Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujos idėjos

 

Kuo pakeisti vaistus?

 

 

2018-07-09, 11:52

Vytautas VALEVIČIUS

Kuo pakeisti vaistus? nuotrauka, foto

Vytautas VALEVIČIUS.

 

Paklausęs įdomių ateities spėjimų, nutariau pagalvoti ir kai ką atmesti. Labiausiai mane užgavo tvirtinimas, kad sveikatos priežiūros sistema neabejotinai brangs. Jau dabar ji JAV biudžete užima ne paskutinę vietą ir yra brangiausia pasaulyje. Pagal naudingumą (efektyvumą) ji gerokai nusileidžia kitoms šalims. Tiesa, ne sveikatos, o gydymo sistema.

Taigi, kodėl gydymas vis brangsta? Priežasčių nemažai, bet pagrindinės šios trys: 1) kyla atlyginimai, 2) brangsta vaistai ir procedūros, 3) sunkiau apsidrausti. Ar galima sustabdyti šiuos procesus dabar neanalizuosiu, nes tai atskira tema. Tačiau aptarsiu kitą aktualiją: ar verta būti ligoniu, ar visada reikia gydytis?

Nenustebinsiu, jei tvirtinsiu, kad veiklus ir aktyvus žmogus gyvena ilgiau ir yra laimingesnis. Juk aktyvaus gyvenimo būdo puoselėjimas yra esminis sveiko žmogaus požymis. Tai turėtų būti aktualu ir jauniems, ir seniems. Antras labai svarbus dalykas – žinojimas, kada reikia pradėti gydytis. Dažnai žmonės „gydosi“, kai to visai nereikia ir gauna priešingą rezultatą. Nori gera, bet padaro bloga. Jei skauda galvą – išgeria tabletukę, jei sumuša koją – tepa tepaliuku ir t.t.

Cheminiai vaistai visad turi tam tikrų neigiamų padarinių, todėl juos reikia vartoti tik tada, kai be jų negalima apsieiti. Trečias dalykas – ne visada gydymas šalina susirgimo priežastis, todėl svarbu jas nustatyti. Pavyzdžiui, kaulų išretėjimą norima išgydyti įvairiais papildais, o tai, mano manymu, yra tuščias pinigų ir laiko mėtymas. Be to, yra net taip vadinamų gydymo „krypčių“, kurių apyvarta pasaulyje viršija milijardus per metus, nors iš tikrųjų tai tik apgavysčių galimybės.

Gyvas žmogus skiriasi nuo negyvo tuo, kad jis sveikesnis. Tai ne paradoksas. Ką gi mes suprantame? O gi tai, kad jam nereikia vaistų ar gydytojų pagalbos. Kokie yra būdai tam siekti? Jų daugybė, paminėsiu tik kelis.

Pirmas – fizinis aktyvumas visą gyvenimą. Šis „vaistas“ yra visiems gerai žinomas, tačiau dažnai netinkamai vartojamas. Pavyzdžiui, mokyklose vaikai daugiau sėdi nei juda. Dirbantys vis sako – aš dirbu fizinį darbą, man sporto nereikia. Tačiau, reikia. Nes judant darbe dirba tik kai kurios raumenų grupės, todėl vystosi „profesinės“ ligos. O apie vaistų keitimą plaukimu baseine, vaikščiojimu miške, bėgimu ar turistiniais žygiais vyresniame amžiuje lyg ir pavargstama kalbėti.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad būtent aktyvus gyvenimo būdas gerina medžiagų apykaitą (yra pagrindinis ginklas prieš nutukimą), harmonizuoja kūno raumenis ir kaulus, mažina psichinių ligų tikimybę, gerina miegą ir atmintį.

Praktinis realus pavyzdys: „Aritmija išnyko daugumai savanorių, kurie prarado bent 10% savo kūno svorio. Savanoriai buvo paprašyti užsiimti fizine veikla 200 minučių per savaitę (apie 30 minučių per dieną), o taip pat apriboti kai kurių maisto produktų vartojimą. Dalyviams toks gyvenimo būdas padėjo susidoroti su tam tikrais aritmijos rizikos veiksniais, tokiais kaip: hipertenzija, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir miego apnėja. Tyrimo metu daugiau nei 50% savanorių atsikratė aritmijos. Geriausius rezultatus pasiekė tie, kurių pradinis svoris sumažėjo bent 10%. Iš 135 žmonių, kurie prarado 10% savo kūno svorio, 88% sekančiais metais arba visai nesusidūrė su aritmija, arba nuolatinė aritmija tapo paroksizmine.“ (Daugiau informacijos čia).

Antras svarbus dalykas – visuomenės gydymo išlaidų mažinimas, jos narių švietimas, auklėjimas kūno ir proto higienos srityse. Medicinos mokslas yra gana „jaunas“, atradimų medicinos technologijų srityje kasmet vis daugiau. Poreikis pačiam kontroliuoti save ir kūno ar sąmonės prižiūrėtojus (tai yra gydytojus, psichologus, psichiatrus ir t.t.) vis didėja ir dažnai yra įtvirtinamas teisiniais mechanizmais.

Kaip įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo pareigos jį vykdyti, taip nenoras, vengimas pažinti save neatleidžia nuo atsakomybės: „Už sveikatą kiekvienas atsakingas pats“, – gražus lozungas, kuris turi būti pagrįstas žinojimu ir įgūdžiais. Jei darželiuose ar mokyklose šiuo šūkiu nesivadovaujama, jis pamirštamas ir tik likusiems gyviems senoliams vėl sudaromos sąlygos gilintis.

Eilinis visuomenės tyrimas apie sugebėjimus plautis rankas atskleidžia mūsų žmonių ribotumą. Gaila, kad šie įpročiai nėra suformuoti visiems gydytojams ar virtuvės darbuotojams. Dėl to pavyktų išvengti nemažos dalies pernešamų ligų. Specialistai tvirtina, kad dėl netinkamos rankų higienos galima susirgti: salmonelioze, rotovirusine ir norovirusine infekcija, virusiniu hepatitu A, vidurių šiltine, dizenterija.

Įprotis prižiūrėti save ir savo aplinką turi būti ne tik suformuotas vaikystėje (pvz.: sveika mityba), bet nuolatos atnaujinamas, nes rutina gadina bet ką, net ir sveiką gyvenseną. Reguliari mityba, valgymas tinkamu metu, geba reguliuoti svorį geriau už įvairias dietas, o mokėjimas ilsėtis duoda daugiau naudos sveikatai, nei už viršvalandžius gauti pertekliniai pinigai.

Trečias dalykas – tai sugebėjimas gydytis be vaistų vaistinės. Visų pirma, yra natūralūs produktai, kurie vienaip ar kitaip gali puikiai pakeisti tuos pačius cheminius vaistus. Čiobrelių arbata prieš kosulį daug geriau, nei įvairūs sirupai: puikiai gydo, mažiau pašalinių reiškinių. Grūdinimasis ir higiena gripo prevencijai ne mažiau svarbūs nei skiepai. Juolab kad su pastaraisiais gali ir nepataikyti, o su grūdimusi visada pasiseks.

Patiriant stresą psichologas geriau nei sauja tablečių. Joga ir buvimas kalnuose ar miške stresą tarsi nukelia į praeitį. Beveik visos taip vadinamos ligos turi natūralių jų priežasčių naikinimo ar mažinimo būdų. Nė vienas pietų Amerikos indėnas neturi priklausomybės nuo kompiuterio vien tam, kad galėtų apsieiti be jo. Šiuolaikinė civilizacija jau „prigamino“ tiek susirgimų, kad aplenkė gamtą ne vienu dešimtmečiu.

Viena iš rimčiausių mirties priežasčių JAV – gydymo klaidos. Todėl tenka rūpintis ne tiek pačia gydymo sistema, kiek sugebėjimu į ją nepakliūti.

Būk sveikas, tada nereikės sirgti.

 

 

Klaipėdos Lakštutė

Iškovota I vieta šokių konkurse „Sveika, vasara!”.
Birželio 1d. BĮ Neįgaliųjų centro Klaipėdos lakštutė“ atstovai dalyvavo šokių konkurse Juodkrantėje ir „Latino dance“ kategorijoje su šokių „Latino mix“ užėmė 1 vietą. Konkurse dalyvavo apie 12 šokių kolektyvų, apie 200 šokėjų iš visos Lietuvos. Šokių kategorijos buvo suskirstytos pagal šokėjų skaičių, stilių (baletas, klasikiniai šokiai, „latino dance“, gatvės šokius, „show dance“ ) ir pagal amžių nuo vaikų iki suaugusiųjų. Šventė vyko Juodkrantės lauko estrados scenoje. Stebėdami kitus dalyvius negalėjome atsistebėti kokių yra talentingų šokių kolektyvų ir šokėjų Lietuvoje. Galim su pasididžiavimu pasakyti, kad mes buvome vienintelė šokių grupė, kurioje buvo šokėjų turinčių negalią. Džiaugiamės, kad dalyvaudami renginyje nesijaučiame kitokie, ant scenos varžomės su kitais, o už scenos maloniai bendravome su renginio dalyviais. Norisi pasidžiaugti ne tiek už 1 pirmos vietos laimėjimą, bet ir už galimybę lygiaverčiai su kitais dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir socialiai integruotis į visuomenę. Jautėmės šventėje gerai, esame labai dėkingi Gabrielei Raudytei ir jos komandai, už nuostabų renginio organizavimą. Grįžome į įstaigą apdovanoti prizais, laime, džiaugsmu, įspūdžiais ir idėjomis naujiems darbams..

Klaipėdos Lakštutė nuotrauka.

 

 

 

„Patiekalas kito mamai“ subūrė klaipėdiečius


"Patiekalas kito mamai" subūrė klaipėdiečius nuotrauka, foto

 

© Rūtos Žukės nuotr.

Saulėtą ir šiltą sekmadienio popietę šalia “Kultūros fabriko” rinkosi mamos ir vaikai. Motinos dieną jie minėjo, ragaudami „patiekalus kito mamai“.  Tai – jau tradicinis, ketvirtasis, renginys, kuriame ypatingą šventės atmosferą kūrė Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško“ teatro jaunieji aktoriai. Lankytojai stebėjo muzikinius ir šokio pasirodymus, galėjo įsiamžinti prie nuotraukų sienelės, dalyvauti estafetėse bei, žinoma, paragauti patiekalų, kuriais vaišino renginio dalyviai.

Vėliau šurmulingo renginio lankytojai buvo kviečiami į nemokamą filmo „Lady Bird“ seansą.

Renginį „Patiekalas kito mamai“ anksčiau rengdavo Klaipėdos jaunimo teatras, tačiau po pertraukos šiemet šią iniciatyvą perėmė jaunesni aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio studentai, susibūrę į „Taško“ teatrą.

„Tai - labai graži idėja, kuri svarbi ir mūsų teatro aktoriams. Visi mes esame iš skirtingų miestų: Kauno, Raseinių, Kėdainių, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Jurbarko. Ne visi galime gyvai pasveikinti savo mamas, tad nusprendėme surengti šventę mieste ir pavaišinti kitų mamas“, - teigė vienas iš organizatorių, teatro vadovas Paulius Kavoliūnas.

Organizatoriai tikisi, kad renginys pramogomis ir vaišėmis taps dar gausesnis, galbūt labiau prisidės ir smulkusis verslas. Na, o rudenį aktyvūs „Taško“ teatro aktoriai planuoja atgaivinti renginį „Turgaus naktis“.

„Valentinas Masalskis mus moko, kad reikia aktyviai dalyvauti miesto gyvenime, burti bendruomenę, būti matomam ir galbūt taip būsi pastebėtas, atsiras dar daugiau galimybių. Tokia ta menininkų duona“, - šypsojosi pašnekovas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vytautas Valevičius. Kaip ilginti gyventojų amžių?

Kaip negražiai juokavo Markas Tvenas, yra trys melo rūšys: melas, didelis melas ir statistika. Humoristas nebuvo pažįstamas su mokslu, todėl nežinojo nieko apie televizorių, internetą ir manipuliaciją žmonėmis. Sociologija yra mokslas ir jei blogi žurnalistai nesugeba jo suvokti, tikriausiai mokslininkai čia mažiausiai kalti. Aišku, kad ne visiems lemta būti sociologais, todėl tyrimų rezultatus privalo aiškinti tie, kurie juos supranta ir sugeba išdėstyti suprantama kalba. Čia kaip medicinoje – geras chirurgas retai mokės puikiai išdėstyti publikai ligos pašalinimo veiksmus.

Taigi turime tokį medicinos sistemos veiksnumo priemonę kaip vidutinis gyventojų amžius toje šalyje. Dar yra ir numatomas vidutinis gyvenimo ilgis, jis aišku, skiriasi, bet kol kas tai nelabai svarbu. Lietuva vis velkasi Europos uodegoje, todėl norėtųsi skubiai pagražinti vaizdą. Kelios iliustracijos. Vidutinė gyvenimo trukmė klasikinėje Graikijoje - 20-30 metų, senovės Romoje - 20-30, viduramžių Anglijoje - 20-30, 1900–1909 metais pasaulio vidurkis sudarė apie 30-40 metų. (Vikipedija). O dabar kiek naujesni europietiški duomenys iš Anglijos. Pagal juos žiūrint į vyrus ir jų gyvenimą iki mirties, Lietuva pati paskutinė|:

Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/health-profile-for-england/chapter-4-european-comparisons

 

Nusipelnėme gyventi geriau, kiek kartų kartota ir veik nieko nedaryta. Padėkot reikia buvusiems Sveikatos komiteto nariams ir ministrams, kad jie paliko Lietuvos žmones ant bedugnės krašto ir nieko nedarė. Jiems gi viskas gerai, nesvarbu, kad ne vienerius metus šalis pirmavo pagal nusigėrusių bei nusižudžiusių skaičius. Tai ne jų darbas ir nuopelnas. Gaila, kad rinkėjai to jiems neprimena ir situacija kartojosi.

Taigi paverkus tenka blaivia galva pažiūrėti, kas dabar yra daroma teisingai, o kur klystama. Aišku, visko apimti nepavyks, o ir to nereikia. Pirma, ką reiktų paryškinti, tai sveikatos ir gydymo sistemų atskyrimą. Nors pas mus yra Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau iki šiol ji užsiimdavo gydymu, tam skirdama per 97 procentų visų pinigų ir pastangų. Sveikam žmogui gydymo nereikia, gydomas tik ligonis. Todėl sveikata turi užsiimti tie, kurie žino ir moka mokyti tuos, kuriem svarbu išlikti nesusirgusiems iki pat mirties. Vadinasi, pagal šią strategiją mūsų valstybė toli gražu ne paskutinė. Gal net pirmaujanti, nes kitur to veik nėra. Šios srities specialistų rengimas – teisingas žingsnis sveikos bendruomenės link.

Kodėl taip galima teigti? Pagal mirties priežastis Lietuvoje statistiškai pirmauja neinfekciniai susirgimai. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2017 m. sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių. Jeigu tiksliau, tai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,1 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc. visų mirusiųjų. Jau matydami šiuos duomenis, galime numanyti, jog didesnė širdies ir vėžio susirgimų priežastis dažnai slepiasi po nesveika gyvensena. Specialistai visame pasaulyje randa įvairiausias mūsų gyvenimo būdo klaidas ar ydas: pernelyg didelį sėdėjimą biuruose, skubotą ir gana ydingą valgymą, nesugebėjimą rasti pakankamai laiko poilsiui ir miegui. Bet tai apibendrintai. Visi lyg tai ir žino, bet blogi politikai nieko nekeičia. Jiems ir taip gerai.

Tiesa, čia reikia matyti dar vieną dalyką, į kurį dažnai nekreipiamas dėmesys. Negalima „išgydyti“ visos visuomenės ir iš karto, net jei žinomos ligos ir gydymo būdai. Galia „pagerinti“ statistiką, išskiriant paskiras grupes ir dirbant su jomis. Taip PSO siekia sumažinti vaikų iki 5 metų mirtingumą visame pasaulyje, nes tai gerokai keičia matuojamą rezultatą. Lyg ir viskas gerai, bet alkanų ir blogai prižiūrimų vaikų gausa tikriausiai nėra visuomenės tikslas. Vadinasi, tenka pradėti rūpintis ne tik higiena, bet ir švietimu bei socialine pagalba. Jei tokia parama teikiama visiems, tai ji veik visuomet būna neefektyvi, ką dažnai galima matyti Afrikos šalyse. Keista, Lietuvos politikų galvose taip pat – kovojama už gimstamumo didinimą, tuomet padidinamas už vaikų pašalpas geriančiųjų skaičius ir dėl kenčia tie patys vaikai, kuriems nebelieka galimybių tapti normaliais piliečiais, o ne asocialiomis ypatomis. Panašiai ir kovojant su alkoholizmu: didinami mokesčiai ir pigiam, ir brangiam alkoholiui. Ir visai nesuvokiama, kad nuo brangaus viskio gėrimo ligoniu netapsi – tam tiesiog neužteks pinigų. Todėl reikia mokytis iš Anglijos, kurioje įvedamas „apatinis“ mokestis pigiam alkoholiui ir alui, kurio pasekmės visuomenei liūdniausios.

Galiu dar ir dar kartą kartoti, kad dauguma ligų, kurios žudo aukštos ekonomikos bei kultūros šalių žmones, yra ne užkrečiamos ar perduodamos, o savo pačių „susikurtos“. Ne kas kitas, o ji pati „pasigamina“ tas ligas. Todėl pagrindinis būdas jas mažinti ar net likviduoti yra ne tiek medicininis, kiek visuomeninis arba socialinis. Nutukimas, per didelis sėdėjimas prie kompiuterių, regėjimo bloginimas įvairiais prietaisais ir daug kitų susirgimų turi būti mažinami gyvensenos pakeitimu, o tai ne medicina, o visai kas kita. Ateityje visuomenės sveikata daugiau priklausys ne nuo pačių tobuliausių gydymo būdų ar nuostabių gydytojų, bet nuo sugebėjimų sukurti kiekvienam tokią aplinką, tokį gyvenimą, kuris ribos būtinumą kreiptis į gydytoją ar gydymo įstaigą.

 

 

 

„Nuo ko priklausys Klaipėdos ateitis?“

Vytautas Valevičius 

 

Didelių planų akivaizdoje galima pasimesti. Istorija moko, kad tik maža grandiozinių planų dalis būna įgyvendinama. Dauguma jų gražūs tik ant popieriaus ar kompiuterio ekrane. Aišku, nė viename dideliame projekte negalima visko numatyti: keičiasi ne tik kuriamas dalykas, bet ir aplinka, t.y., tai, kas jau gali nuo mūsų ir nepriklausyti. Galima nekreipti į tai dėmesio, bet gyvenimas stumtels taip, kad teks daugiau reaguoti į tuos pakitimus, nei į savo norus.

Neperpasakosiu Klaipėdos miestui numatytų augimo planų. Jie gražūs, nors juose trūksta vieno mažmožio. Patrauklumo. Perskaičiau visą projektą gražiu pavadinimu „Klaipėdos konkurencingumo didinimo ir ekonominio proveržio galimybių studija“, peržiūrėjau daug schemų ir diagramų. Lyg viskas gražu. Tačiau keliami tikslai ir siūlomos priemonės prasilenkia.

Pradėti reikia nuo to, kad nepripažįstama, jog Klaipėdos miestas yra Lietuvos ir pasaulio sudėtinis elementas, o tai reiškia, kad yra bendri dalykai, kurių išvengti neįmanoma.

Pirma, senųjų pramoninių gamybų mažėjimas yra išvystytų valstybių bruožas.

Antra, beveik automatiškai mažėjo ar nyko žuvies apdirbimas ir laivų statyba. Tai nepriklausė nuo miesto vadovų ir gyventojų valios ar pastangų. Tą patį galime sakyti ir apie statybas, žemės ūkio struktūros kaitą ir taip toliau.

Trečia, būtina į tai atsižvelgti, kalbant apie ateitį: kokie pagrindiniai raidos procesai tikėtini artimiausius kelis dešimtmečius? Jei nežinome, greičiausiai nuklysime nuošalėn, beprasmiškai eikvosime savo pastangas ir laiką. Todėl reikia susitelkti į tuos dalykus, kurie neprieštarauja pasaulinės bei valstybinės raidos kryptims ir orientuoti savus resursus bei pastangas į tai, ką galima ir būtina diegti ar auginti.

Tikrasis miesto patrauklumas – dėmesys žmogui.

Jei mieste esantys gyventojai ir jų valdžia rūpinasi žmonėmis, tai greičiausiai jie taps draugais ir naujai atvykusiems. Tai tiesiog galima parodyti, mažinant geležinkelio keliamą triukšmą šalia gyvenamų namų, prie kiemo esančio uosto taršą, didinant vaikų darželių kiekį pagal miestiečių poreikius, vystant mieste kultūrą ir sudarant galimybes įsigyti norimą specialybę ar pakelti turimą kvalifikaciją neišvykstant kitur.

Ne mažiau svarbios yra pramogų bei sveikatinimo sritys. Gerai, kad Klaipėda turi „gabalą“ pajūrio. Bet ar visur ir visuomet galima normaliai praleisti dieną ar pusdienį su šeima ir draugais ne vien tik gulinėjant kopose ar ant kranto? Ką daryti tuomet, kai baigiasi vasara?

Nors veik visos mokyklos turi stadionus, bet jie labai mažai naudojami. Profesionalūs sportininkai mieste lyg ir gerai, bet sportuojančių gyventojų dalis gerame mieste turi būti didelė. Paradoksas: beveik visi vaikai sportuoja, tik nedaug to nedaro. Tačiau kai jie suauga ir pradeda savarankišką veiklą, mieste lieka tik 5-7 proc.

O sportas (neprofesionalus) yra pigiau už gydymo sistemą su etatais, technologijomis ir vaistais. Gerai, kad bando „atsigriebti“ senoliai, bet dažniausiai būna per vėlu. Aišku, kad sąlygos sportuoti vyresniems turėtų būti jų sveikatos sistemos pamatu, pagrindu.

Sakoma, kad kritikuoti lengva. Nemanau. Žinant kritikuoti kartais sunkiau nei padaryti pačiam.

Pasaulyje atliktas ne vienas rimtas tyrimas, kurie bando matuoti miesto ar valstybės patrauklumą. Vieną tokį, gana naują, perskaičiau. Svarbu ne tiek rezultatas, kiek metodika. Svarbu išsiaiškinti tai, kas vadinama patrauklumu.

Pagrindinis šiuo metu naudojamas terminas yra gyvenimo kokybė („Eurofound (2017), European Quality of Life Survey 2016: Quality of life, quality of public services, and quality of society, Publications Office of the European Union, Luxembourg“). Nesiimsiu pasakoti viso darbo, bet kai kurie motyvai yra pamokantys. Sakykime, vienas iš ryškiausių gyvenimo kokybės kriterijų – gerėjanti gyventojų sveikata. Kitas ne mažiau svarbus bruožas – augantis optimizmas. Noriu parodyti visiems, planuojantiems ir politikuojantiems, kad kokia bebūtų „infrastruktūra“, svarbiausias dalykas mieste yra žmogus – gyvas ir reikalaujantis. Vadinasi, nematant gyvų žmonių besikeičiančių ir beaugančių poreikių, neverta kalbėti apie investicijas, ekonominę raidą ir panašiai.

Esminis kriterijus – miestiečio jausena ir savivoka. Ar norės žmonės, gyvenantys ir atvažiuojantys į šią vietą, būti klaipėdiečiais? Ar jiems patiks aplinka? Aišku, neįmanoma visko suplanuoti ar suprojektuoti. Bet kryptį suvokti reikia. Priemonė negali būti tikslu, tą sakė dar Imanuelis Kantas.

 

MIESTE – DAUGIAU BELAIDŽIO INTERNETO PRIEIGŲ

 

Klaipėdoje planuojama įrengti belaidžio interneto prieigų. Pirmiausia jos turėtų atsirasti labiausiai užsienio turistų lankomose vietose. Tokias prieigas planuojama įrengti ir atnaujinamuose parkuose.

Nori patogumo turistams

Dėl belaidžio interneto prieigų įrengimo mieste jau diskutuojama kurį laiką.

Pavedimą savivaldybės administracijai išspręsti šį klausimą yra pasirašęs ir meras Vytautas Grubliauskas.

Lėšas belaidžio interneto prieigų įrengimui planuojama numatyti jau kitų metų miesto biudžete.

Manoma, kad kitąmet tokios prieigos gali atsirasti Kruizinių laivų terminale, Teatro aikštėje, kur daugiausia lankosi turistų iš užsienio.

Ateityje galimybę naudotis nemokamai internetu planuojama sudaryti ir piliavietės lankytojams.

"Klaipėdiečiai paprastai telefonuose turi internetą. Jiems nelabai aktualios belaidžio interneto prieigos. Visai kitokia situacija yra užsienio turistams, kurie nėra lietuviško operatoriaus klientai. Dėl to pirmiausia ir orientuojamės į šią grupę", – komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Belaidžio interneto prieigas Kruizinių laivų terminale, Teatro aikštėje, piliavietėje planuojama rengti atskirais projektais.

Svarstė: pirkti ar nuomoti

Norima, kad nemokamai internetu lankytojai galėtų naudotis ir atnaujintuose miesto parkuose. Jau tartasi su Sąjūdžio parką tvarkančia įmone dėl tokių prieigų įrengimo.

Numatyti jas prašoma ir planuojamuose atnaujinti Malūno parke, Ąžuolų giraitėje, kurių projektai dar rengiami.

E.Mantulova teigė, kad belaidžių interneto prieigų įrengimas nėra pigus malonumas. Tad tokiems darbams reikia suplanuoti lėšas.

Šią priemonę ketinama įtraukti į miesto trejų metų strateginį veiklos planą.

Jau vertinta, kas labiau apsimoka – nuomoti įrenginius ar įsigyti patiems. Manoma, kad labiau pasiteisintų pirmasis variantas.

"Žiūrint siaurai, nuoma atsieina brangiau. Tačiau įsigyjant patiems kiltų rūpesčių dėl reagavimo į gedimus. Reikėtų organizuoti viešųjų pirkimų procedūras ir išrinkti, kas šalins gedimą, o tai užtruktų laiko", – pasakojo pavaduotoja.

Nuoma kur kas patogiau

Pasak E.Mantulovos, perkant belaidžio interneto teikimo paslaugą, užtikrinti sklandų ryšį, šalinti gedimus turėtų teikėjas.

"Nuoma tikrai patogiau, o brangimas nėra toks reikšmingas, kad jos reikėtų atsisakyti", – tvirtino pavaduotoja.

Buvo vertinama, kiek kainuotų tokia paslauga. Vienas įrenginys, kuris užtikrintų naudojimąsi internetu 100 vartotojų, atsieitų apie 20 tūkst. eurų.

"Įrengti belaidžio interneto prieigų visame mieste iš karto tikrai nepavyks. Tad pirmiausia orientuojamės į aikštes, viešąsias erdves, kur renkasi daug žmonių, ypač užsienio turistų. Kitur prieigas galėtume įrengti kitais etapais", – tvirtino pavaduotoja.

 

Jaunieji Klaipėdos kūrėjai buriasi į vieną platformą

Jaunieji Klaipėdos kūrėjai buriasi į vieną platformą nuotrauka, foto

 

Klaipėda – pirmoji Lietuvoje, įgyvendinusi unikalią idėją ir sudariusi iš Klaipėdos miesto kilusiems jauniesiems kūrėjams galimybę susiburti į vieną platformą ir taip skleisti žinią apie save tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šiemet startavęs informacinis tinklapis-platforma „Klaipėda kuria pasauliui“ (www.klaipedoskurejai.lt) yra sudedamoji jaunųjų klaipėdiečių kūrėjų, išvykusių iš Klaipėdos ar Lietuvos, kūrybos pristatymo programos „Mes esame“ dalis.

Programa „Mes esame“ skirta iš Klaipėdos kilusių įvairių meno sričių jaunųjų menininkų iki 29 m., kuriančių ar studijuojančių Lietuvoje bei užsienyje, kūrybos ir veiklos pristatymui. Šia programa siekiama užmegzti su jaunaisiais kūrėjais ilgalaikius ryšius, dalintis patirtimi ir kūrybinėmis idėjomis, paskatinti juos sugrįžti į Klaipėdą.

„Šį projektą vystome jau ne pirmi metai. Jis skirtas jauniesiems kūrėjams, tiems, kurie gimė, augo, studijavo Klaipėdoje ir išvyko iš gimtojo miesto į užsienį ar į kitus Lietuvos miestus. Kiekvienas miestas, kiekviena bendruomenė nori išlaikyti ryšį su jaunu kūrėju. Šio projekto tikslas yra užmegzti ilgalaikius kontaktus su Klaipėdoje gimusiais, augusiais kūrėjais ir kartu pademonstruoti norą ir toliau juos įtraukti į miesto raidos procesus“, – sako Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Tinklapio "); $('#CONTENT').append(""); });