Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujos idėjos

 

Ar viskas gydo?

 

(4)

2019-06-20, 10:22

Vytautas VALEVIČIUS

 

Ar viskas gydo? nuotrauka, foto

 

© „Fotolia“ asociatyvi nuotr.

Reklama

Vyriausybė pradėjo svarstyti ką daryti su tradicinėmis ir netradicinėmis gydymo sritimis. Istoriškai Lietuvos teritorijoje turėjome namudinį, žolinį gydymą arba „ponišką“, europietišką gydymą kraujo nuleidimu, kokiais milteliais ar mikstūromis. Nesigilinsiu į istoriją, nes svarbu ne tai, kas buvo, bet tai, kas yra ir kas turėtų būti.

Didžiausia mūsų gyvenimo problema - atskirti, kas naudinga ar kenksminga, pavyksta ne visiems ir ne visuomet. Priežasčių tam daug, o ir gyvenimas nėra labai paprastas. Ir ilgas. Bepigu medūzai ar amebai – jos nemirtingos, o žmonėms visko pasitaiko.

 

Jei kas nori, kviečiasi šamaną, jei kas sugeba – naudoja angelų terapiją, liaudies medicina irgi suteikia galimybes pagyti (arba ne).

Vytautas VALEVIČIUS

 

Taigi, kai žmogus visai ar bent iš dalies nesveikas, jis ieško būdų pagerinti savo savijautą. Tų dalykų, kurie galėtų pagelbėti lyg ir daug, bet... Kuris būdas reikalingas, kiek to reikia ir t.t - neaišku. Na, sakykim, atsiverčiu, Vikipedijos puslapį ir randu įdomių „gydymo“ atvejų: Akupunktūra, Angelų terapija, Apiterapija, Aromaterapija, Fitoterapija, Frenologija, Hagioterapija, Hileris, Hipoterapija, Homeopatija, Liaudies medicina, Litoterapija, Mesmerizmas, Moksibustija, Reiki, Tradicinė Tibeto medicina, Žolininkystė. Čia tik būdų išvardijimas. Ir tai dar ne visų. Kur dar egzorcizmas ar vudu apeigos, šamanizmas ir t.t. 

Sąrašas gana platus, ir, veikiausiai, gali būti atnaujinamas nuolatos.

Reklama

Atrodytų, na ir kas? Kas kaip nori, tas taip ir gydosi. Jei kas nori, kviečiasi šamaną, jei kas sugeba – naudoja angelų terapiją, liaudies medicina irgi suteikia galimybes pagyti (arba ne).

Turime net ir mūsų gydymo sistemą primenančius darinius su savo mokymo ir paslaugų suteikimo sistema, kaip, pavyzdžiui, homeopatija. Ji kaip medicinos kryptis atsirado dar XVIII a., pabaigoje kuomet vokietis medikas Samuelis Hahnemannas, nepatenkintas anų laikų medicinos gebėjimu grąžinti žmonėms sveikatą, pradėjo ieškoti naujų gydymo būdų. Pusiau istoriniais, pusiau magiškais būdais sugalvojus teoriją, kad „panašus gydo panašų“ (lot. Similia similibus curantur), buvo imtasi bandymų karščiavimą gydyti priemonėmis, kurios pačios sukelia karščiavimą, maliariją – priemonėmis, kurios pačios sukelia drebulį. Panašiai kaip alkoholikai gydo pagirias alkoholiu.

Homeopatijos apyvarta vien JAV yra daugiau nei 3 milijardai dolerių kasmet. Pridėjus europinę dalį, gausime Lietuvos biudžeto dydžio pinigus. Ir taip kasmet.

Tiesa, Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo konsultacinės tarybos EASAC 12 puslapių apimties pareiškime apžvelgti esminiai moksliniai tyrimai, parodę, kad homeopatija yra moksliškai nepagrįsta ir pacientams nesuteikia nieko, išskyrus placebo (netikro gydymo) efektą.

Todėl viena iš Europos šalių – Ispanija paskelbė, kad jos vyriausybė paskelbė karą alternatyviosios medicinos metodams, tokiems kaip akupunktūra ir homeopatija, pavadino juos pavojingais sveikatai ir pareiškė ketinanti uždrausti teikti tokias paslaugas gydymo įstaigose. Šveicarija referendume atmetė galimybę apmokėti homeopatines priemones ir procedūras.

Mano draugas gydytojas sako, jog jei žmogus kvailas, tai jam reikia leisti gydytis tuo, kuo tik nori. Numirs, ir taip visiems bus lengviau.

Reklama

Deja, situacija nėra visai paprasta. Čia tas pat kaip su priklausomybėmis. Geriausias būdas kovoti su alkoholizmu – pastatyti statinę spirito ( alkoholio) ir leisti gerti kiekvienam kiek telpa. Žiūrėk, per savaitę alkoholikai ir pasibaigs. Deja toks „eksperimentas“ neleidžiamas mūsų visuomenėje.

Bandysiu paaiškinti kodėl. Pirma mūsų dogma yra ta, jog kiekvienas mūsų visuomenės narys yra vertingas (su tuo nesutinka aibė specialistų, nes yra ir „atliekų“, t.y., nepageidaujamų asmenybių).

Antra mūsų dogma - valstybės socialinė ir sveikatos sistemos turi būti lygios ir prieinamos visiems.

Trečia - gerai yra visa, kas oficialiai nepaneigta ar neatmesta (kalbu apie gydymo būdus).

Ketvirta - socialinės ir sveikatos resursai yra neriboti (tiesa, tik visuomenės nuomonės lygyje, specialistai mato akivaizdų nonsensą).

Taigi, šios ir kitos nuostatos lemia tai, kad į gydymo sistemą žiūrima kaip į visuomenei teikiamų paslaugų grupę, kuriai gali pavesti bet ką, o ji turi vykdyti, net be resursų ar išteklių.

Reklama

Bet grįžkime prie temos. Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir Vyriausybei teikia svarstyti papildomosios ir alternatyviosios medicinos projektą, kuriuo pirmą kartą Lietuvos istorijoje būtų reglamentuota ši medicinos sritis. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros praktikos, „netelpančios“ į klasikinės medicinos sampratą, pagaliau bus aiškiai apibrėžtos ir turės atitikti keliamus aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus. Numatoma reglamentuoti tik tas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti galimai didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai.

Siekiai puikūs, tik ar įmanoma juos įgyvendinti? Ar to reikia? Pradėkim nuo to, kad:

1. Taip vadinamos alternatyvios sveikatos gerinimo priemonės negali išgydyti sudėtingų lėtinių ligų;

2. Pripažinti gydymo metodais galima tik tuos, kurie praėjo kritinį patikrinimą. Rėmimasis pavieniais atvejais („O man padėjo“) nėra mokslu paremta medicina;

3. Visi siūlomi gydymo būdai turi pereiti statistinę analizę peržiūrint teigiamus ir neigiamus atvejus. Jų balansas turi būti atviras ir viešas;

4. Gydytojai profesionalai ne visuomet gali būti konsultantais vertinant alternatyvią mediciną, būtina peržiūrėti jų suinteresuotumą ir kvalifikacijas.

Reklama

Nors atrodytų, kad sudėtinga vertinti visus pradžioje vardintus senovinius ar tradicinius „gydymo“ būdus, tačiau pasaulyje jau sukaupta pakankamai daug žinių. Demonų išvarymas iš organizmo tikrai nebus pripažintas geru psichikos reguliatoriumi. Gydymas žolėmis turi savo ribas ir specifiką. Jis gali būti naudojamas tiek, kiek padeda ir nekenkia, o tam reikia kvalifikuoto ir atsakingo požiūrio.

Atsakomybė turėtų būti pagrindiniu kriterijumi, skirstant gydymo metodus. Ar asmuo, teikiantis gydymo paslaugą, yra numatęs jos pasekmes? Kas bus, jei?.. Kokie yra abiejų pusių įsipareigojimai?

Teisiškai tai yra sutarties sąlygos.

Svarbu ir tai, kad tai nėra vienkartinis darbas.

Nauji gydymo būdai neišvengiami, t.y., jie randasi nuolatos. Todėl tenka skirti gera nuo bloga. Apgavystes nuo protėvių palikimo. Visur. Taip pat ir sveikatos ir gydymo srityse.

Vytautas Valevičius

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

 

 

 

Nesveikos sveiko miesto problemos

 

(4)

2019-05-13, 16:22

Vytautas VALEVIČIUS

Nesveikos sveiko miesto problemos nuotrauka, foto

 

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

Politikai mėgsta girtis. Ypač kalbose. O darbai dažnai tiesiog nepadaryti. Negerai yra tai, kad jie lyg ir savanoriškai pasiima pareigas, bet pernelyg dažnai nieko nepadaro - gal ne nieko, bet labai nedaug. Galima tai slėpti ne tik po naujomis vėliavomis ar šūkiais, grandioziniais planais, bet ir duodant miestiečiams pakankamai žaidimų.

Štai turi pavyzdį – sveiką miestą Belfastą, kuris pateikia politinę deklaraciją siekiant sveikesnio ir laimingesnio miesto. Ji prasideda mintimi, kad miesto lyderiai turi galią keisti raidos kryptį geresnės miestiečių sveikatos ir gerovės link. Sveikų miestų Europos judėjimas, kurio atstovai iš 60 šalių 200 miestų 2018 metais pasirašė bendrą dokumentą. Jame nurodomos tos užduotys, kurios leistų siekti iškelto tikslo.

Nevardinsiu visų detalių, išskirsiu tik mums aiškias. Siekti žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimo (pamatuotinas rezultatas), pritaikyti miesto erdves sveikatinimui ir žmonių gerovei, didinti galimybes patiems gyventojams spręsti aplinkos, sveikatos ir gerovės auginimo klausimus. Visos šios deklaracijos detalės yra pateiktis Belfasto, kaip sveiko miesto, puslapyje, jei kam svarbu – pažiūrėkite čia 

O dabar pereikime prie mūsų miesto, prie Klaipėdos. Ar rasime tokių problemų uostamiesčio politikų ataskaitose, planuose? Beveik ne. Gal todėl reikia jiems nuolat priminti, kad jie yra tik gyventojų atstovai. Miesto politikai privalo žinoti šiuos faktus:

1. Klaipėdoje per 100 kilometrų neasfaltuotų gatvių.

VE 2019-04-17 parašė, kad „Klaipėdoje iš viso dar yra apie 100 kilometrų žvyruotų gatvių, o lėšų maža dalis – 180 tūkstančių. Realiai už tokią sumą įmanoma išasfaltuoti vieną didesnę gatvelę“

Reklama

2. Klaipėda oficialiai paskelbta narkotikų vartojimo sostine Lietuvoje.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras kartu su Europos vandens nuotekų tyrimų grupe (The Sewage Analysis Core Group Europe — SCORE) padarė tyrimą. Jo metu buvo analizuojami 20 Europos šalių, 73 miestuose gyvenančių 46 mln. žmonių narkotikų vartojimo įpročiai. Iš trijų tirtų Lietuvos miestų, didžiausios kokaino, amfetamino ir MDMA koncentracijos buvo nustatytos Klaipėdoje, o metamfetamino — Kaune. Kokaino koncentracija Klaipėdoje siekė 62 mg/1.000 gyventojų per dieną, Kaune – šiek tiek mažiau (57 mg/1000 gyventojų per dieną) ir Vilniuje – 49 mg/1.000 gyventojų per dieną.

2017 m. užregistruotos 7 mirtys dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu. Klaipėdos m. sav. rodiklis (4,7/100 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (3,9/100 000 gyv.), todėl Klaipėdos miesto savivaldybė patenka į prasčiausių rodiklių grupę.

3. Mažėja gyventojų mieste.

Gyventojų skaičius Klaipėdoje kasmet mažėja. 2018 metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 148 908 gyventojai – 2 401 arba 1,6 proc. mažiau gyventojų, nei 2017 metų pradžioje.

4. Mokyklos nelankymas.

Reklama

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo 1 206 mokyklinio amžiaus vaikai, kurie nesimokė mokykloje. Klaipėdos rodiklis (95/1 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (76,3/1 000 gyv.), todėl ji patenka į prasčiausių rodiklių grupę.

5. Mūsų aplinkos tarša.

Uždavinys -„Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą“. 2017 metais Klaipėdos mieste 1 km2 teko 30 216 kg į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis. Tai viršija Lietuvos rodiklį 33,4 karto, o savivaldybė patenka į prasčiausių rodiklių grupę.

6. ŽIV/AIDS mieste

2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatyti 58 nauji ŽIV ir lytiškai plintančių ligų atvejai,

Klaipėdos miesto savivaldybės rodiklis (3,9/10 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (3,1/10 000 gyv.), todėl ji patenka yra blogiausių rodiklių grupėje.

Reklama

Galiu sąrašą tęsti, bet mano noras yra kitoks. Aš noriu, kad politikai ir naujoji (senoji) miesto administracija (savivaldybė) ne tik pamatytų esančias problemas, bet ir jas spręstų.

Štai miesto erdvių pritaikymas vaikams ar senolių gerovei vyksta gana neblogai, nors dažnai užkliūva blogai ar net visai nesutvarkyti parkai. Vis išlieka neaiški smarvių šaltinių nustatymo situacija: neaišku, nei kas smardina, nei ką su tuo daryti. Panaši ir uosto keliama tarša. Viena ar kita „nenustatyta“ kompanija paskleidžia teršalus, o kas tai padaro ir kodėl išlieka nenustatyta. Lyg ir nieko baisaus, tik situacija gali kartotis. Nustačius kaltus, galima stabdyti procesą, galima neleisti negerovei kartotis.

Sveikų miestų judėjimas radosi kaip bendruomenės noras būti atsakingai už save, už savo ateitį. Nors vienas mano draugas vis tvirtina, kad nuo jo, tokio mažo ir pavienio, niekas nepriklauso, aš gerai žinau, kad užsispyręs žmogus, grupė ar bendruomenė gali daug PASIEKTI. Gal net viską.

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
"); $('#CONTENT').append(""); });