Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Senasis paštas

 

 

Pašto pastato likimas jaudina klaipėdiečius

 

(10)

Pašto pastato likimas jaudina klaipėdiečius nuotrauka, foto

TIKISI PARDUOTI. Lietuvos pašto atstovai žada, kad viešas aukcionas turėtų įvykti dar šiemet, kokia yra tiksli pašto pastatų komplekso rinkos vertė - neįvardijama, bet užsimenama, kad ji siekia per milijoną eurų.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėdiečių širdys verkia - nuogąstaujama, kad iš Liepų gatvėje esančio istorinių pastatų komplekso iškėlus Klaipėdos centrinį paštą mieste padaugės dar vienu pastatu-vaiduokliu.

„Kur valstybės socialinė atsakomybė?“ - klausia klaipėdiečiai. Lietuvos pašto paaiškinimai, kad statinių kompleksą bus bandoma parduoti, nenuramina. Mažai kas tiki, kad verslą galėtų sudominti daugybę aplinkosauginių saugiklių turintis pastatas. O jei šis planas ir pavyktų, vis tiek baiminamasi, kad bus užvertos durys turistams, miestiečių nebegalės džiuginti karilionų varpai.

Apie Liepų gatvėje esančių, 126 metus skaičiuojančių pašto pastatų komplekso likimą diskutuojama jau ne vienerius metus. Ne kartą buvo užsiminta apie planus jį parduoti. Šią savaitę viešai buvo išplatinta Lietuvos pašto informacija, kad jau nuo spalio Klaipėdos centrinis paštas bus perkeltas į naujas patalpas - prekybos centrą „Manto namai“. Motyvuojama, kad dabartinės pašto patalpos nėra patogios neįgaliesiems, mamoms su vežimėliais, be to, pašto funkcijoms vykdyti tiek daug patalpų net nereikia.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Ši žinia kaip mat ant kojų sukėlė klaipėdiečius. Socialinėje erdvėje jau keletą dienų nerimsta diskusijos. Žmonės vieni kitus ragina pradėti protesto akcijas. Pikti žodžiai lekia ir šalies, ir miesto valdžios link.

Kaip dabar bus matuojami atstumai nuo miesto iki miesto, jeigu anksčiau buvo nuo centrinio pašto iki centrinio pašto? Ar liks kariliono koncertai? Koks likimas laukia senojo pašto pastato? Kodėl Klaipėdos miesto savivaldybė negalėjo įsigyti šių miestui svarbių pastatų? Miestiečiams kyla šie ir dar daugybė kitų klausimų.

Baiminamasi, kad pašto pastatų komplekso laukia toks pat liūdnas likimas, kaip ir buvusio policijos komisariato pastato Jūros gatvėje - naujų savininkų iki šiol nėra ir pastatas nyksta akyse.

„Praktika rodo, kad, pavyzdžiui, Turto bankas linkęs pastatus ilgai laikyti be priežiūros - kol jų niekas nenuperka, nelabai rūpinasi infrastruktūra, neinvestuoja, tad ilgainiui pastatai labai nukenčia. Tad kas liks iš pašto, priklausys nuo to, kiek laiko bus ieškoma naujų valdytojų ir naujos funkcijos šiems pastatams“, - svarsto istorikas Dainius Elertas.

Pasak jo, žinia, kad Lietuvos paštas išsikelia iš savo namų, nors ir labai nuliūdino, bet nenustebino.

„Lietuvos pašto filialai daug kur uždaromi. Keičiasi laikai, keičiasi technologijos. Būtų kvaila tikėtis dirbtinai bandyti priversti paštą išlaikyti šį pastatą. Kur kas logiškiau - kelti diskusiją ir bandyti išsiaiškinti, o kokiai kitai funkcijai galėtų tikti šis pastatų kompleksas. Taip, jis specifinis ir dėl savo struktūros, ir dėl išplanavimo, bet gal ten, pavyzdžiui, būtų galima įkurdinti Klaipėdos metrikacijos skyrių?“ - svarstė D. Elertas.

Jo nuomone, per daug dedama vilčių, esą naujieji šeimininkai bus įpareigoti išsaugoti visas paveldosaugines detales.

„Esantys saugikliai per daug mitologizuojami. Manau, kad būtų pravartu dar atidžiau pasižiūrėti, kiek šiame pastate iš tiesų yra vertingų detalių„, - svarstė istorikas.

Neliks turistams svarbaus objekto?

Akcentuojama, kad šis neogotikinio stiliaus XIX amžiaus pabaigoje statytas pastatas iš karto ir buvo statomas pašto funkcijoms vykdyti. 126 metus jame veikė tik paštas, tad nenuostabu, kad šis objektas itin vilioja turistus.

Lietuvos pašto atstovai žodžių į vatą nevynioja - lapkritį pašto pastato Liepų gatvėje durys bus tiesiog užrakintos ir į jį nebebus galima patekti.

„Pastatą reikia saugoti, užkonservuoti, kad jis nenukentėtų„, - „Vakarų ekspresui“ sakė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

„Pasakysiu trumpai - mums tai didžiulė tragedija. Liepų gatvėje nėra daugiau kito traukos centro turistams“, - taip situaciją vertina Klaipėdos apskrities gidų gildijos tarybos pirmininkė Rasa Miuller.

Anot jos, uostamiestį aplankantys ir į pašto vidų užėję vokiečių turistai nuolatos akcentuoja, kad tai unikalus statinys, esą tokių Europoje daugiau nėra išlikę.

„Paštas buvo ypač įdomus vokiečių turistams, o jų daugiausiai ir atvyksta į Klaipėdą. Iki šiol išlaikytos interjero detalės žavi turistus. Jie iš nuostabos aikčiodavo, fotografuodavo, kas nusimano, tyrinėdavo ir klinkerines plytas. Jei į šį objektą nebegalėsime atvesti turistų - didžiulis nuostolis. Klaipėdoje ir taip vis mažėja objektų, kurie viliotų čia atvykti buvusių memelenderių palikuonis. Gal ir sunku patikėti, bet jie vis dar laksto po Klaipėdą ir tikisi surasti Žaliąją vaistinę ir Juodojo erelio vaistinę, taip pat ieško ir seniau uždaryto senojo pašto. Kai vienas po kito iš turistinių maršrutų žemėlapio dingsta tokie įdomūs ir svarbūs objektai, kurie padeda pritraukti turistus į Klaipėdą, kaip į senąjį Mėmelio miestą, uostamiesčiui - didžiulis praradimas“, - kalbėjo R. Miuller.

Tinkamiausia vieta karilionui

Klaipėdiečius jaudina ir savaitgalinių kariliono koncertų likimas.

„Lietuvos pašto“ atstovai komentuoja, esą kol pastatas priklausys šiai bendrovei ir nebus parduotas, kariliono varpai ir toliau skambės. Tačiau, kas gali garantuoti, kad Klaipėdos savivaldybei pavyks susitarti su naujaisiais savininkais, kad karilionai galėtų likti pašto pastato bokšte?

„Tikrai neįsivaizduoju, kad kariliono varpus būtų galima iškelti į kitą vietą ir jie taip pat kokybiškai skambėtų. Iš savo patirties žinau, kad iš visų Lietuvoje esančių karilionų Klaipėdos skamba geriausiai. Pavyzdžiui, Vilniuje, bažnyčioje, esantis karilionas ir didesnis, ir geresnis, ir naujesnis, bet skamba labai blogai. Vieta, iš kur sklinda kariliono garsas, labai svarbi. Ir kai prieš daugiau nei 30 metų karilioną gaminę vokiečiai atvyko į Klaipėdą, pamatę pašto bokštelį, tikino, kad geresnės vietos ir nerasi. Taip ir yra“, - kalbėjo karilionininkas Stanislovas Žilevičius.

Jam baisu ir pagalvoti, kas būtų, jei naujieji pastato savininkai pareikalautų iškelti karilioną.

„Belieka tikėtis, kad naujieji savininkai mūsų neišvarys. Nes iš tiesų nežinia, kam dar būtų galima pritaikyti šį bokštelį. Jame dabar gyvena tik balandžiai ir mes“, - nusikvatojo karilionininkas.

Įsigyti neturi galimybių?

Klaipėdiečiai primygtinai klausia, kodėl tokio miesto turizmui ir kultūrai svarbaus objekto neįsigyja Savivaldybė. Juolab kad Lietuvos pašto atstovai teigia tokį pasiūlymą Klaipėdos miesto savivaldybei buvo pateikę.

„Visų pirma mes kalbame apie mokesčių mokėtojų pinigus. Nors Lietuvos paštas neįvardija tikslios sumos, bet akivaizdu, kad kalbama apie didelius pinigus, o Savivaldybė šiuo metu tokių finansinių išteklių neturi. Reikia suvokti, kad nepakanka pastatą nupirkti, jį reikia remontuoti, prižiūrėti. Lietuvos paštas šį pastatą už rinkos vertę pardavinės aukciono būdu. Savivaldybė aukcione net negali dalyvauti. Kokia yra rinkos vertė - mes nežinome, mes nedarėme šio pastato vertinimo“, - paaiškino Klaipėdos miesto savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

„Vakarų ekspreso“ žiniomis, prieš keletą metų Lietuvos pašto paskelbtose pardavimo sąlygose buvo nurodyta, jog nustatyta turto vertė siekia maždaug 1,57 mln. eurų. Tačiau tuomet niekas pastato taip ir neįsigijo.

Be to, pasak Turto skyriaus vedėjo, nėra jokios funkcijos, kuriai Savivaldybė galėtų šį pastatą nupirkti.

„Teisės aktuose aiškiai įvardyta, kad Savivaldybė už miesto biudžeto lėšas gali įsigyti turtą, skirtą tam tikroms funkcijoms vykdyti. Pašto funkcija nėra Savivaldybės funkcija, kol kas nematome, kokią kitą funkciją mes šiame pastate galėtume vykdyti“, - pasakojo E. Simokaitis.

Jis pabrėžė, kad Savivaldybė suinteresuota, kad šis pastatas būtų išsaugotas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, ir viliasi, kad taip ir bus.

„Kadangi tai yra pakankamai stipriai saugoma kultūros vertybė, jei ir atsirastų privatus savininkas, nematome grėsmės, kad kas nors labai galėtų pasikeisti“, - daug vilčių į esamus saugiklius dėjo E. Simokaitis.

Be to, jo žiniomis, tol, kol šis pastatas nebus parduotas, „Lietuvos paštui“ išliks prievolė jį tinkamai prižiūrėti.

„Tikrai negali būti taip, kad jie užrakins pastatą, išjungs šildymą ir lauks pirkėjų. Tai, kad Klaipėdos centrinis paštas išsikėlė, dar nereiškia, kad prarado nuosavybę ir gali neprižiūrėti savo turto“, - tikino Turto skyriaus vedėjas.

Atsarginių variantų neturi

„Stengsimės pastatą išsaugoti, kiek galima, maksimaliai geros būklės“, - tikino Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. Tačiau negalėjo tiksliai atsakyti, ar pastatą užrakinus jis bus šildomas.

„Tikrai laikysimės visų techninių reikalavimų ir detalių, kaip reikia saugoti tokius pastatus“, - žadėjo Lietuvos pašto atstovė.

Pasak jos, viešą aukcioną numatyta surengti dar šiemet, spalį arba lapkritį, ir tikimasi, kad pirkėjas atsiras.

„Mes net nesvarstome jokių kitų atsarginių variantų„, - sakė V. Budrienė.

Kadangi pardavimo procesas dar nėra prasidėjęs, ji sakė negalinti įvardinti tikslios rinkos kainos, tačiau užsiminė, kad ji siekia per milijoną eurų.

„Pasaulyje yra daugybė pavyzdžių, kai buvę istoriniai pašto pastatai tampa puikiais viešbučiais, restoranais ar biurų kompleksais. Mes jokio dviračio neišradinėjame. Pavyzdžiui, Gdanske senasis pašto pastatas buvo parduotas viešbučiui, visuomenei liko atvertos erdvės, jame gali apsilankyti ir turistai. Manome, kad ir buvusios Klaipėdos centrinio pašto patalpos bus puikiai įveiklintos“, - kalbėjo V. Budrienė.

„Ačiū Dievui, šis pastatų kompleksas yra saugomas valstybės objektas“

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Suvokiame, kad tai yra Lietuvos pašto nuosavybė ir jų formalioji teisė disponuoti savo turtu, kaip jie mano esant naudingiausia. Bet visada sakiau ir sakysiu, kad į tai negalima žvelgti vien per ekonominio naudingumo prizmę. Normalu, kad klaipėdiečiams kyla daugybė klausimų. Svarbus ir kariliono likimas, ir paties pastato vaizdo išsaugojimas. Lietuvos paštas miesto poziciją tikrai žino, nes ne kartą esame apie tai kalbėję. Mes visada sakėme, kad pastatas bent jau iš išorės turi išlikti toks, koks yra. Žinoma, pastato viduje gali būti tam tikrų pakeitimų, bet tik tokių, kuriuos leidžia esantys apribojimai.
Sunku pasakyti, kas bus kiti „paštininkai“, bet kuriuo atveju man kaip klaipėdiečiui svarbu, kad šis pastatas būtų geriau prižiūrimas, puoselėjamas ir mylimas, nei buvo iki šiol. Jau nekalbu apie karilioną, kurio likimas yra neatsiejamas nuo šito pastato.
Esantys paveldosauginiai ribojimai gal ir ne visiškai, bet bent jau iš dalies turėtų nuraminti klaipėdiečius. Tikrai nebus galima ką nors nugriauti ar išversti, perdaryti, nes, ačiū Dievui, šis pastatų kompleksas yra saugomas valstybės objektas. O gal tikrai jis pateks į geresnių šeimininkų rankas?

Turtinga istorija

Pasak istoriko Dainiaus Elerto, įdomi ne tik dabartinio raudono mūro pastato istorija, bet ir priešistorė. „Vakarų eksprese“ prieš keletą metų jau rašėme, kad šioje vietoje rezidavo būsimieji Prūsijos imperatoriai, princai sodino šparagus, čia žvengė eiklūs žirgai, dardėjo diližanai.
Sklypas, kuriame stovi centrinio pašto pastatas, istoriko žiniomis, buvo užstatytas apie 1700 metus. Kaip anuomet atrodė dabartinio centrinio pašto vietoje stovėjęs pastatas, esą galima įsivaizduoti žvelgiant į Laikrodžių muziejų. Gražus statinys ir sodas patraukė karališkosios Prūsijos šeimos, pasitraukusios iš Berlyno, dėmesį. Argelanderių namai buvo pasirinkti kaip karališkosios šeimos rezidencija.
„Čia apsistojo du princai - būsimasis Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV ir jo brolis, būsimasis Vokietijos imperijos imperatorius Vilhelmas I. Yra žinoma, kad čia dažnai lankėsi jų mama karalienė Luizė. Ji čia negyveno, nes karališkoji šeima buvo įpratusi gyventi skirtinguose apartamentuose, lankyti vieni kitus. Princų auklėtojo Delbruko memuaruose rašoma ne tik apie sode rengtas vakarienes, iškilmingus priėmimus, gimtadienius, bet ir apie tai, kad princai privalėjo dirbti sode, sodinti šparagus“, - pasakojo D. Elertas.
Istorinių šaltinių duomenimis, 1810 m. pastato savininko Argelanderio našlė valdą su namu ir sodu bei daržu pardavė laisvam Klaipėdos pirkliui Elijui Rupeliui, iš kurio palikuonių 1841 m. jį perėmė valstybė ir įsteigė Krašto tarybą.
1864 m. birželio 1 d. valda Liepų gatvėje buvo perduota paštui. Pastatas buvo nežymiai rekonstruotas.
„Buvo karietų, diližanų laikai, tad pašte įrengti nakvynės kambariai. Išaugo arklidės, didelės karietinės, kur diližanai buvo remontuojami, keičiami“, - pasakojo D. Elertas.
Pasak istoriko, 1866 m. buvo įsteigtas vadinamasis estafetinis paštas, kai pašto siuntas raiteliai perduodavo vienas kitam. Siuntos nuo Klaipėdos iki Tilžės keliaudavo vos 8 valandas.
1888 m. šis istorinis pastatas nugriautas. 1890 metais buvo atlikti detalūs sklypo matavimai, nubraižyti pastatų planai, tikslus fasado piešinys, sodo brėžiniai.
„Architektas 3 metus projektavo naują pašto pastatą, darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II. Sklypo suplanavimas nelabai pasikeitė, nugriautų istorinių pastatų vietoje pastatyti centriniai rūmai su 42 metrų bokštu, viename šone buvo įrengta karietinė su sandėliu, kitame - arklidės. Yra išlikęs kieme iškastas artezinis šulinys, buvo kanalizacijos sistema, vandentiekis. Antro pašto aukšto patalpose, savo bute, įsikūrė pašto viršininkas, palėpėje įrengtuose butuose - tarnautojai“, - pasakojo istorikas.
Naujieji pašto rūmai iškilmingai atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Istorinių šaltinių duomenimis, į atidarymo iškilmes susirinko aukštieji valdininkai, pirkliai, pašto tarnautojai. Šia proga buvo išleistas ir gana išsamus šventinis leidinys.
D. Elertas pabrėžė, kad pastato puošnumas derėjo su funkcijomis. Pavyzdžiui, palangių būta itin plačių, kad ant jų būtų galima rašyti laiškus.
Bokšte buvo įkurta telefono stotis.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pokariu buvę šeimininkai pastatą nuskurdino, kai kas užtinkuota, paslėpta. Sodas pavirto daržu, darbuotojai ten augino bulves.
Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau - praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Restauravimo darbus pagal Kosto Franko parengtą projektą vykdė tuometiniai Respublikinis kultūros paminklų restauravimo trestas ir Klaipėdos restauravimo dirbtuvės.

Atgal