Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Tunelis vietoj tilto

 

 

Statyti tunelį tarp Klaipėdos ir nerijos siūloma kviestis norvegus

Virginija Spurytė 

Virginija Spurytė
2019-10-07


Politikai vėl atgaivino transporto jungties tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos būtinybės klausimą. Šįkart diskutuojama ne apie tilto, o tunelio statybas.

Statyti tunelį po Kuršių mariomis siūloma pietinėje Klaipėdos dalyje, už Kiaulės nugaros. Asociacijos „Metro sąjūdis” vizualizacija

Tokios jungties koncepcijos projekto pristatymą Klaipėdos universitete kuravo Seimo narys Dainius Kepenis.

„Prieš penkerius metus lyg ir buvo sutarta, kad jungtis reikalinga, kad darome, tačiau iki šiol nieko neįvyko. Bet ekologiniai klausimai dar labiau paaštrėjo, todėl, manau, kad tokios jungties atsiradimą reikėtų palaikyti, o ne stabdyti“, – kalbėjo D. Kepenis.

Jis pristatyti transporto jungties tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos koncepcijos projektą pakvietė piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ pirmininką Juozą Zyką. Pastarasis nagrinėja įvairius susisiekimo klausimus, yra vienas metro Vilniuje idėjos entuziastas ir autorius.

J. Zykas prisiminė, jog tokį koncepcijos projektą pristatinėjo prieš penkerius metus Nidoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje.

„Tada idėjai buvo pritarta, bet jokių veiksmų nesiimta. Tačiau pasikeitė ir politinė, ir ekonominė situacija, todėl vėl ir vėl reikia kalbėti, jog ta jungtis būtina“, – teigė J. Zykas.

Jo parengtame koncepcijos projekte aiškiai įvardijama, jog jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos labai reikalinga, ji padėtų išspręsti nemažai problemų.

J. Zyko teigimu, jungtis reikalinga, nes dabar iš Klaipėdos į Kuršių neriją ir atgal keliantys keltai neužtikrina gero susisiekimo, žmonėms tenka gaišti laiką spūstyse. Be to, perkėlos veikla esą trukdo ir laivybai uoste, o keltai teršia orą ir vandenį.

„Dominuoja du pasiūlymai, kaip būtų galima sujungti Klaipėdą ir Kuršių neriją. Siūloma statyti tiltą arba įrengti tunelį. Mano skaičiavimais, tunelio statyba ir eksploatacija yra gerokai pigesnė ne tilto, todėl esu šios idėjos šalininkas“, – tvirtino J. Zykas.

Jis samprotavo, jog tunelio ištakos Klaipėdos pusėje galėtų atsirasti prie buvusios Tarptautinės perkėlos. Važiavimas tuneliu būtų mokamas, taip esą ir būtų surenkami pinigai jo išlaikymui. J. Zyko skaičiavimu, tunelio statybos galėtų kainuoti apie 20 mln. eurų.

„Pirmas žingsnis – reikia darbo grupės, sudarytos iš Klaipėdos ir Neringos savivaldybių atstovų, kitų transporto srities profesionalų. Ši darbo grupė galėtų paskelbti konkursą išrinkti geriausią jungties projektą. Ji taip pat atrinktų ir geriausią pasiūlymą bei pateiktų politikams jį patvirtinti. Tada būtų galima pradėti kitas būtinas procedūras“, – aiškino J. Zykas.

Jis taip pat pateikė ir kelis variantus, iš kur statyboms gauti pinigų. Anot J. Zyko, realiausia, jog jungtį statytų koncesijos būdu išrinktas rangovas, kuriam vėliau ir būtų leistą statinį eksploatuoti, gauti iš jo pajamas.

„Galima tartis su norvegais, jie pinigų turi kaip šieno ir mums tą tunelį gali pastatyti. Pačioje Norvegijoje yra 33 tokie tuneliai po vandeniu, dar keli šiuo metu statomi“, – tikino J. Zykas.

Tačiau pirmiausia, anot jo, būtinas sutarimas, kad tokia jungtis reikalinga.

„Jau 40 metų einama politinio sprendimo link, o jo vis nėra. Jei man kas leistų, tas tunelis atsirastų per metus“, – ryžtingas buvo susisiekimo srities ekspertas.

Koncepsijos projekto pristatyme dalyvavę statybų inžinieriai, projektuotojai, mokslininkai sutarė, kad jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos yra reikalinga, bet tik po išsamių tyrimų galima nuspręsti, kokia ji turi būti – tiltas ar tunelis.

Tačiau Klaipėdos ir Neringos savivaldybių atstovų nuomonės išsiskyrė. Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys klausė, ar tikrai nėra kitų sprendimų, kaip pagerinti susisiekimą su Kuršių nerija.

„Realiai net nežinome, koks tokios jungties poreikis, juk sudėtingo persikėlimo problema yra tik kelis savaitgalius per metus. Pateikti argumentai dėl jungties statybų manęs neįtikiną, bet manau, kad galimybių studija reikalinga“, – teigė A. Barbšys.

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis buvo tvirtai įsitikinęs, kad jungtis reikalinga ir kuo greičiau.

„Dirbu Nidoje, o gyvenu Klaipėdoje, todėl kasdien susiduriu su keltų veikla. Žinau, kad tai labai aktualus klausimas ne tik visiems neringiškiams, bet ir turistams. Jei laužysime ietis su Klaipėdos savivaldybe ir nesutarsime, tai nieko ir nebus. Manau, kad susisiekimas su Kuršių nerija yra visos Lietuvos problema ir ją reikia spręsti“, – dėstė N. Lendraitis.

Maždaug pusantros valandos trukusi diskusija apčiuopiamų rezultatų nedavė. D. Kepenis tik reziumavo, jog Neringos ir Klaipėdos savivaldybių tarybos turi apsispręsti, ar tokia jungtis reikalinga, o tada abi kreiptis į Vyriausybę, kad ši inicijuotų tolimesnius veiksmus.

Atgal