Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Sveikatinimo iniciatyvos

 

 

Gripas: kas jis yra ir ko bijoti

 

2019-01-20, 10:42

Vytautas VALEVIČIUS

Gripas: kas jis yra ir ko bijoti nuotrauka, foto

 

© „Fotolia“ nuotr.

Po praėjusių metų gripo žuvo 80 000 žmonių - didžiausias JAV mirties atvejų skaičius per 40 metų – todėl daugelis abejoja, kiek veiksminga yra gripo vakcina. http://fortune.com/2018/09/29/2018-how-effective-is-the-flu-shot/

Gripo istorija nėra sena. Nors sakoma, jog pirmasis , aprašęs gripo simptomus buvo Hipokratas, tačiau epidemija aprašyta tik 1173 metais.  Jo virusas nustatytas tik 1933 metais. Tiesa, pati liga jau žinoma seniai, bet priežastys likdavo nežinomos.

Gripą sukelia influenzavirusai. Jie sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, dėl to sutrinka įvairios organizmo funkcijos: suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Dėl to susilpnėja organizmo atsparumas kitoms ligoms, todėl dažnai prasideda antrinė bakterinė infekcija, sukelianti komplikacijas.

Kitaip, nei peršalimo virusai, influenzavirusai gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz, diabetu, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Dažniausia gripo komplikacija - plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami ne viena mirtis nuo gripo.

Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir klasifikuojami į 3 gentis:

● Influenzavirus A;

● Influenzavirus B;

● Influenzavirus C.

Šiuo metu rekomenduojama neuraminidazės inhibitorių (NAI) skirti gripu sergantiems vyresnio amžiaus pacientams ir tiems, kuriems yra didelė gripo komplikacijų rizika. Dabar yra licencijuoti keturi neuraminidazių inhibitoriai – oseltamiviras (geriama tabletė), zeltamiviras bei laninamiviras (inhaliuojami) ir peramiviras (intraveninis). Informaciniuose lapeliuose teigiama, kad šie vaistai sutrumpina simptomų trukmę, sumažina komplikacijų dažnį ir kt. Oseltamiviras ir zanamiviras daugelyje šalių buvo saugomi sezoninio ir pandeminio gripo gydymui ir profilaktikai, kol nepasiekiama vakcina nuo gripo, atitinkančios cirkuliuojančio viruso. Oseltamivirą Pasaulio sveikatos organizacija klasifikuoja kaip pagrindinį vaistą.

Abejojantiems

Yra moksninkų, kurie tiri vaistų patikimumą. Vieni iš jų, taip vadinami  Cochrane biblioteka išleido dvi metanalizes, kuriose pateikiami dviejų pagrindinių praktikoje naudojamų NAI (oseltamiviro ir zanamiviro) efektyvumo ir saugumo duomenys. Tai pirmoji studija, kuri apima visus su NAI atliktus mokslinius tyrimus – iki tol kompanija Roche nuslėpė tyrimus, kurių rezultatai nebuvo palankūs jų produktams. Metaanalizių rezultatų santrauka pateikta lentelėse.

Oseltamiviras (tamiflu)

Poveikis                               Rezultatas

Simptomų trukmė                Sumažėjo 16.8 valandomis

Hospitalizacijų dažnis           Nesiskyrė

Pneumonijų dažnis               Nesiskyrė

Kitos komplikacijos             Nesiskyrė

Pašalinis reiškinys                Dažnis

Pykinimas                            1/28

Psichikos sutrikimai*            1/94

Galvos skausmas                 1/32

*Neįprastas elgesys, suvokimo sutrikimai, pakitęs sąmonės lygis, delyras ir traukuliai.

Zanamiviras (relenza)

Poveikis                              Rezultatas

Simptomų trukmė                Sumažėjo 14.4 valandomis

Hospitalizacijų dažnis           Nėra duomenų

Pneumonijų dažnis               Nesiskyrė

Kitos komplikacijos             Nesiskyrė

Duomenys apie ženklių pašalinių poveikių dažnį vartojant zanamivirą nebuvo pateikti.

 Taip pat, būtina pabrėžti, kad tyrimuose šių medikamentų efektyvumas buvo lyginamas su placebo, o ne įprastiniu simptominiu gydymu (paracetamolis, imbierinė arbata, vitaminas C, česnakai ir t.t.).

Taigi, NAI efektyvumas yra abejotinas, o komplikacijų dažnis – keliantis nerimą. Matant tokius rezultatus, kyla klausimas, ar mažos rizikos atvejais nevertėtų pasikliauti mūsų močiučių gerai pažįstamais gripo gydymo metodais. Citatos iš : Skubios med. gyd. rez. Martynas Gedminas http://itinskubi.lt/2015/01/gripas-imbieras-paracetamolis-ar-tamiflu/

Oseltamiviras ir zanamiviras turi nedidelį, nespecifinį poveikį, sumažinantį gripo simptomų palengvinimo laiką suaugusiems, bet ne vaikams su astma. Naudojant bet kurį vaistą, kaip profilaktiką, sumažėja simptominio gripo atsiradimo rizika. Gydymo oseltamiviru ar zanamiviro tyrimais nenustatyta, ar gripo komplikacijos (pvz., pneumonija) yra mažesnės, nes trūksta diagnostinių apibrėžimų.

Vartojant oseltamivirą (Tamiflu), padidėja nepageidaujamo poveikio rizika, pvz., pykinimas, vėmimas, psichikos poveikis ir inkstų reiškiniai suaugusiems ir vėmimas vaikams. Mažesnis biologinis prieinamumas gali paaiškinti mažesnį zanamiviro toksiškumą, palyginti su oseltamiviru. Priimant sprendimus dėl abiejų NI naudojimo gripo profilaktikai ar gydymui, reikėtų atsižvelgti į naudos ir žalos pusiausvyrą.

Poveikis praktikai

Remdamiesi šios apžvalgos išvadomis, gydytojai ir sveikatos priežiūros politikos formuotojai turėtų skubiai peržiūrėti dabartines rekomendacijas dėl neuraminidazės inhibitorių (NI) naudojimo gripo asmenims. Mūsų rezultatai patvirtina, kad tiek oseltamiviras, tiek zanamiviras mažina suaugusiųjų (bet ne astma sergančių vaikų), sergančių gripo liga, simptominį pagerėjimą. Šio efekto dydis yra mažas, maždaug pusę dienos.

Neaišku, ar tai yra pranašesnis už gydymą dažniausiai vartojamais vaistais nuo karščiavimo. Tačiau neradome jokių patikimų įrodymų, kad oseltamiviras ar zanamiviras sumažintų gripo, ypač pneumonijos, komplikacijų riziką, nei sumažintų hospitalizavimo ar mirties riziką. Be to, net ir asmenims, kuriems yra didesnė komplikacijų rizika, pvz., vaikams, sergantiems astma ar pagyvenusiais žmonėmis,  https://www.cochranelibrary.com/cdsr/doi/10.1002/14651858.CD008965.pub4/full?highlightAbstract=withdrawn%7Ctamiflu

Ko bijoti       

Taigi, kaip vengti gripo. Viena iš reikšmingiausių prevencijos priemonių yra skiepai. Virusas mutuoja, kinta ir skiepas. Jų efektyvumas irgi nevienodas. Mūsų ULAC skelbia, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70-90 proc., kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripo virusą. Tiesa, JAV turi savo statistiką, pas juos vakcinų rezultatyvumas priklausomai nuo viruso tipo svyruoja nuo 40 iki 60 procentų. Antra, reikia pabrėžti, kad tiesiogiai nuo gripo retai kas miršta. Gripas susilpnina organizmą, ir jį numarina kitos ligos arba komplikacijos po jų.

Vytautas Valevičius,
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

 

Klaipėdoje – inovatyvios priemonės darniam judumui

2019-01-14 11:56:00 Klaipeda.diena.lt inf. T Evaldo Šemioto nuotr.

Klaipėdoje – inovatyvios priemonės darniam judumui

Klaipėdoje ir toliau skiriamas didelis dėmesys darniam judumui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dalyvaudama projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas“ (PORTIS), įgyvendina eilę konkrečių priemonių, skirtų darniam judumui skatinti ir populiarinti bei transporto sistemai tobulinti. Įgyvendinant projektą, skirtingose miesto erdvėse ketinama įrengti 10 viešųjų dviračių saugyklų. Taip norima gerinti dviračių infrastruktūrą mieste, kad gyventojai dviračiais naudotųsi ne tik turistiniais ar laisvalaikio tikslais, bet ir kasdieninėms kelionėms, kad dviratis taptų patogia nemokama alternatyva nuvykti į darbo vietą ar ugdymo įstaigą. Įrengus dviračių saugyklas, šias transporto priemones bus galima palikti saugiai – dviračiai bus apsaugoti ne tik nuo vagysčių, bet ir nuo klimato sąlygų daromos žalos. Pirmas 4 dviračių saugyklas planuojama įrengti prie švietimo įstaigų, kitos galėtų atsirasti prie daugiabučių ar visuomeninių pastatų. Siekiant nuspręsti, kuriose miesto vietose ir kokio tipo dviračių saugyklos turėtų būti įrengtos, tam tikslui buvo vykdoma ir gyventojų apklausa. Šių metų vasarą Klaipėdoje turėtų atsirasti ir 2 dviračių srauto skaičiuokliai, kurie fiksuos pravažiuojančius dviratininkų srautus. Juos planuojama įrengti centrinėje ir pietinėje miesto dalyje. Speciali dviračių srauto skaičiuoklių technologija atskirs ir ignoruos motorizuotas transporto priemones – motorolerius, motociklus, automobilius. Sukaupti duomenys bus gyvai atnaujinami interneto tinklalapyje, tinkamai klasifikuojami ir archyvuojami, tad duomenis iš karto bus galima naudoti visų rūšių ataskaitoms. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Juos numatyta atlikti iki balandžio mėnesio, o po to prasidės rangos darbai. Kita transporto srautus mažinanti priemonė – tai sumanios eismo reguliavimo sistemos miesto sankryžose diegimas. Klaipėdoje ketinama modernizuoti eismo valdymo sistemą Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvių atkarpoje.  Iš viso bus modernizuojama 21 šviesoforinė sankryža ir pėsčiųjų perėja. Šiose gatvėse netrukus bus pradėti diegti modernūs išmanieji šviesoforai, kurie leis padidinti transporto pralaidumą sankryžose. Įdiegus žaliąją bangą ne tik pagreitės sunkiasvorio krovininio transporto judėjimas, sumažės spūsčių, bet ir padidės eismo saugumas. Tikimasi, kad ši priemonė padės subalansuoti augančius miesto ir uosto transporto srautus, padidins asmenų, besinaudojančių viešuoju transportu, skaičių. Projektas finansuojamas iš Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ CIVITAS iniciatyvos. Projekto pabaiga – 2020 m. rugpjūčio mėn.

 

 

 

Klaipėdos Lakštutė

 
prieš 11 min.

Kalėdinis renginys sporto klube “Šansas”.
Gruodžio 21 d. BĮ Neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ atstovai dalyvavo sporto klubo „Šansas“ surengtoje šventėje, kurioje direktorius Arūnas Jocys padėkojo visiems lankytojams. Renginio metu visus linksmino Kalėdų senelis ir jo padėjėja snieguolė. Taip pat ir mes buvome pakviesti su savo komandą sušokti ekspresyvų breiko šokį „Klaipėdos skulptūrų parkas“. Tiek senjorai, tiek neįgalieji nuoširdžiai džiaugėsi dalyvaudami šventėje. Vėliau visi kartu sėdome prie vaišių stalo.

 
 
 

 

Klaipėdos Lakštutė

„5J“ festivalis Panevėžyje.
Šių metų spalio 24 d., BĮ Neįgaliųjų centras "Klaipėdos lakštutė" dalyvavo '5J' (Judesys, Jaunystė, Juokas, Jausmas, Jaudulys) festivalyje, kuris vyko Panevėžio muzikiniame teatre. Šokio festivalyje dalyvavo kolektyvai iš įvairių miestų: Panevėžio, Klaipėdos, Kauno, Jonavos, Zarasų, Biržų ir Anykščių. Taip pat festivalio programa pagražino dainininkės Neringa ir Meda, o „Hip-Hop“ šokiu pasirodymais stebino Panevėžio m. šokių grupė „Tavo fortūna“. Mūsų įstaigos jaunuoliai pristatė savo naują „Breakdance“ šokį „Skulptūrų parkas“, kuriam intensyviai ruošėmės ne tik šokiui, bet ir aprangos detalėmis iki smulkmenų. Jaunuoliai buvo pilni emocijų, jaudulio, bei džiugesio pilnomis akimis laukė savo bei kitų įstaigų pasirodymų. Renginys paliko malonių potyrių, įspūdingų atsiminimų. Esame dėkingi Panevėžio jaunuolių dienos centrui už kvietimą ir šiltą priėmimą
Klaipėdos Lakštutė nuotrauka.
Klaipėdos Lakštutė nuotrauka.
Klaipėdos Lakštutė nuotrauka.
Klaipėdos Lakštutė nuotrauka.

 

Mums rašo

Kas slepiasi už formalaus požiūrio į išnaudojamus vaikus?

Atvira Klaipėda

Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė 
2018-07-23

Šių metų gegužės mėnesį visa šalis, užgniaužusi kvapą, per TV ekranus stebėjo gana žinomo visuomenės veikėjo iš Klaipėdos sulaikymą dėl jam pateiktų nepilnamečių prievartavimo kaltinimų. Charizmatiškas, akivaizdžiai turintis plačius ryšius rimtose krepšinio, karate sporto organizcijose, pagerbtas kaip metų savanoris Klaipėdos savivaldybėje, šis vyras šiandien kaltinamas naktimis ieškojęs pažeidžiamų berniukų ir juos išnaudojęs.

Sporto organizacijos suskubo nuo šio veikėjo nedelsiant atsiriboti, o štai Savivaldybės darbuotoja, beje, vadovaujanti miesto Vaiko gerovės komisijai, apstulbino mus visus pareikšdama lojalumą įtariamajam. Žinoma, ji buvo netikėtai užklupta žurnalistų, žinoma, ji „tiesiog neapgalvojo savo žodžių“.

Laikas eina, kiti įvykiai tampa aktualūs, užsimiršta ir pats veikėjas V., liekantis policijos tyrėjų galvos skausmu. Ypatingiau nesureagavo ir pati miesto visuomenė į tuos šokiruojančius įvykius – kas čia supaisys kaip ten iš tikrųjų viskas buvo, nudegėme ne kartą, reaguodami į tendencingai pateiktus panašius įvykius…

Bet mes norime dar kartą miesto paklausti – kodėl susiklostė tokia situacija, kad minimas personažas metų metais turėjo neribotą prieigą prie vaikų, vedė jiems įvairius sporto, laisvalaikio renginius, organizavo ir buvo kviečiamas į stovyklas, kur nakvodavo, buvo laukiamas ir mėgstamas Savivaldybės tarnybų, žodžiu, „žvejojo“ visur ir visaip.

Dalį atsakymo mes žinome ir pačios. Mieste yra ypatingai apleistas socialinis laukas, kurio dalis yra ir vaikų apsauga, jaunimo švietimas. Ilgametės „savų“ kompanijos, aršiai puolančios visus kritikus, biurokratinis reagavimas į jautrias, aktualias problemas, apsigaudinėjant tuščia statistika „pas mus nieko nevyksta“ – visa tai sunaikino aštresnę, šviežesnę iniciatyvą, paliekant vos vegetuojančias socialines tarnybas ar pataikaujančius remiamus projektus.

Pokyčių bijantys funkcionieriai šiandien Lietuvą įtikinėja, jog Klaipėdoje gyvena tik laimingai vaikai ir jaunuoliai, be perstojo žaidžiantys ir sportuojantys. Vaikų ir jaunimo prostitucija? Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas? Bėgimas iš namų ir globos įstaigų? Savižudybės? Yra, bet ne mūsų savivaldybėje, todėl netrukdykite mūsų dėl to.

Kai dėl aukščiau aprašytų įvykių kreipėmės į miesto valdžią, siūlydamos skubiai susirūpinti vaikų apsaugos klausimu, užkertant įvairaus plauko išnaudotojams priėjimą prie vaikų, gavome mandagų atsaką, jog tai… nacionalinė problema, reikia „nacionalinių akredituotų programų, kurios „apmokintų kaip atpažinti, reaguoti“ ir pan.

Ponai, o Klaipėdos chirurgams, mokytojams, duonos kepėjams nereikia jokių akredituotų programų, kaip gydyti, mokyti, kepti duoną? Jeigu jie šito nemokėtų, tikriausiai jiems tektų ieškotis kitokio darbo? O štai dirbantiems su vaikais, pažeidžiamu jaunimu, dar daugiau – vadovaujantiems tokioms tarnyboms – staiga išnyksta elementarūs kvalifikaciniai reikalavimai.

Valdininkė, dešimtmečius laikanti socialinės tarnybos vairą, gali nerausdama atšauti – „o aš nemoku atpažinti seksualinio išnaudijimo, manęs to nemokė“. Gal kas galėtų patikrinti jos diplomą, gal jis netikras?

Užtikriname jus, Vilnius nesukurs Klaipėdai jokių „programų“, kaip neįsileisti liguistų, piktavalių žmonių į vaikų žaidimų aikšteles. Teks miestui, turinčiam 2 universitetus, bene 3 kolegijas, didelį būrį puikių mokslininkų, pačiam pasiraitoti rankoves ir – kaip nemalonu – suradus adekvačias lėšas, susikurti bent minimalius Vaikų apsaugos nuo išnaudojimo standartus. Kurie būtų privalomi visoms be išimties organizacijoms, įstaigoms, turinčioms nors menkiausią sąlytį su vaikais. Be kurių pasitvirtinimo jos negalėtų pretenduoti į Savivaldybės rėmimą.

Šie standartai jau seniai yra įprasta praktika daugelyje Europos šalių, tai yra puikus išbandytas instrumentas, realiai įpareigojantis visus, norinčius dirbti su vaikais, teikti jiems bet kokias paslaugas, pagalvoti apie jų apsaugą.

Dokumente yra apibrėžiama visų rūšių smurtas prieš vaikus, kokia yra įstaigoje vaikų apsaugos procedūra, kaip yra pranešama apie pažeidimus, ko reikalaujama iš darbuotojų ir savanorių, kaip saugojami vaikų duomenys internete ir spaudoje, ar gali, pavyzdžiui, įstaigos rėmėjai ir partneriai tiesiogiai kontaktuoti su vaikais. Ir dar daug kitų saugiklių.

Mieli tėveliai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, gerbiamas mere su visa savo komanda, ar pareikalausite iš atsakingų valdininkų šių pastangų?

Juk užkirsti kelią yra nepalyginamai lengviau, negu kad paskiau gydyti išniekintus vaikus.

 

Sveika bendruomenė

Vytautas Valevičius | Šaltinis: vlmedicina | 2018-03-26 00:02:55

Kai tik kalbame apie sveikatą, tai mąstome apie pavienį, atskirą žmogų. Tačiau vienas žmogelis gali būti tik mintyse, abstrakcijose. Mes gimstame bent dviese, gyvename su vyrais ar moterimis, tik kartais pavyksta baigti gyvenimą pavieniui. Bet aš ne apie tai. Sveikata yra bendruomeninė. Galima pasvarstyti gydymą – jis beveik visuomet kolektyvinis, tiek savo pagrindu, tiek vykdymu. O dar labiau sveikata tampa bendru reikalu, jei galvojame apie ligų prevenciją, t.y. sugebėjimus jų vengti ar net išvengti. Tiesa, čia daug norų ir maža galimybių.

Bendruomenė yra grupė, kurią sieja aktyvūs kasdieniai ryšiai. Mes galime turėti gimines, apie kuriuos tik žinome, bet nesimatome ar nebendraujame. Tokia „šeima“, aišku, nėra bendruomenė. Todėl bendruomene pripažinsime tik tuos, kurie nuolat bendrauja visais rūpimais klausimais. Aišku, kad ji yra santykinai nedidelė. Milijoniniame mieste su visais nepabendrausi. Todėl bendruomenė yra visuomet santykinai ribota, nedidelė, kur vienas kitą pažįsta tiesiogiai ar virtualiai. Mažesnė grupė turi daugiau galimybių staigiai ir stipriai reaguoti į poreikius bei pasikeitimus. Tiesa, ta sveikatos supratimo dalis, kad ją gali užtikrinti aukšta gydymo kokybė, eina į praeitį. Pradedama suprasti, jog labai svarbu, kad šalis pereitų nuo ligonių priežiūros sistemos, kurioje gydomi pacientai po to, kai jie suserga ir ką vadiname sveikatos priežiūros paslauga, prie sistemos, kuri padeda žmonėms išlikti sveikiems. Tampa normaliu požiūriu, kad socialiniai sveikatos veiksniai, įskaitant pajamas, švietimą ir būsto sąlygas, dažnai turi didesnį poveikį sveikatai nei medicininė pagalba.

Noras viską suvienodinti yra ne tik siekiamybė atpiginti, bet ir esamo centralizmo pasekmė. Tai iš vieno „centro“ (ministerijos) bandoma nustatyti bene bendrą sveikatos paslaugų standartą visiems, kartu niekam. Sakykim, miesto pakraštys turi kitas aplinkos sąlygas nei jo centras, pramoninis rajonas ar daugiaaukščių kvartalas nuo žemaūgių namų, apsuptų sodų. O sveikatinimas ar net gydymas į tai neatsižvelgia. Todėl neįmanoma išvengti išvados, jog decentralizacija yra neišvengiama. Savo poreikius, aplinką ir galimybes geriau žino mažesni dariniai ar susivienijimai nei didžiuliai konglomeratai. Todėl, pavyzdžiui, sveikų miestų judėjimas Kanadoje peraugo į sveikų bendruomenių kūrimą. Net kaimyninėje JAV palaipsniui daugėja panašių bendrijų kiekis, kuris dažnai bent iš dalies pradedamas finansuoti iš valstybės biudžeto. Sveikatinimo paslaugos suteikiamos žymiai rezultatyviau vietos bendruomenės priežiūroje nei turint didelį valstybės kontrolės aparatą, kuris ir brangus ir mažai naudingas. Turiu iš karto nuvilti entuziastus, jog vieno geriausio sveikos bendruomenės modelio nėra. Lyginau Kanados, JAV ar kai kurių Europos šalių požiūrius ir aiškinimus, tai rezultatai yra gana skirtingi. Tiesa, modeliai veikia panašiai, t.y. viena kryptimi.

Imkim vieną iš jų. Kanada. Ontario. Portale ohcc-ccso.ca tvirtinama, kad sveika bendruomenė yra pagrįsta šiais principais:

Sveikata yra visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės pamatas.

Socialiniai, aplinkos ir ekonominiai veiksniai yra svarbūs žmonių sveikatos veiksniai ir tarpusavyje susiję.

"); $('#CONTENT').append(""); });