti. Bet kryptį suvokti reikia. Priemonė negali būti tikslu, tą sakė dar Imanuelis Kantas.

 

MIESTE – DAUGIAU BELAIDŽIO INTERNETO PRIEIGŲ

 

Klaipėdoje planuojama įrengti belaidžio interneto prieigų. Pirmiausia jos turėtų atsirasti labiausiai užsienio turistų lankomose vietose. Tokias prieigas planuojama įrengti ir atnaujinamuose parkuose.

Nori patogumo turistams

Dėl belaidžio interneto prieigų įrengimo mieste jau diskutuojama kurį laiką.

Pavedimą savivaldybės administracijai išspręsti šį klausimą yra pasirašęs ir meras Vytautas Grubliauskas.

Lėšas belaidžio interneto prieigų įrengimui planuojama numatyti jau kitų metų miesto biudžete.

Manoma, kad kitąmet tokios prieigos gali atsirasti Kruizinių laivų terminale, Teatro aikštėje, kur daugiausia lankosi turistų iš užsienio.

Ateityje galimybę naudotis nemokamai internetu planuojama sudaryti ir piliavietės lankytojams.

"Klaipėdiečiai paprastai telefonuose turi internetą. Jiems nelabai aktualios belaidžio interneto prieigos. Visai kitokia situacija yra užsienio turistams, kurie nėra lietuviško operatoriaus klientai. Dėl to pirmiausia ir orientuojamės į šią grupę", – komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Belaidžio interneto prieigas Kruizinių laivų terminale, Teatro aikštėje, piliavietėje planuojama rengti atskirais projektais.

Svarstė: pirkti ar nuomoti

Norima, kad nemokamai internetu lankytojai galėtų naudotis ir atnaujintuose miesto parkuose. Jau tartasi su Sąjūdžio parką tvarkančia įmone dėl tokių prieigų įrengimo.

Numatyti jas prašoma ir planuojamuose atnaujinti Malūno parke, Ąžuolų giraitėje, kurių projektai dar rengiami.

E.Mantulova teigė, kad belaidžių interneto prieigų įrengimas nėra pigus malonumas. Tad tokiems darbams reikia suplanuoti lėšas.

Šią priemonę ketinama įtraukti į miesto trejų metų strateginį veiklos planą.

Jau vertinta, kas labiau apsimoka – nuomoti įrenginius ar įsigyti patiems. Manoma, kad labiau pasiteisintų pirmasis variantas.

"Žiūrint siaurai, nuoma atsieina brangiau. Tačiau įsigyjant patiems kiltų rūpesčių dėl reagavimo į gedimus. Reikėtų organizuoti viešųjų pirkimų procedūras ir išrinkti, kas šalins gedimą, o tai užtruktų laiko", – pasakojo pavaduotoja.

Nuoma kur kas patogiau

Pasak E.Mantulovos, perkant belaidžio interneto teikimo paslaugą, užtikrinti sklandų ryšį, šalinti gedimus turėtų teikėjas.

"Nuoma tikrai patogiau, o brangimas nėra toks reikšmingas, kad jos reikėtų atsisakyti", – tvirtino pavaduotoja.

Buvo vertinama, kiek kainuotų tokia paslauga. Vienas įrenginys, kuris užtikrintų naudojimąsi internetu 100 vartotojų, atsieitų apie 20 tūkst. eurų.

"Įrengti belaidžio interneto prieigų visame mieste iš karto tikrai nepavyks. Tad pirmiausia orientuojamės į aikštes, viešąsias erdves, kur renkasi daug žmonių, ypač užsienio turistų. Kitur prieigas galėtume įrengti kitais etapais", – tvirtino pavaduotoja.

 

Jaunieji Klaipėdos kūrėjai buriasi į vieną platformą

Jaunieji Klaipėdos kūrėjai buriasi į vieną platformą nuotrauka, foto

 

Klaipėda – pirmoji Lietuvoje, įgyvendinusi unikalią idėją ir sudariusi iš Klaipėdos miesto kilusiems jauniesiems kūrėjams galimybę susiburti į vieną platformą ir taip skleisti žinią apie save tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šiemet startavęs informacinis tinklapis-platforma „Klaipėda kuria pasauliui“ (www.klaipedoskurejai.lt) yra sudedamoji jaunųjų klaipėdiečių kūrėjų, išvykusių iš Klaipėdos ar Lietuvos, kūrybos pristatymo programos „Mes esame“ dalis.

Programa „Mes esame“ skirta iš Klaipėdos kilusių įvairių meno sričių jaunųjų menininkų iki 29 m., kuriančių ar studijuojančių Lietuvoje bei užsienyje, kūrybos ir veiklos pristatymui. Šia programa siekiama užmegzti su jaunaisiais kūrėjais ilgalaikius ryšius, dalintis patirtimi ir kūrybinėmis idėjomis, paskatinti juos sugrįžti į Klaipėdą.

„Šį projektą vystome jau ne pirmi metai. Jis skirtas jauniesiems kūrėjams, tiems, kurie gimė, augo, studijavo Klaipėdoje ir išvyko iš gimtojo miesto į užsienį ar į kitus Lietuvos miestus. Kiekvienas miestas, kiekviena bendruomenė nori išlaikyti ryšį su jaunu kūrėju. Šio projekto tikslas yra užmegzti ilgalaikius kontaktus su Klaipėdoje gimusiais, augusiais kūrėjais ir kartu pademonstruoti norą ir toliau juos įtraukti į miesto raidos procesus“, – sako Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Tinklapio www.klaipedoskurejai.lt paskirtis – pristatyti Klaipėdai ir pasauliui veiklas ir kūrybą jaunų žmonių, menininkų, kilusių iš Klaipėdos, bet šiuo metu besimokančių, gyvenančių ar kuriančių už Klaipėdos miesto ribų. Tinklapyje galima rasti jų kūrybines biografijas, kūrinių sąrašus, albumus, nuorodas į kūrėjų asmenines / kūrybines svetaines, kūrėjų veiklų anonsus, nuorodas į šaltinius tobulėjimui, karjerai, finansavimui.

„Siekiame sukurti platformą apie pačius jaunuosius kūrėjus, apie jų vykdomą veiklą. Dalis šių jaunųjų kūrėjų jau yra gerai žinomi pasaulyje, tačiau mūsų bendruomenė yra mažai su jais susipažinusi, todėl ir siekiame sukurti šią platformą. Norime pasakyti jauniesiems kūrėjams, kad visai nesvarbu, kur jie šiuo metu gyvena, svarbu, kad jie jaustųsi miesto dalimi“, – sako N. Lendraitis.

Šiuo metu tinklapyje jau yra paskelbta informacija apie 120 jaunųjų kūrėjų. Iki šių metų pabaigos planuojama paskelbti informaciją dar apie 40 kūrėjų, o ateityje šis skaičius nuolat didės.

Projekte dalyvaujantys bei naujai prisijungiantys kūrėjai gali nemokamai susikurti ar papildyti savo asmeninį puslapį kūrybinėmis naujienomis, aktualijomis, kvietimais ir skelbimais. Be to, galima nemokamai naudotis tinklapyje pateikiama kūrėjams naudinga informacija. Taip pat yra sudarytos galimybės užmegzti, stiprinti ir plėtoti bendradarbiavimo ryšius su kitais kūrėjais ir vadybininkais.

Tinklapio administravimą vykdo viešoji įstaiga „Pokyčių bendruomenės fondas“. Tinklapio įkūrimą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jaunųjų klaipėdiečių kūrėjų, išvykusių iš Klaipėdos ar Lietuvos, kūrybos pristatymo programos „Mes esame“ 2017 metų lėšomis.

 

 

NAUJA INICIATYVA KAUNE – „TU NESI VIENAS“

Keblios situacijos, stresas ir kiti kasdienę rutiną temdantys rūpesčiai – ne priežastis pulti į neviltį. Kiekvienu atveju galima ir reikia rasti savyje jėgų bei optimizmo kovoti už gyvenimą. Kaip šiuos žodžius paversti realybe, rugsėjo 9-ąją Kaune mėgins atsakyti susitikimų ciklo „Tu nesi vienas“ lektoriai.

Kauno visuomenės sveikatos biuro rengiami seminarai visus kauniečius ir miesto svečius šeštadienį nuo vidurdienio kvies susitikti amfiteatre prie Kauno pilies, Jėzuitų gimnazijoje ir Vytauto bažnyčioje. Sakralios miesto erdvės ir įkvepiantys pranešėjų pasakojimai, anot organizatorių, skirti kiekvienam iš mūsų.

„Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną šiemet Kaunas pasitinka naujai. Projektas „Tu nesi vienas“ – tai ne vienkartinė seminarų serija. Siekiame, kad ši iniciatyva taptų tęstinė ir vyktų ištisus metus, todėl netrukus startuos interneto svetainė tuo pačiu adresu „Tu nesi vienas“ su naudinga informacija apie pagalbą sau bei kitiems. Reikia pripažinti, jog per vieną dieną savo tikslų nepasieksime – tam reikalingos nuolatinės pastangos ir dėmesys“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos biuro vadovė Lina Balaišytė.

Pasak jos, vienas pagrindinių šio renginio tikslų – motyvuoti žmones atrasti sau mėgstamas veiklas, ieškoti išeičių iš susidariusių keblių situacijų , išmokti įveikti stresą ir kaskart atrasti jėgų bei optimizmo kovoti už savo gyvenimą.

Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Večerskis sako, kad renginiu „Tu nesi vienas“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir pakviesti diskusijai apie situacijas, į kurias papulti gali kiekvienas.

„Šiuolaikiško gyvenimo būdo idealai ir jų atspindžiai žiniasklaidoje mums kuria iliuziją, kad gyvenimas yra ir turi būti tik sėkmingas ir gražus. Bet iš tiesų juk būna įvairių akimirkų, visi neišvengiamai susiduriame su išbandymais.
Būtent tuomet matome tą stebinantį dalyką, kad vieni palūžta, o kiti atsikelia ir eina toliau, vieni ieško pagalbos ir ją randa, kiti tiesiog pasmerkia save. Kodėl taip yra, iš kur toks skirtumas, ar mes galime save paruošti tokioms situacijoms ir išsiugdyti tvirtybę? Manome, kad pats geriausias būdas pasigilinti į šiuos klausimus – gyvas žmonių liudijimas. Tad šiuose susitikimuose tokius liudijimus ir išgirsime bei galėsime gyvai padiskutuoti“, – pasakojo D. Večerskis.

Rugsėjo 9 d. renginių tvarkaraštis:

12.00-13.00 Kaip išlikti motyvuotam? Alanas Dzeranovas. Vieta – amfiteatras prie Kauno pilies (esant blogoms oro sąlygoms vyks Kauno jėzuitų gimnazijoje).
13.00-14.00 Patiri sunkumus? Tikėk ne sėkme, o savimi. Valija Šap. Vieta – amfiteatras prie Kauno pilies (esant blogoms oro sąlygoms vyks Kauno jėzuitų gimnazijoje).
15.00-16.00 Kaip negalios ir trūkumai gali tapti tiltais į mūsų sėkmės istorijas. Tomas Viluckas. Vieta – Kauno jėzuitų gimnazija (Rotušės a. 9, Kaunas).
17.00-18.00 Nesame vieni. Kun. Kęstutis Rugevičius. Vieta – švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Aleksoto g. 3, Kaunas).

 

 

Kokią naudą neša sveiki darbuotojai

Mokslininkai procentų tikslumu suskaičiavo, kokią naudą verslui gali suteikti rūpinimasis darbuotojų sveikata.Daugelis įmonių rūpinasi darbuotojų sveikata daugiausia tam, kad mažiau dienų praleistų sirgdami ir neateidami į darbą. Tačiau kokią įtaką sveikatos programos turi žmonių, kurie ir taip sveiki arba turi nedidelių sveikatos sutrikimų, produktyvumui, yra sudėtingiau pamatuoti.

 

Kalifornijos ir Vašingtono universitetų tyrėjai trejus metus stebėjo penkias vienos bendrovės pramonines skalbyklas, veikiančias JAV Vidurio Vakarų regione.

Tyrėjai apskaičiavo, kad vidutiniškai sveikatingumo programa darbuotojų aktyvumą per metus padidino 5%.

Labiausiai produktyvumą išaugino tie darbuotojai, kurie prieš dalyvaudami programoje turėjo sveikatos sutrikimų. Geresnė mityba, daugiau sporto bei mažiau streso padėjo šiems darbuotojams jaustis geriau ir jų produktyvumas vidutiniškai išaugo 11%.

Tie darbuotojai, kurie jautėsi sveiki, bet sveikatingumo programa padėjo jiems dar labiau pataisyti sveikatą, dirbo dešimtadaliu produktyviau.

Net tie darbuotojai, kurie buvo sveiki ir dalyvavaimas programoje neturėjo įtakos jų sveikatai, savo produktyvumą padidino 6%.

 

Skalbimo bendrovei sveikatingumo programa kainavo 32.640 USD, tačiau padidėjęs produktyvumas atnėšė 57.558 USD. Tai reiškia, kad investicijų į darbuotojų sveikatą grąža bendrovei siekė 76,3%.

„Organizacijos, rodydamos savo darbuotojams rūpestį, gali sustiprinti kolektyvo lojalumą ir įsipareigojimą darbovietei. Kai darbuotojai programos metu atranda savo sveikatos problemų, apie kurias nežinojo, jie gali pradėti jausti dėkingumą savo darbdaviui ir atsidėkoti jam labiau stengiantis darbe. Be to, kai programos padeda darbuotojams priimti sveikus sprendimus, tai teigiamai veikia jų savijautą, nutoaiką, energijos lygį, kas galiausiai padidina jų pajėgumus ir bendrovės produktyvumą“, - teigia Timothy Gubleris, vienas iš tyrimo autorių.

Anot jo, pozityviausias pokytis užfiksuotas tų darbuotojų tarpe, kuriems programa padėjo pakeisti mitybą bei daugiau užsiimti sportu.