Linksmos varžybos

 

Klaipėda apsisprendė – taps Baltijos regiono mėlynosios ekonomikos centru

Klaipėda. Uostas

 

25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. EUR naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030-ųjų užsibrėžė Klaipėda.

Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pristatė Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030, kuri jau dabar tampa impulsu ir pagrindu viso regiono vystymui. Klaipėda nutarė eiti mėlynojo proveržio keliu ir turi tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimu miestu.

Šiuo metu partnerių, konsultantų ir ekspertų komanda rengia strategijos įgyvendinimo priemonių planą, kuris bus pristatytas šį pavasarį.

Į strategijos rengimą įsitraukusių ekspertų vertinimu, tai ne tik pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija, bet ir pirmoji miestiečių ekonominė strategija miestui. Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, pramonės, verslo atstovų bei daugiau 100-o įsitraukusių kitų sričių profesionalų jungtinė komanda apsisprendė dėl miesto vystymosi kertinių krypčių ir Klaipėdos vizijos, kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir dirbti Baltijos regione.

 „Klaipėda turėjo du kelius – nieko nedaryti, „vegetuoti“ ir skųstis, kad prarandame žmones, o investuotojai renkasi kitus miestus, arba pasirinkti ambicingą proveržį ir jį susikurti savo rankomis. Mes pasirinkome veikti ir sutelkėme jėgas. Dabar visi partneriai turime vieningą viziją ir sutarimą, kokį miestą norime kurti, kokias prioritetines sritis turime vystyti. Ekonominio proveržio strategijos reikia miestui, kad protai nenutekėtų, į užsienį išvykę klaipėdiečiai norėtų grįžti ir čia kurti gyvenimą, investuotojai mus matytų kaip patikimą ir progresyvų partnerį“, – įsitikinęs Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje 2030 numatytos keturios prioritetinės kryptys. Miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką.

Klaipėda sieks tapti pagrindiniais Rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais, o integruotas uosto, logistikos ir pramonės kompleksas planuoja aptarnauti 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių. Miestas taip pat plėtos SGD klasterį, kuriame bus kuriamos ir vystomos švariosios SGD technologijos.

„Neabejoju, kad maksimali uosto plėtra su išoriniu uostu Klaipėdai suteiks naują kvėpavimą. Istoriškai yra susiklostę, kad uostas yra mieste, tad turime protingai ir darniai išnaudoti šią galimybę. Esame klaipėdiečiai ir mūsų visų siekis yra, kad mūsų miestas būtų gyvas, kad jis būtų patrauklus gyventi, dirbti ir kurti, įsitvirtinti jauniems žmonėms. Uosto plėtra gali sukurti unikalią progą Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms – dialogas tarp uosto ir mokslo mums ypač svarbus“, – sako Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Strategijos partneriai telks bioekonomikos klasterį, kuriame chemijos, medienos, biotechnologijų verslai ir mokslas bendradarbiaus kurdami ir taikydami švariąsias technologijas bei bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.

„Vieninga strategija duos impulsą pasirūpinti ne tik investiciniu Klaipėdos klimatu, bet ir padės čia veikiančiam verslui augti ir konkuruoti. Ateities verslui ieškosime bendrų sprendimų, kurie augins darbuotojų kompetencijas, inžinerijos prestižą. Ieškosime naujų bendradarbiavimo formų – medienos, biotechnologijų klasteriai leis įmonėms vienytis konkurencinėje kovoje su pasaulinio lygio kompanijomis. Klaipėdos pramonininkų asociacija pasiruošusi telkti verslo bendruomenę naujiems konsoliduotiems sprendimams“, – sako Viktoras Adomaitis, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas.

Vystant bioekonomiką Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas. Strategijos partneriai taip pat užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą.

„Klaipėdos universitetas siekia prasmingai prisidėti prie svarbių Klaipėdos miestui ir regionui mėlynojo augimo tikslų įgyvendinimo. Tikime, kad bendra partnerių strategija leis mokslo žinias efektyviau diegti versle ir viešajame sektoriuje. Bioekonomikos proveržio kryptis, apimanti akvakultūros, biotechnologijų, atsinaujinančios energetikos segmentus, yra mokslo žinioms reikli ir imli sritis. Universiteto vaidmuo yra svarbus, nes vystant minėtus segmentus žinių kūrimas turi būti grindžiamas plačiu tarpdiscipliniškumu, o jų taikymas – inovatyviais sprendimais. Mėlynasis augimas turi aukštos pridėtinės vertės potencialą, tačiau jam realizuoti svarbus mokslinėmis žiniomis grindžiamas išsilavinimas“, – tvirtina prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos universiteto rektorius.

Klaipėda numatė plėtoti pažangią pramonę ir iki 2030-ųjų tapti regiono „pramonės 4.0“ kompetencijų centru. Miestas, LEZ, pramonės bei verslo asociacijos sieks pritraukti naujų investuotojų, kurie čia kurtų aukštos pridėtinės vertės technologijas – elektros, autonominių sistemų, robotų ir robotikos įrangos, SGD technologijų kūrėjus ir gamintojus. Klaipėdoje įsikūrę įmonės kurs automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.

„Mums modeliuojant investuotojų pritraukimo kryptis ypač svarbu žinoti bendrą miesto ekonominę viziją ir kartu su visa bendruomene veikti greitai, kryptingai ir koordinuotai. Investuotojų pritraukimas yra bendras darbas ir kai kurie projektai ateis priklausomai ne tik nuo laisvosios ekonominės zonos pastangų, bet ir nuo partnerių priimtų sprendimų. Todėl iš ties džiaugiuosi, kad savivaldybė pasiryžo šiuo atveju būti dialogo iniciatoriumi ir nepabijojo įtraukti verslo bendruomenę. Dabar kartu turime galvoti apie naujas technologijas, šiuolaikinę gamybą ir pasiruošti konkuruoti dėl naujų pramonės šakų, kur turime didžiausias sukauptas žinias ir patirtį – tai plastiko pramonė, metalo apdirbimas, elektroniniai automobilių komponentai, logistikos grandinės valdymas ir technologiniai sprendimai. Tai kels klaipėdiečių atlygius ir suteiks galimybę grįžti“, – sako Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius.

Vystydami kūrybinę ir paslaugų ekonomiką, strategijos partneriai siekia Klaipėdą paversti technologijų ir inovacijų kūrėja, o ne kitų šalių sprendimų vartotoja. Klaipėda nori pritraukti užsienio šalių paslaugų centrus, kurie teiks sprendimus ir užtikrins IT, inžinerines, technologines funkcijas logistikos bei pramonės įmonėms. Bus toliau buriamas kūrybinių industrijų klasteris, kuris kurs inovatyvius skaitmeninius ir inžinerinius sprendimus Lietuvos bei užsienio verslams.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos jūrinės ir kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomikos kryptys taip pat apima turizmo sektoriaus plėtrą. Pasak strategijos partnerių, turizmas išlieka viena iš prioritetinių krypčių, tik dėl regiono specifikos Klaipėdos turizmo sektorius yra kitoks nei Kuršių nerijos ar kaimyninės Palangos. Klaipėda sieks įtvirtinti savo pozicijas jūrinio ir sveikatinimo turizmo srityse bei tapti verslo ir konferencinio (MICE) turizmo traukos centru Rytų Baltijos regione.

Apie KLAIPĖDA 2030

Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030 kuria ir įgyvendins Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Uostamiesčio partnerių užsakymu galimybių studiją, strategiją bei priemonių planą už beveik 148 tūks. EUR rengia tarptautinė konsultacinė kompanija „Ernst & Young Baltic“ (EY). Rengiant strategiją įsitraukė daugiau nei 100 Klaipėdos verslo, mokslo ir kitų organizacijų atstovų. Strategijos įgyvendinimo priemonių planą partneriai planuoja pristatyti 2018 m. pavasarį.

parengta pagal pranešimą spaudai

 
 
 
Pilies dirbtuvėse – apie socialinį verslą
 2018-01-30, 15:22

Proga sužinoti apie socialinį verslą iš juo užsiimančių asmenybių lūpų, išsiaiškinti, kas jį skiria nuo socialinių įmonių vykdomos veiklos, užmegzti naudingų kontaktų – visa tai buvo įtraukta į pirmąsyk Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) Pilies dirbtuvėse organizuotų „Socialinių lyderių pusryčių“ meniu.

Įdomi diskusija prie bendro stalo subūrė apie dvi dešimtis klaipėdiečių. Pasidalinti savo idėjomis, iššūkiais, su kuriais tenka susidurti, pasisemti naudingų minčių susitiko su socialiai jautriomis jaunimo ir moterų grupėmis dirbančių organizacijų atstovai, rinkodaros, renginių organizavimo specialistai. Į renginį įsiliejo ir Pilies dirbtuvių rezidentai – Kristina Cvetkovė, atstovaujanti moterims skirtų drabužių bei aksesuarų prekės ženklui „Pepper Me“, bei Indrė Razbadauskaitė-Venskė iš švenčių planavimo, koordinavimo ir dekoravimo studijos „Nepaleisk svajonės“.

Prie pusryčių stalo nuskambėjo ir nuoširdžių prisipažinimų apie savirealizacijos paieškas, ir frazių apie „karminių skolų“ grąžinimą – siekį nukreipti savo energiją į veiklas, kuri būtų prasmingos, su „pliuso ženklu“ vertinant ne tik finansinę grąžą, bet ir pinigais nepamatuojamą kokybinį pokytį. „Socialinių lyderių pusryčių“ iniciatyvos autorės „Geri norai LT“ partnerės organizacijos „Reach for Change“ vadovė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer ir socialinio verslo inkubatoriaus „Advanced So“ vadovė Renata Matkevičienė kvietė kitaip pažvelgti į visuomenę kamuojančias socialines problemas, ieškoti būdų kaip jas sprendžiant galima būtų sukurti naujas darbo vietas, paskatinti bendruomenės narius įsitraukti į problemų sprendimą. Pusryčių dalyviai ne tik išgirdo įkvepiančių užsienio šalių pavyzdžių, bet ir „savų“ istorijų: klaipėdietė Eglė Jokužytė, vadovaujanti nevyriausybinei organizacijai „Verslas ar menas“, papasakojo apie savo socialinio verslo – knygų brailio raštu leidybos – kelią.

Susitikimo iniciatorių teigimu, socialinės misijos išeities tašku paprastai tampa tam tikra problema ir jos galimų sprendimų paieškos, tačiau be verslo įrankių čia neįmanoma apsieiti. Pelnas, orus atlygis už atliktą darbą – socialiniame versle tai irgi yra aktualu. „Kaip ir kokybė. Žmonės perka gerą daiktą, tad kuriant produktą ar paslaugą yra privalu siekti profesionalumo, aukšto lygio pateikimo. Tik tuomet klientas bus linkęs mokėti galbūt net didesnę kainą už panašų daiktą ir jus pasitenkinimą, kad perka ne tik jį, bet ir tam tikrą istoriją, prisideda prie to, kas svarbu“, – pažymėjo J. Ribinskaitė-Glatzer.

Jos teigimu, pastaruoju metu pastebima stiprėjanti tendencija, kuomet socialiai atsakingas tradicinis verslas domisi galimybėmis investuoti į socialinį verslą – pastarasis, kitaip nei labdara, įgalina kiekvieną išleistą eurą ar dolerį „nugyventi“ ne vieną, o net kelis gyvenimus ir taip labiau pasitarnauti visuomenei.

„Renginys tapo įrodymu, kad susidomėjimas socialiniu verslu ir galimais tokio verslo modeliais Vakarų Lietuvoje išties egzistuoja. Raginame aktyvius pajūrio žmones šį potencialą auginti ir galime padėti tai daryti teikdami nemokamas konsultacijas įmonių steigimo, verslo valdymo ir kitais klausimais“, – akcentavo KMTP projektų vadovė Sigita Paulavičienė.

 
Minijos gatvė taps moderniausia Lietuvoje
 
 Minijos gatvei brėžiamas ambicingas planas: UAB „Gatvių apšvietimas“ jau paskelbė eismo valdymo rekonstrukcijos techninio darbo projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimą atviro konkurso būdu, tad jau kitąmet planuojama pradėti svarbios miesto arterijos atnaujinimą. Joje atsiras viešojo transporto prioritetų sistema, o vairuotojų dalią palengvins išmanusis eismo valdymas. Bendra šviesoforų valdymo įranga planuojama per visą Minijos gatvės atkarpą - nuo Smiltelės iki Sportininkų gatvės.

Gerėjanti ekonominė situacija šalyje, kartu ir mieste, skatina žmones įsigyti nuosavas transporto priemones, dažniau naudotis jomis, tad ir eismas darosi vis sudėtingesnis.

Anot UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus Dangero Aleksandrovo, su eismo problemomis susiduria dauguma didmiesčių, ne išimtis ir Klaipėda. Šiuo atveju problemą dar labiau paaštrino Centrinio Klaipėdos terminalo įsikūrimas ir šalia esančios sankryžos su Baltijos pr. pertvarkymas, mat tai sukūrė į visas puses išsiskirstantį nuolatinį automobilių srautą. D. Aleksandrovas tvirtino, jog daugelį bėdų išspręstų elementarus papildomas funkcionalumas, tačiau tai padaryti nėra paprasta - Minijos gatvėje esanti eismo valdymo įranga (šviesoforai, valdikliai ir kt.) yra senos kartos ir pasenusi techniškai, tad naujovių į dabartinę infrastruktūrą įdiegti praktiškai neįmanoma. Todėl vienintelė esminė išeitis iš šios situacijos - išmanusis eismo valdymas.

Išmanioji eismo sistema dėl jutiklių reaguoja į eismo srauto pokyčius kiekvieno ciklo metu ir pati parenka optimalų būdą išsklaidyti susidariusius transporto srautus. Būtent tokią sistemą ir siekiama įdiegti mieste. Ši sistema iš esmės leistų užtikrinti sklandų pėsčiųjų, viešojo bei individualaus transporto judėjimą, maksimaliai sumažinti automobilių spūstis ir laukimą prie šviesoforų.

Šiuo metu jau paskelbtas eismo valdymo rekonstrukcijos techninio darbo projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas. Projekte bus siekiama suplanuoti ir suprojektuoti visiškai naują eismo valdymo įrangą - naujus šviesoforus, valdiklius, srautų reguliavimo, ryšių įrangą, taip pat nustatyti eismo dalyvių prioritetus. Minėta sistema gerokai patobulintų ir susisiekimo viešuoju transportu sistemą: pavyzdžiui, artėjant nuo grafiko atsiliekančiam autobusui prie sankryžos, autobusui būtų suteikiama pirmenybė pravažiuoti sankryžą. Ši sistema veiktų realiu laiku, tad automatiškai, be pašalinio asmens įsikišimo, pati reaguotų į srauto pokyčius ir prie jo prisitaikytų.

Atnaujinus esama infrastruktūrą, patys šviesoforai taip pat prisitaikys prie paros meto - šviesiu metu švies ryškiau, tamsoje - blankiau, o saulė neužgoš šviesoforo spalvų. Taip pat sankryžose, kur yra aktyvesnis eismas, planuojama pastatyti ir automatines informacines lentas. Lentose būtų galima išvysti visą reikiamą svarbią informaciją - aktualias eismo sąlygas, įvykius, kurie gali apsunkinti važiavimą gatve ir pan.

Pasak D. Aleksandrovo, tikimasi, kad projektas sėkmingai bus įgyvendintas per 2018 m. Tad įgyvendinus projektą tikimasi, jog mieste gerokai sumažės spūsčių, žmonės daug greičiau pasieks kelionės tikslą.

Ką siekiama atlikti

Techniniame projekte bus numatyta ir suprojektuota visa reikiama infrastruktūra: kabelinės ir ryšių kanalizacijos su šuliniais susikirtimo taškuose išdėstymas, ryšių ir jėgos kabelių ir linijų išdėstymas, šviesoforų valdikliai, transporto ir pėsčiųjų šviesoforų išdėstymas, numatyti sensoriniai pulteliai pėstiesiems, vaizdo detekcijos, garsinė signalizacija, kelio ženklų išdėstymas, eismo juostų ir pėsčiųjų perėjų krypčių žymėjimas, reikiamų šviesoforų montavimas, suprojektuotos leidžiamų signalų sekos, suskaičiuotos konfliktuojančių signalinių grupių saugos laikų matricos, valdiklio įsijungimo ir išsijungimo sekos, sankryžų valdymo lygmenys (lokalinis naudojant transporto detektorių informaciją, koordinuotai visoje Minijos g. atkarpoje, naudojant galimas fazių sekas, fazių perėjimus, perėjimų logiką ar (jei reikia) logikos rinkinius, pagal sankryžos apkrovimą per 1 val. ryte, dieną, vakare, naktį sukurtus fiksuotų signalinių grupių laikų planus bei tų planų persijungimo laikus, pageidaujamą valdiklio reakciją į įprastus gedimus (jutiklio gedimas, šviesos šaltinių perdegimas signalinėse grupėse ir pan.).

„Tikslas - visų miesto gatvių išmanusis valdymas“

Didėjant automobilių srautui bei vis dažniau mieste susidarant kamščiams, išmanus miesto eismo valdymas - vienas iš efektyviausių problemos sprendimo būdų. Tai priemonė, kuri atveria visiškai kitas galimybes valdyti eismo srautus. Tikiu, kad šis sudėtingas projektas bus sėkmingai įgyvendintas ir tai leis gerokai sumažinti spūsčių skaičių mieste, žmonės daug greičiau pasieks kelionės tikslą, o aplinka bus ne taip teršiama išmetamosiomis dujomis. Nors kol kas kalbame apie Minijos gatvę, netolimos ateities tikslas - visų miesto gatvių išmanusis valdymas.

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras

 
 
Minijos gatvė taps moderniausia Lietuvoje nuotrauka, foto

Už 400 000 mokys sveikos gyvensenos

 Ne, tiek pinigų sveiko gyvenimo būdo propagavimui iš miesto Savivaldybės biudžeto niekas skirti neketina.

Didžiąją dalį iš numatomos sumos – net 350 000 eurų – skiria Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Tačiau prie projekto „Klaipėdos miesto tikslinių gyventojų grupių sveikos gyvensenos skatinimas“, paraišką kuriam teikia Visuomenės sveikatos biuras, turi finansiškai prisidėti ir Savivaldybė, todėl tam reikalingas miesto politikų pritarimas.

 

 

 

 

 

Senjorams būtų siūlomos fizinį aktyvumą skatinančios veiklos, Tsippendale (pixabay) nuotr.

 

 

 

 

 

Įgyvendinant minėtą projektą, ketinama įkurti vasaros sveikatingumo dienos stovyklą vaikams, darželiuose turėtų atsirasti specialių dangų sveikatingumo takeliai, vaikai būtų mokomi pirmosios pagalbos, lytiškumo pagrindų, supažindinami su sveika mityba ir pan. Senjorams būtų siūlomos fizinį aktyvumą skatinančios veiklos, jų įtraukimas į vaikščiojimo grupes, griuvimų prevencijos, sveikos mitybos ir kt. paskaitos. Ketinama demonstruoti filmus, išleisti lankstinukų, bukletų, propaguojančių sveiką gyvenseną. Sveikatingumo takeliai turėtų atsirasti ir miesto viešosiose erdvėse.

Pirmadienį miesto Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pasitarime dalyvavusi Visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė patikino, jog projekto veiklos nedubliuos kasdienių biuro įgyvendinamų programų, kurias ir dabar noriai lanko ir vaikai, ir vyresni klaipėdiečiai.

Kad Savivaldybė prisidėtų, skatinant vaikus ir pagyvenusius žmones sportuoti, mokytis sveikos gyvensenos pagrindų, Komiteto nariai pritarė vienbalsiai.

 

Numatomas spartesnis Klaipėdos stadionų atnaujinimas

Klaipėdos švietimo įstaigų stadionų būklė pagerės iš esmės: kasmet į sporto aikštynų atnaujinimą savivaldybė planuoja investuoti po 1,5 mln. eurų. Savivaldybės tarybos kolegija pritarė penkiametei stadionų atnaujinimo programai, pagal kurią pokyčių sulauks kone visų miesto švietimo įstaigų bendruomenės.

„Siekdami paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių, privalome pasiūlyti ir patrauklią infrastruktūrą. Jei iki šiol tvarkėme pavienius stadionus, nuo 2018-ųjų tai bus daroma kompleksiškai. Sporto metai – puikus laikas darbų startui. Visi švietimo įstaigų stadionai jau yra įvertinti, suplanuoti reikalingi darbai“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Šiuo metu jau yra sutvarkyta didžioji dalis „Vėtrungės“ gimnazijos, Prano Mašioto ir „Pajūrio“ progimnazijų sporto aikštynų, pradėtas „Versmės“ progimnazijos stadiono atnaujinimas, baigiamas Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto aikštyno atnaujinimo techninis projektas.

Kitų švietimo įtaigų sporto infrastruktūra bus tvarkoma pagal parengtą atnaujinimo programą per ateinančius penkerius metus, pradedant nuo 2018-ųjų. Darbų eiliškumas sudėliojamas įvertinus kelis faktorius: aikštynų techninę būklę, švietimo įstaigos ugdytinių skaičių, sporto mokyklų ar klubų, besinaudojančių mokyklos stadionu, auklėtinių skaičių, įstaigų, besinaudojančių vienu stadionu, skaičių.

Preliminariai skaičiuojama, jog visiems suplanuotiems darbams įgyvendinti prireiks apie 7 mln. eurų: 2018-2021 metais galėtų būti investuojama po 1,5 mln. kasmet, o 2022 metais – 1 mln.

Ateinančių metų vasarą numatoma pradėti ir Klaipėdos futbolo mokyklos konversijos projekto įgyvendinimą. Po konversijos vaizdas futbolo mokykloje pasikeis kardinaliai: bus sutvarkyti ir pastatai, ir teritorija: stadionas, tribūnos, bėgimo takai, sporto aikštelės, apšvietimas, kita infrastruktūra. Šis objektas virs daugiafunkciu kompleksu, pritaikytu ir sportininkams, ir bendruomenės veikloms. Projektą numatoma įgyvendinti per kelerius metus.

Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

 

Kalvis atrėžė „Saulės“ kritikams

 

Iš užsienio grįžęs Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas, kalbėdamas apie architektų ekspertų kritiką siūlymui šiemet Klaipėdoje vykusio XI tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai“ metu sukurtą Piliakalnių metams skirtą skulptūrą „Saulė“ pastatyti šiuo metu rekonstruojamoje Žardės aikštėje, žodžių į vatą nevyniojo.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) architektūros ir urbanistikos ekspertų pozicija nesuprantama ir Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjai Irenai Šakalienei.

Kalvių idėjos LASKO ekspertų kritikos sulaukia jau antrus metus iš eilės – pernai buvo sukritikuotas noras J. Janonio g. skverelyje pastatyti angelo skulptūrą.

Pasak LASKAO tarybai šį kartą pirmininkavusio architekto Vytauto Grykšo, vieningai buvo sutarta, jog esminis trūkumas yra tai, jog nebuvo projekto, nepasitelktas joks architektas, kuris būtų atlikęs vietos analizę, išnagrinėjęs vizualinius ryšius ir tokios skulptūros derėjimą esamoje aplinkoje.

„Aikštės dangų sutvarkymo projekte skulptūrai vieta nėra numatyta. Vieta tarp parduotuvių tikrai nesuteikia didelės architektūrinės ar meninės vertės. Gaila, kad idėjos nepristatė patys autoriai, galbūt jie būtų apsigynę savo idėją. Taryba mano, kad tokiai skulptūrai reikėtų ieškoti kitos vietos, galbūt prie Žardės piliakalnio“, – sakė V. Grykšas.

„Nenoriu įžeisti visų tų ponų, kurie save kelia aukščiau už kitus ir mano, kad jei jau turi architekto diplomą, tai be jo niekas negali vykti, o jei jau vyksta, tai turi vykti tik pagal jį. Gyvas pavyzdys yra Vilniaus Lukiškių aikštė. Tai visos tautos gėda, gėda visiems šviesuliams, kurie laiko save aukščiau dievo, viską žino ir viską mato. Su visa pagarba partizanams ir visiems žuvusiesiems, bet sostinės centre statyti žeminę yra visiškas nesusivokimas ir nesusipratimas. Kai išlindę iš kaimų architektai vadovauja tokiems sprendimas, tai tokius rezultatus ir turime“, – sakė L. Leščiausias.

Pasak jo, kai anksčiau kalvių simpoziumuose sukurti meniniai kūriniai būdavo įkurdinami miesto centre ir senamiestyje, „visi architektai šaukė, rėkė, kad čia jie netinkami“, tad buvo nuspręsta sukurti kompoziciją pietinei miesto daliai, tačiau ir vėl negerai.

„Jeigu aplink vyksta prekyba, tai jau čia skulptūrai ar meninei kompozicijai ne vieta? Tai visiškai kaimietiškas požiūris. Tokie komentarai ir vertinimas yra visiška gėda. Tai užsiožiavimas, kad nenuėjome, nelindome jiems į šikną, nepadlaižiaujame. Pilna arogancijos. Vaidina kažkokius dievus, kad jie daug ką reiškia ir lemia. Nieko jie nereiškia ir nelemia. Viską lemia darbai. Jie kuria Lietuvą, daro Klaipėdą gražesne, o ne kažkokių susireikšminusių kaimiečių pezalai ir nusišnekėjimai. Kodėl nė vienas iš šitų kritikų per dvylika metų neatėjo ir nepasiūlė padėti – paprojektuoti, pabraižyti, paderinti? Kai reikia daryti, nėra nė vieno. O kai reikia paloti ar kokią nesąmonę pasiūlyti… Aš visada siūlau ir nuoširdžiai kviečiu dirbti kartu, ateikit ir padarysim kartu. Padarykime visi Klaipėdą gražią. Nekritikuokim vieni kitus, neėskime ir negraužkime, o dirbkime kartu“, – rėžė L. Leščiauskas.

Tiek jis, tiek ir Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė patikino, kad Žardės aikštės sutvarkymo projekte yra numatyta vieta meniniam akcentui.

„Nėra numatyta konkrečiai šiam kalvių darbui, bet vieta meniniam akcentui yra numatyta. To buvo pageidavę ir politikai. Nėra ten jokio postamento numatyta, kol kas nėra ir specialiai kaip nors ji palikta, bet dokumentuose yra. Susidaro įspūdis, kad kalviams labai sunku su ta taryba, kad jų tiesiog nemėgsta. Man tokia pozicija nesuvokiama. Juk statome ir suoliukus, ir gėlių klombas, kodėl ten negali būti meninių akcentų, kad žmonėms būtų gražiau? Neseniai buvau viename Suomijos mieste, tai ten net ant tvorų visokie akcentai – eini, akis užkliūva ir smagu, niekam netrukdo“, – sakė I. Šakalienė.

 

 

 

Klaipėdos Lakštutė nuotrauka.

 

SUSITIKIMAS SU MEDEINĖS MOKYKLOS MOKINIAIS FLORISTIKOS VEIKLOJE

Žmonės su proto negalia, tokie riboti intelektualiai, dažniausiai yra gabesni, labiau apdovanoti už kitus tarpusavio santykiais ir širdies bendryste. Intelekto nepajėgumą jiems su kaupu kompensuoja vidinis paprastumas ir stipresnis pasitikėjimas kitais“. ( J. Vanier)

Lapkričio 23 d. BĮ Neįgaliųjų centre „Klaipėdos lakštutė“ (Panevėžio g. 2) vyko projekto „Žingsnis po žingsnio“ tęsinys, kurio dalyviai yra mūsų įstaigos lankytojai ir Klaipėdos Medeinės mokyklos 9b ir 10 b. specialiųjų – lavinamųjų klasių mokiniai. Šio projekto vienas iš uždavinių – rengti susitikimus su „Klaipėdos lakštutės“ jaunuoliais, bendradarbiauti per užimtumo veiklas. Bendras edukacinis užsiėmimas šį kartą pravestas floristikos veikloje. Mokiniai ir jaunuoliai gamino kalėdinius žaisliukus ir sveikinimo atvirukus. Užimtumo veiklos metu vyravo draugiškas bendravimas ir kūrybiška atmosfera. Tokie susitikimai suartina bendruomenės narius, suteikia galimybę labiau pažinti vienas kitą. Bendraudami ir bendradarbiaudami projekto dalyviai daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Be abejo, bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. Lygindami save su kitais, darome išvadas, kas mes esame, kokie esame: kokie mūsų gebėjimai, įgūdžiai, vertybės, ir pan. Per tokį socialinį poreikį siekiame rasti savo vietą visuomenėje. Atskleisti savo galimybes, gabumus ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. Supažindinimu su floristikos menu siekiama įgyvendinti šio projekto tikslą: sudaryti sąlygas mokinių karjeros kompetencijoms ugdytis.

 

Miesto gatvėmis riedės naujas autobusas

Miesto gatvėmis riedės naujas autobusas nuotrauka, foto

2017-10-25, 08:01

 

 

 

Antradienį Klaipėdos valdžios atstovai ir kiti svečiai pirmi išbandė naujos kartos ekologišką suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomą autobusą „Scania“. Miesto gyventojai naudotis naujuoju autobusu galės mėnesį.

Naujame Lenkijoje esančioje gamykloje pagamintame autobuse įrengti USB lizdai, skirti elektroniniams įrenginiams įkrauti. Tokias jungtis ir interneto ryšį WI-FI planuojama įrengti ir turimuose miesto autobusuose.

Autobuse telpa 61 stovintis keleivis ir 28 sėdintys. Yra galimybė patekti į autobusą su neįgaliojo vežimėliu. Autobusas skleidžia mažiau triukšmo, palyginti su dyzeliniais. „Scania“ gamtinėmis dujomis varomi varikliai - „Euro 6" kartos su automatine pavarų dėže.

„Scania Lietuva“ Prekybos direktorius Kęstutis Bacevičius neatmeta galimybės, jog ateityje tokių transporto priemonių uostamiestyje bus daugiau.

„Autobusas gali dirbti ir naudodamas biodujas, kurios visiškai ekologiškos. Tokie autobusai ateityje turi perspektyvą, ypač Lietuvoje, kur yra gamtinių dujų terminalas“, - sakė K. Bacevičius.

Autobusą išbandęs meras Vytautas Grubliauskas naujovėmis liko patenkintas.

„Svarbiausia pati filosofija - Klaipėda pagal tai turi propaguoti pačius ekologiškiausius ir šiuolaikiškiausius autobusus. Įlipęs į šį autobusą tikrai jautiesi XXI amžiuje“, - sakė meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak naujojo Klaipėdos autobusų parko generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko, ateityje suspaustomis dujomis varomų autobusų daugės.

„Šiemet sukanka 10 metų, kai tokius autobusus eksploatuojame. Esame ekologiškiausias Autobusų parkas Lietuvoje. Turime daugiau kaip 60 procentų ekologiško transporto. Kitą savaitę į miestą atvyks čekiškas autobusas. Jis vėl bus pristatytas“, - sakė V. Ramanauskas.

Klaipėda yra pirmasis miestas Lietuvoje, įsigijęs dujinius autobusus. Šiuo metu tokių uostamiestyje yra 24 - 12 čekiškų ir tiek pat ispaniškų. Jau kitų metų pabaigoje tikimasi išvysti dar 17 naujų gamtinėmis dujomis varomų autobusų.

 

Miestas, sumanumas ir sveikata

V.Valevičius

Dabar ypač populiarus žodis sumanus. Sumanus telefonas, sumanus televizorius, sumanus butas, sumanus namas, sumanus miestas. Nematau tame didelės išminties, bet mada yra mada. O kaip dėl būsto ar net miesto? Egzistuoja didžiausias kiekis publikacijų apie sumanų miestą kaip tam tikrą idealą, kaip tam tikrą siekinį.
Pradėti reikia nuo to, kad paskiri automatizuoto miesto valdymo elementai egzistuoja jau senokai. Tokios yra miesto energetikos ar vandens tiekimo sistemos. Per pastaruosius metus tapo populiarios transporto spūsčių informacijos ir apėjimo sistemos, mažesniuose rasime net ekologinio monitoringo (stebėsenos) sistemas. Elektroninės paslaugos tampa įprastinėmis. Nesunku sužinoti apie transporto maršrutus internetu bei nusipirkti bilietą, savivaldybė užtikrina tiesioginį bendravimą be valdininkų tarpininkavimo ir pateikia reikiamus dokumentus elektroniniu pavidalu. Mieste turėtų būti pilnas interneto pasiekiamumas. Taigi bendrąja prasme „išmanusis miestas“ tiesiog reiškia progresyvų šiuolaikišką miestą, kuriame įvairiose srityse jo gyventojų patogumui yra naudojamos skaitmeninės technologijos. Tikslinant sumanaus miesto suvokimą, yra būtina prijungti ne tik elektronines priemones, bet ir tokius aspektus kaip ekonomiką, gyventojų saugumą, sveikatos ir sveikatinimo priežiūrą, ekologiją. Tiesa, tai vienas kitam neprieštarauja.
Taigi daugelio pasaulio šalių miestai juda „sumanumo“ kryptimi, t.y. siekia valdyti pagrindinės komunalines struktūras elektroniniu būdu realiu laiku, keisti transporto valdymą iš chaotiško į racionalizuotą, kontroliuoti miesto taršą. Naujas ir neabejotinas tokio miesto bruožas – miesto ekonomikos kaita iš panaudojimo ekonomikos į intensyvinimo ir inovatyvumo. Aišku, svarbu ir tai, jog tai būtų ne lozungai, o realūs darbai. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka – kokia nauda iš viso tai miesto gyventojui, miestiečiui?
Didžiausia nauda yra saugumo augimas. Visų pirma mažėja gatvėse žuvusių skaičius. Aišku, geriausia būtų, jog jis būtų nulinis, nors tai kol kas neįmanoma. Antra nauda – mažesnė aplinkos tarša. Daugiau žinant apie teršuolius, galima imtis priemonių blogybėms mažinti. Nesvarbu, ar tai bus mašinų triukšmas, ar išmetamos kuro degimo liekanos, ar sukeltas smogas. O ir priemonių įvairumas gali didėti. Viename Lietuvos mieste buvo tik viena taršos dalelėmis ir panašiais dalykais matavimo vieta, tai miesto komunalininkai siųsdavo laistymo mašiną ten, kai rodmenys viršydavo normas: ir mieste tarša sumažėdavo ar net išnykdavo. Tiesa, tik toje ribotoje teritorijoje. Kai atsiranda šimtai tokių stebėjimo vietų, tai tokie pigūs triukai nebeveikia. Lygiai tokia pati problema sprendžiama per kvapų indikatorius, kurie leistų operatyviai reaguoti į teršalus ir šalinti ydas. Apie transportą nesinori daug rašyti, nes akivaizdu, jog gal ir kiek sudėtinga mieste esančio transporto valdymo sistema yra reikalinga kiekvienam didesniam miestui. Visų pirma, tai spūsčių valdymui, antra, įvairių įvykių ar renginių tvarkymui, trečia, gyventojų saugumo gatvėse analizei ir priežiūrai. Stebėjimo kameros, esančios mieste, jau dabar leidžia ženkliai sumažinti nusikaltimų skaičių. Greitai, beje, teks kameras „įsileisti“ ir į namus bei butus.
Trečias bene svariausias gyventojų saugumo pagerėjimas yra biologinės gyventojų aplinkos pagerėjimas. Išmanus miestas neįsivaizduojamas be gerai organizuotų dviračių ir kitų panašių judėjimo priemonių išvystyto tinklo, kas gydo nuo paskutinės žmonijos epidemijos – nutukimo. Toks miestas taip planuoja erdves, kad sudaromos būtinos sąlygos įvairioms sporto ir sportavimo rūšims. Išmanus miestas mažina galimybes gyventojams susirgti, o jei ši nelaimė įvyko, sugeba operatyviai pateikti tą pagalbos rūšį, kuri reikalinga. Visų pirma – konsultacija, vėliau, tiesioginis ryšys su reikiamu specialistu. Ir galų gale, jei prireikia, patalpinimas į specialią įstaigą, t.y. ligoninę. Gal ir nustebinsiu daugelį, bet prognozuojama, kad tokio tipo gydymo poreikis įstaigoms mažės ir labai sparčiai dėl medicinos paslaugų technologijų raidos.
Mano aprašas gali pasirodyti fantazijos žaismu, todėl siūlau pažiūrėti į 2015 metais Amsterdame pradėtą įgyvendinti projektą „Išmanus miestas“ (https://amsterdamsmartcity.com/) ar 2015 m. Indijos vyriausybės pradėtą įgyvendinti „Smart City Mission“ projektą, kurio paskirtis - sukurti 109 miestus, kurie „teikia pagrindinę infrastruktūrą, deramą gyvenimo kokybę savo piliečiams, švarią ir tvarią aplinką bei“ „Išmanaus sprendimo“ taikymą. (https://yourstory.com/2017/09/smart-city-isnt-only-about-hard-infrastructure-its-about-smart-people-says-amitabh-kant/) Besidomintys gali dalyvauti išmanių miestų konferencijoje Barselonoje http://www.smartcityexpo.com/en/. 
Kaip sake L.Kerolas (Lewis Carroll), pas mus norint išlikti vietoje, reikia gana greitai bėgti.

 

Miesto transportas ir gyventojų sveikata