Linksmos varžybos

Bočia (boccia) vienija mus

Bočia (boccia) vienija mus nuotrauka, foto
 
 
Danutė DAUKANTIENĖ
 

Nepaisant audringo vėjo ir lietaus, Klaipėdos mieste rugsėjo 14-15 dienomis BĮ neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ bendruomenė suorganizavo dviejų dienų neįgaliųjų sporto šventę „Bočia vienija mus“.

Bočia - tai komandinis žaidimas, visiems prieinamas ir mėgstamas, kuris dėl savo universalumo yra populiarus tarp asmenų, turinčių negalią. Pasak atvykusių žaidėjų, šis žaidimas nesunkus, įdomus, azartiškas, žaidžiamas poromis ar komandomis. Nuo 1984 m. šis žaidimas įtrauktas į parolimpines žaidynes.

Šventė vyko sporto manieže, dėl ko ji tapo dar sportiškesnė ir profesionalesnė. Karinių jūrų pajėgų išvirta kareiviška košė bei karšta arbata sustiprino sportininkų jėgas, o UAB „Javinė“ dovanoti saldumynai pagerino dalyvių nuotaiką.

Į renginį atvyko net 18 komandų iš visos Lietuvos ir net Latvijos. Po šiltų sveikinimo žodžių ir kūrybiškų komandų prisistatymo, muzikinę šventės dalį atidarė mūsų įstaigos solistas Arūnas Amulis bei jungtinė Klaipėdos, Nidos, Telšių šokėjų komanda.

Bočios turnyras vyko intensyviai. Iškritusios komandos paliko atminčiai savo rankų antspaudus draugystės plakate, turėjo galimybę gerai praleisti laiką žaidimų zonoje, pailsėti, pavalgyti ir laukti apdovanojimų. Bočios turnyro I vietą laimėjo Panevėžio, II - Klaipėdos „Vilties“, III - „Strėvininkų“ (Kauno r.) komanda, o paguodos prizas ir IV vieta atiteko svečiams iš Latvijos Respublikos.

Po varžybų šventės dalyviai susipažino su BĮ neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ įstaiga, jos vykdomomis veiklomis, pasigardžiavo paruoštomis vaišėmis ir pasilinksmino diskotekoje. Kitą dieną šventės dalyviai lankėsi Jūrų muziejuje.

Tokie susitikimai yra labai svarbūs ir reikalingi ne tik socialinių įstaigų paslaugų gavėjams, bet ir lydintiesiems asmenims, socialiniams darbuotojams, kineziterapeutams. Bendraudami galime užmegzti artimesnius ryšius, dalintis patirtimi ir tobulėti.

 

 

 

TRENIRUOTĖS MAMOMS SU MAŽYLIAIS

Mamos, klaipėdietės, aš Jums turiu vėl gerų žinių. Turbūt, dažnai pagalvojat jog norėtumėte pasportuoti, gerai praleisti laiką ir prasiblaškyti išeidamos iš namų, tačiau tai nėra kam palikti mažylio, tai norisi praleisti vakarą su šeima- aš galvodavau lygiai taip pat, bet tada išbandžiau Intervalines treniruotes. Čia mamoms sportuoja kartu su savo mažyliais ryte, prasiblaškom, prasimankštinam, o tada jau visa diena laisva su gera nuotaika priešaky. Pasakysiu tiesiai šviesiai, nesitikėjau daug iš tokios treniruotės, atrodo, ką gi čia galima nuveikti su vežimais? Bet žinokit, po pusės treniruotės, jau vos gaudžiau kvapą. Pratimai nemonotoniški, pritaikyti mamoms su vežimais, o ir naudos tikiu, kad atneša daug, nes jauti kiekvieną dirbantį raumenėlį, o treniruotės gale, vos grįžau iki automobilio. Išbandžiau pati ir tikrai rekomenduoju. Aš ketinu prajundti savo raumenukus, o Jūs ?:) O juk dar tokia puiki proga, sportuoti kartu su mažyliu ir nesigraužti, kaip jis laikosi pas kažką paliktas, kol mama pluša sporto salėje. Kai orai nebeleis mėgautis treniruotėmis lauke, sportuoti kelsimės į Tauralaukio areną
Beto mamoms labai draugiškos, atmosfera puiki, grynas oras ir sportas- viskas subalansuota :) Dovilė- tikrai išmananti savo darbą ir kvalifikuota stroller fitness trenerė. Tad tikrai žino, kaip prajudinti kiekvienos iš mūsų kūną, šiek tiek užsistovėjusį nėštumo metu. O ir dėmesio kiekviena gausit, nes mamų nėra galybė- tad nepavyks patinginiauti ar paplepėt. Tačiau po treniruotės, mamoms noriai ir draugiškai dalinasi įspūdžiais ar įvykiais iš kasdienio mamiško gyvenimo. Sportuojančios jau kurį laiką mamoms, negailėjo gražių žodžių Dovilei, o treniruotėmis visos labai patenkintos- rezultatai akivaizdūs :)
Vilnietės, gera žinia ir Jums. Tokio pobūdžio treniruotės organizuojamos ir pas Jus, tad galite pasižvalgyti Mano mama sportuoja puslapyje, kur rasite daugiau informacijos. Beto treniruotes Vilniuje veda būtent stroller fitness pradininkė Lietuvoje Radvilė.

Na, o dabar daugiau techninės informacijos, apie pačias treniruotės ir puikiąją trenerę Dovilę.
Mano mama sportuoja- pirmieji pradėjo vesti treniruotes Lietuvoje su vežimėliais. O kadangi, mamoms po gimdymo, turi turėt progą sustiprinti bei padailinti kūną- tai puiki proga sportuoti kartu su savo mažyliu. Dažnai mamos neturi galimybės palikti mažylio, o dažnai ir nenori, dėl kylančių klausimų, kaip jam sekasi, o sportuoti kartu yra naudinga abiems, geresnė nuotaika, dailesnės mamoms linijos ir puikus pavyzdys augančiam kūdikiui nuo mažų dienų: " Aš sportuoju, nes mano mama sportuoja".
Dovilė sako jog sportuoja nuo tada, kiek tik save atsimena. Daugiau nei 15 metų profesionaliai užsiiminėja kovinėmis sporto šakomis, kurios ne tik užgrūdina charakterį, bet ir parodo aktyvaus gyvenimo būdo privalumus. Dovilė licenzijuota trenerė, nuolat besitobulinanti ir gilinanti žinias  specializuotuose seminaruose. O savo žiniomis ir įgūdžiais dalinasi su Klaipėdos mamomis. 

 

 

2018 METUS KLAIPĖDA PASKELBĖ SPORTO METAIS

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui 2018-uosius uostamiestyje paskelbti Sporto metais. Toks siūlymas tarybai buvo pateiktas po to, kai Europos sporto sostinių ir miestų federacija ACES Europe Klaipėdai nutarė suteikti 2018 metų Europos sporto miesto vardą.

Ateinančiais metais Klaipėdoje bus siekiama dar labiau padidinti sporto prieinamumą, skatinti visų socialinių grupių gyventojus aktyviai leisti laisvalaikį, padidinti aktyviai sportuojančiųjų skaičių, į fizinio aktyvumo veiklas įtraukti kuo didesnę bendruomenės dalį. Taip pat ketinama skatinti naujas sportavimo formas, stiprinti talentingų sportininkų paieškas, vykdyti nuoseklų meistriškumo ugdymą. Savivaldybės administracija įpareigota parengti Sporto metų paminėjimo priemonių planą ir pateikti jį Savivaldybės tarybos kolegijai.

Šiuo metu Klaipėdoje plėtojama daugiau kaip 50 sporto šakų, veikia beveik 100 sporto, laisvalaikio ir sveikatingumo bazių, 5 profesionalūs sporto klubai, 5 sporto mokyklos vaikams. Klaipėdos miesto savivaldybė pirmoji šalyje pradėjo vykdyti antros klasės mokinių mokymo plaukti programą ir įdiegė kiekvienam sportuojančiam vaikui sportininko krepšelį. Skaičiuojama, kad organizuotai sportuoja per 9 tūkstančius klaipėdiečių, tačiau realus sportuojančiųjų skaičius gerokai didesnis, mat tūkstančius žmonių pritraukia Visuomenės sveikatos biuro organizuojamos sveikatinimo ir fizinio aktyvumo veiklos, gyventojai noriai naudojasi dviračių takais, kurių mieste yra apie 120 kilometrų. Nuolat gerinama ir sporto infrastruktūra –  tvarkomos esamos ir statomos naujos sporto bazės: sparčiai kyla modernus baseinas, prasidės Futbolo mokyklos konversija, irklavimo bazės rekonstrukcija, Sąjūdžio parke jau įrenginėjamas BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių parkas, tvarkomi mokyklų stadionai, planuojama naujos sporto salės statyba.

Įvertinusi sporto bazes, propaguojamų sporto šakų įvairovę, sportuojančiųjų skaičių, bendruomenės įtrauktį, sporto renginius, ateities planus bei viziją, ACES Europe ir apsisprendė Klaipėdai suteikti Europos sporto miesto vardą. Klaipėda – pirmasis Lietuvos miestas, kuriam suteiktas šis titulas.

Pasirašius sutartį su ACES Europe, 2018 metus sporto metais paskelbusi Klaipėda tarptautiniu mastu bus pristatoma kaip sportą propaguojantis miestas, galės naudoti ACES Europe ženklą, taip pat atsiras daugiau galimybių užmegzti ryšius su kitomis tarptautinėmis sporto organizacijomis, siekiant bendro tikslo – skatinti gyventojų bendruomeniškumą per sportą.

Šie metai Klaipėdoje tarybos sprendimu yra paskelbti Lietuvos kultūros sostinės metais, įgyvendinama programa „Neužšąlantis kultūros uostas“, ženkliai padidintas finansavimas kultūrai.

 

 

 

Rugpjūčio 31d. BĮ Neįgaliųjų centre „Klaipėdos lakštutė“ (Lakštučių g. 6) vyko atrankinis „Bočios“ turnyras. Šio turnyro tikslas išrinkti geriausius iš geriausių mūsų įstaigos „Bočios žaidimo žaidėjus. Puikiausiai pasirodę žaidėjai turės galimybę dalyvauti tarptautinėje sporto šventėje „Bočia vienija mus“ kurią organizuojame rugsėjo 14d. savo įstaigoje.
Sudarėme keturias komandas, kurios varžėsi tarpusavyje. Visi dalyviai, kurie aktyviai dalyvavo turnyre, buvo apdovanoti diplomais. Po smagaus ir daug emocijų pareikalavusio turnyro jėgas padėjo atgauti „Namų ruošos“ veiklos suruoštas vaišių stalas, prie kurio ne tik skanavome vaišes, bet ir dalinomės įspūdžiais apie sportines užduotis, bei aktyviai ir įdomiai praleistą laiką. "Klaipėdos kregždutė"

 

KU drąsiai žengia į naujus akademinius metus

Artėjant akademinių metų pradžios šventei, Klaipėdos universitete (KU) lankėsi Vyriausybės ir valdžios atstovai. LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša, Švietimo ir mokslo (ŠMM) viceministras dr. Giedrius Viliūnas, LR Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė bei Seimo nariai Simonas Gentvilas ir Algimantas Kirkutis kartu su KU atstovais – KU rektoriumi Eimučiu Juzeliūnu, Studijų prorektore Leta Dromantiene, Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika ir Senato pirmininku Vaidučiu Laurėnu – aptarė naujų studijų metų tikslus, siekius ir iššūkius.

Klaipėdos universitetas – svarbus regionui  

KU rektoriaus E. Juzeliūno teigimu, valdžios atstovai Klaipėdos regioną mato kaip vientisą vienetą, kur turėtų bendradarbiauti mokslo ir savivaldos institucijos. „Akcentuojama, kad Klaipėdos regione Universitetas ir kolegijos turi bendradarbiauti mokslo bei studijų srityje. KU taip teigė savo oficialiame siūlyme dėl aukštojo mokslo, kurį pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai dar šių metų vasario mėnesį“, – pasakojo uostamiesčio Universiteto rektorius. Jo nuomone, toks aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas regione padėtų išvengti studijų dubliavimo, pagerintų aukštojo mokslo kokybę.

Aptarti ir priėmimo rezultatai: „Kitų universitetų priėmimo rezultatai prastesni net 50 %, mums taip neatsitiko. Vis dėlto aptarėme priežastis, kodėl šiais metais studentų skaičius buvo mažesnis. Viena jų – dėl ŠMM pakeltų priėmimo reikalavimų, minimalios grupės skaičiaus reglamentavimo šiais metais nesusiformavo grupės į kai kurias studijų programas. Be to, mes, kaip ir kiti Lietuvos universitetai, pakėlėme minimalų priėmimo balą“, – priežastis aiškino E. Juzeliūnas. Tačiau KU rektorius neslėpė, kad priėmimo rezultatai parodė ir Universiteto trūkumus: „Šiais metais numatome atsisakyti smulkių studijų programų, jas sujungdami į platesnes studijų kryptis.“

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša susitikime išreiškė poziciją, kad Klaipėdos universitetas yra svarbus Klaipėdai ir jos regionui. Tačiau reikia apsispręsti, kokiose mokslo ir studijų kryptyse jis yra stipriausias. Pasak E. Jovaišos, negalima apsiriboti vien tik jūrinių mokslų sritimi: universitete turi būti plėtojami ir socialiniai, humanitariniai mokslai, kurie yra svarbūs Vakarų Lietuvos regionui. KU rektoriaus teigimu: „Tai teigiamas posūkis, nes, kaip žinia, anksčiau kalbėta, kad KU turi tapti techniniu universitetu, nors mes visada pasisakėme ir už humanitarinių bei socialinių mokslų svarbą regionui ir Lietuvai“. KU rektorius pastebėjo, kad Universitete stiprios humanitarinių mokslų kryptys, pvz.: KU Baltijos istorijos ir archeologijos instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos dr. Raimondos Nabažaitės disertacija buvo pripažinta viena iš penkių geriausių 2016 m. Lietuvoje apgintų socialinių ir humanitarinių mokslų krypties disertacijų.

Universiteto žingsniai – pertvarkos link

Klaipėdos universitetas iki gruodžio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijai turi pateikti strateginį veiklos vystymo ir pertvarkos planą. „Pagrindiniai dalykai išlieka tie patys – stambinti studijų programas, sudaryti patogias sąlygas kolegijų absolventams įstoti į magistrantūros studijas. Prioritetą teikti jūrų ir technologijų mokslo sritims, kartu aktyviai vystyti sveikatos, humanitarinius bei socialinius mokslus. Bendradarbiauti su verslu ir Vakarų Lietuvos bei Klaipėdos miesto savivalda“, – konkrečius žingsnius vardijo KU rektorius.

Šiais akademiniais metais KU atidaro Jūros tyrimų institutą: 2018 m. pradžioje duris atvers didelis ir modernus laboratorijų kompleksas. Be to, Universitetas planuoja infrastruktūrą sutelkti KU miestelyje, siekiant optimizuoti valdymą. Deramasi dėl Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos, esančios Smiltynėje, prijungimo prie KU telkiamo jūrų mokslo branduolio. Taip būtų sutelkti visi jūrinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą vykdantys padaliniai į stambų mokslinių tyrimų bei studijų centrą Klaipėdos universitete.

 

„Aš įžvelgiu pozityvą ir artėjančius teigiamus pokyčius ne tik Klaipėdos universitete, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Išplėtojus infrastruktūrą, mokslinę veiklą, studentas galės įstoti į kokybiškas studijas teikiantį Universitetą. Įgytos žinios jam leis tvirtai žengti pasirinktu keliu. To visiems ir linkiu prasidėjus naujiems studijų metams – nuoširdžiai dirbti, ieškoti ir atrasti“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas.

 

 

2017-08-29 AKCIJOS "BŪK PIRMŪNAS" PABAIGTUVĖS


Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro 32 savanoriai 2017-08-25 / 26 / 27 dalyvavo socialinėje akcijoje „Būk pirmūnas“. Šioje akcijoje surinktos mokyklinės prekės, kurias klaipėdiečiai paaukojo besiruošiantiems į mokyklą vaikams. 
2017-08-29 Centro patalpose vyko baigiamasis akcijos „Būk pirmūnas“ sociokultūrinis renginys, kurio metu mokyklinių prekių komplektai buvo išdalinti 45 vaikams, atvykusiems su tėvais ar kitais artimaisiais.
Nuoširdžiai dėkojame akcijos „Būk pirmūnas“ Klaipėdoje koordinatoriui Žymantui Sinkevičiui, visiems savanoriams ir klaipėdiečiams, aktyviai dalyvavusiems šioje akcijoje.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centras nuotrauka.

Į nemokamas treniruotes - bemaž 100 klaipėdiečių

Klaipėdos sveikos gyvensenos ir grupinių bei asmeninių treniruočių specialistė Rasa Vilkienė klaipėdiečius ir miesto svečius subūrė į smagias nemokamas treniruotes prie jūros. Jos kiekvieną sekmadienį vyksta nuo 10.30 val. Melnragėje prie molo.

„Jau įvyko ketvirta treniruotė ir kiekvieną kartą renkasi vis daugiau žmonių. Paskutinį kartą buvo susirinkę apie 100 sveikos gyvensenos puoselėtojų. Tikimės, kad mūsų ratas dar labiau prasiplės“, - sakė trenerė R. Vilkienė.

Ji žadėjo, kad nemokamas treniruotes dar tęs ne tik vasaros sekmadieniais, bet ir visą rugsėjį.

„Mes visą rugsėjį turėsime gerą nuotaiką ir neišdildomus prisiminimus. Net ir blogas oras mums netrukdo treniruotis. Sportuoti ant smėlio ir jausti jūros ošimą, stebėti bangas - vienas malonumas“, - pridūrė ji.

Kita nemokama treniruotė Melnragėje prie molo vyks rugpjūčio 20 dieną (sekmadienį) nuo 10.30 val.  

 

 

 Europos specialiosios struktūros pateikė naujausius duomenis apie situaciją mūsų žemyne. Pernai, oficialiais duomenimis, nuo narkotikų perdozavimo mirė 7585 Europos Sąjungos piliečiai, o jei pridėsime Turkiją ir Norvegiją, tai tokių buvo 8441. Taip pat tvirtinama, jog daugiau nei 93 milijonai europiečių bandė nelegalių psichotropinių medžiagų, o mirusių nuo perdozavimo skaičius pastaruosius trejus metus auga. Tarp šalių, kur mirčių skaičius išaugo, yra ir Lietuva.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Ataskaita lyg ir gąsdina. Bet reikia pažiūrėti ir raidą (praėjusius metus ir kitimo greitį) bei palyginti su kitomis, pageidautina, kaimyninėmis, šalimis. Pradėsiu nuo dabarties. Kaip rodo apklausos, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas Lietuvoje 2015 m. buvo toks: bent kartą ar du gyvenime pabandžiusių kokį nors narkotiką paauglių buvo 19,2 proc., iš jų 22,2proc. berniukų ir 16,1 proc. mergaičių (2011 m.– 21,9 proc., iš jų 28 proc. vaikinų ir 15,9 proc. merginų). Nelegalių narkotikų vartojimo didėjimo tendencija pakito stabilizacijos ir mažėjimo linkme: jų paplitimas per pastaruosius ketverius metus sumažėjo beveik 3 proc.

Daugiausia vartojančiųjų – didžiuosiuose miestuose. Vilniaus apskrityje buvo 18 atv. 100 tūkst. gyventojų (145 asmenys), Klaipėdos– 11,4 atv. 100 tūkst. gyventojų (37 asmenys), Kauno apskrityje– 4 atv. 100 tūkst. gyventojų (23 asmenys). Tais pačiais 2015 metais daugiausia vartojančiųjų narkotikus registruojamas Vilniuje– 565,7 atv. 100 tūkst. gyv. (3 073 asmenys) ir Klaipėdoje– 582,3 atv. 100 tūkst. gyv. (916 asmenų).

Paskutinės apklausos rodo 15-16 metų jaunimo psichiką veikiančių medžiagų populiarumą. Ryškiai pirmauja alkoholis, po to tabakas ir... kanapės. Pas mus daugiau parūko, prisigeria, pabando „žolės“ nei vidutiniškai Europoje.

Vartojimas vartojimui nelygu. Pagal mirčių nuo perdozavimo skaičių, theguardian.com duomenimis, Europoje pirmauja Anglija (31 proc.), po jos yra Vokietija (15 proc. visų mirčių).

Nors Lietuva kol kas toli nuo šių lyderių, bet bendra tendencija yra tokia: naujas psichoaktyvias medžiagas Europoje labiau linkusios rinktis pažeidžiamiausios socialinės grupės, marginalizuoti asmenys, kaip benamiai ar kaliniai bei kiti ilgalaikiai narkotikų vartotojai. O dėl savo pigumo ir lengvesnio prieinamumo jos įsitvirtina kaip įprastų svaigalų pakaitalas. Todėl galima numatyti, kad didėjant socialiniam skurdui Lietuvoje augs ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Tuomet (o gal jau dabar?) iškils dilema: rūpintis jais ar palikti savieigai? Žiūrėti, kaip miršta vaikai, paaugliai ir nevisai socialūs asmenys, ar stengti jiems padėti, traukti iš to liūno? Pasaulis neturi vieno teisinga atsakymo, neturim ir mes.

Tačiau ar taip pavojinga situacija ir Klaipėdoje? Paimsiu citatas iš vienos atskaitos: „2015 m. mirčių dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, buvo 12 atvejų. Klaipėdos m. sav. rodiklis (7,73/100 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (5,13/100 000 gyv.). 2015 m. mirčių dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, Klaipėdos m. sav. buvo 34 atvejai. Klaipėdos m. sav. rodiklis (21,9/100 000 gyv.) yra mažesnis už Lietuvos rodiklį (25,2/100 000 gyv.). Klaipėdos m. sav. buvo užregistruotos 167 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai). Klaipėdos m. sav. rodiklis (107,58/100 000 gyv.) yra didesnis už Lietuvos rodiklį (65,65/100 000 gyv.“

O kaip jaunimas ir vaikai? Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro ataskaitoje radau tokius skaičius: lyginant Klaipėdos miesto ir Lietuvos mokinių (5 - 9 klasių) pasiskirstymą pagal marihuanos bei hašišo vartojimą per paskutinius 12 mėnesių stebimi reikšmingi skirtumai – visose nagrinėjamose klasėse didesnė dalis klaipėdiečių vaikų vartojo minėtas narkotines medžiagas (iš 9 kl. mokinių – kas dešimtas).

Dar keletas pastabų. Pirma, apklausos, kokios geros jos bebūtų, niekada nėra tikslios. Galimos paklaidos, kartais net ir klaidos. Jos gali parodyti bendrą kryptį, tačiau ir tai ne visada. Antra, bet kuris atskiras miestas ar net regionas turi platesnį kontekstą. Štai Klaipėda yra uostas, jame nuolat auga turistų ir kitų besilankančių sluoksnis. Jis tai pat daro savo įtaką, kaip poreikiais, taip ir paslaugomis, kaip savo gyvenimo būdu, taip ir pavyzdžiu. Globalizacija atneša ne tik gerus dalykus, bet ir svetimas ydas. Svaiginimasis narkotikais greičiausiai augs, nes nematyti veiksnių, rimtai stabdančių jų populiarumą. Kol kas mes lyg Europos vartojimo „apačioje“. Tačiau gali užtekti keleto metų ir situacija kardinaliai pasikeis. Jei nieko nedarysime.

Šaltinis

http://www.sveikatosbiuras.lt/naujienos__/files/Main/files/Vaik%C5%B3%20gyvensenos%20tyrimas%202016_Klaip%C4%97da(3).pdf