Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

"Maskva" politikuoja?

 

 

Kvapai – priešų taikinys?

2019-09-14 05:00:00Asta Dykovienė

  Lietuvai priešiški propagandininkai manipuliuoja klaipėdiečių pilietine iniciatyva, kai savaitgalį miestiečiai susitelkė į eitynes dėl smarvės. Šią akciją prokremliški portalai naudoja, kurdami naratyvus, nukreiptus prieš vietos valdžią, Lietuvos Seimą ir Prezidentą. Ne mažesnis dėmesys skiriamas ir išorinio giliavandenio uosto klausimui. Akcija – kitomis spalvomis Nepraėjus nė kelioms dienoms po klaipėdiečių pilietinės akcijos, virtusios tūkstantinėmis eitynėmis, rusiškose interneto svetainėse pasirodė informacija, kur teigiama, kad "Klaipėdoje įvyko gausus mitingas-eitynės prieš smarvę mieste". Ir akcija esą nesulaukė "didesnio pagrindinių žiniasklaidos priemonių dėmesio". "Apie šią prastai kvepiančią situaciją seniai žino Seimo deputatai, miesto tarybos nariai. Šiuo klausimu parašyta daugybė rezoliucijų, deklaracijų, bet smarvė neišnyko. Orą teršia kelios Klaipėdos įmonės, glaudžiai susijusios su uostamiesčio tėvais. Jie nuolat žada imtis veiksmų, ir jais neginčijamai tikima savivaldybėje. Kad sumenkintų žmonių valios mastus, kai kurie leidiniai pranešė tik apie kelis šimtus susirinkusiųjų, kas įsiutino akcijos organizatorius ir dalyvius, kurie suskaičiavo savo tarpe 5 tūkst. žmonių. Sutikite, kad tai nemažas skaičius miestui, kuriame gyvena 149 tūkst. žmonių. Kai Maskvoje, kur gyvena 12,5 mln. (beveik keturis kartus daugiau nei visoje Lietuvoje) išeina protestuoti apie 2 tūkst., lietuviška žiniasklaida tiesiog dūsta nuo pranešimų srauto apie drąsius opozicionierius ir publikuoja tas pačias, ne pirmo naujumo fotografijas", – postringavo portalas "Ekspress nedelia", remdamasis savo antriniu internetiniu puslapiu "Pensionier". Įtakos instrumentų galia Būtent "Ekspress nedelia", tarp kitų rusakalbės žiniasklaidos priemonių – "Litovski kurjer", "Obzor", ir "Pervyj Baltijskij kanal", Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje yra įvardyta "vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius". VSD vertinime teigiama, jog šiose žiniasklaidos priemonėse pateikiamas informacijos turinys "Lietuvos užsienio politikos, istorijos, energetikos, tautinių mažumų klausimais atitinka Rusijos viešojoje erdvėje formuotas nuostatas Lietuvos atžvilgiu". "Tiesą sakant, nepamenu, kad į savo gyventojų protestus ir mitingus mūsų (Lietuvos – A.D.) valdžia būtų reagavusi operatyviai, pradedant parlamentarais ir baigiant prezidentu. Žinoma, apkalbėti kaimynus (Rusiją – A.D.) yra lengviau ir saugiau, nei aiškintis savo pačių vietines problemas. Toks moralinis valdančiojo elito dvylipumas yra nesuprantamas", – dėstė "Ekspress nedelia" autorius. Organizatorė sureagavo keistai Sekmadienį, rugsėjo 8-ąją, pilietinę akciją "Smarvei – ne", pasak Klaipėdos tarybos narės Ligitos Girskienės, organizavo Klaipėdos Marių bendruomenė. Leidimą renginiui savo vardu gavo pati L.Girskienė. Eitynėse dalyvavo 3–4 tūkst. klaipėdiečių. Ne vienas ten dalyvavęs tikino, jog nuo Atgimimo sąjūdžio laikų tokios gausios pilietiškumo apraiškos nėra matęs. Eisenoje dalyvavę žmonės nė nenutuokė, kad jų pilietinė akcija propagandininkų bus panaudota valstybės diskreditavimo tikslais. "Kaip galiu tai vertinti? Blogai vertinu, jei taip vyksta, nes mūsų tikslas buvo visai kitas, nesiekėme kažko kompromituoti. Eitynėse mačiau, kad daug kas filmavo renginį, aš nepažįstų tų žmonių. Pilnas internetas tos filmuotos medžiagos", – dienraščiui vakar kalbėjo L.Girskienė.   Kaip galiu tai vertinti? Blogai vertinu, jei taip vyksta, nes mūsų tikslas buvo visai kitas, nesiekėme kažko kompromituoti. Vis dėlto po pokalbio su žurnaliste politikė sumanė mintimis pasidalyti viešai ir parašė savo įžvalgas "Facebook" paskyroje "Pietinė Klaipėda smirda": "Ką tik sulaukiau skambučio iš dienraščio "Klaipėda" žurnalistės A.Dykovienės. Ji klausė, ar man žinoma, kad mūsų akcija prieš smarvę naudojasi priešiški Lietuvai Rusijos žiniasklaidos portalai. Iš kur man žinoti? Aš jų neskaitau. Dabar įtariu, apkaltins, kad esu kokia agentė, veikianti prieš Lietuvą." Akiratyje – ir uostas Peną pašaipoms propagandiniuose rusiškuose portaluose davė ne tik pilietiškos akcijos, bet ir nesibaigianti giliavandenio išorinio uosto epopėja bei nusikalstamai ilgai užsitęsęs neapsisprendimas, kur šis objektas galiausiai turėtų atsirasti. Pastaruoju metu vis randasi tekstų, kuriuose nedviprasmiškai pabrėžiama, jog Lietuvos ambicijos esą per didelės, nes šalis tokių lėšų šiam objektui neturi. Vytauto Liaudanskio nuotr. "Rasti valdiškų lėšų Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrai Lietuvos valdžia nesugebės. Išlaidų šalyje ir be to pakanka – tai streikuojantys mokytojai reikalauja didinti atlyginimus, tai žvejams uždraudžiama gaudyti menkes Baltijos jūroje, tai suremontuoti keliai "staiga" atsiduria nepatenkinamoje būklėje. Ir tokiame fone dar reikia karines išlaidas didinti!" – rašoma publikacijoje, pasirašytoje Aleksejaus Iljaševičiaus pavarde rubaltic.ru portale. Šio prokremliško tinklalapio rašytojai pastaruoju metu itin susirūpinę giliavandenio išorinio uosto perspektyvomis Klaipėdoje, todėl, pabrėždami "blogą" finansinę situaciją Lietuvoje, nevengia vardyti metų senumo problemų. A.Iljaševičiaus pavarde tekstą pasirašęs asmuo toliau tikina, kad Lietuvai išoriniam uostui reikėtų "pasakiškų pinigų". "Pavyzdžiui, kompanija Smart Continent LT įvertino du projekto variantus: uostas Būtingėje kainuotų 1,163 mlrd. eurų, o Melnragėje – 619 mln. Šiandien žiniasklaida kalba apie 800 mln. Šaliai, kurios BVP pernai sudarė vos daugiau kaip 45 mlrd., suma labai rimta", – toliau dėstė A.Iljaševičiaus vardu pasivadinęs veikėjas. "Prezidento kinų charakiris" Pinigų stygiaus klausimą esą padėtų išspręsti investuotojai, realiausiai kinai. Tačiau jau kitas rusų portalas "Sputnik Lietuva" pastebi, jog "Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai žvelgia į idėją pasitelkti kinų investuotojus". "Kinija netrokšta investuoti lėšų į Pabaltijo šalių infrastruktūrinius projektus, ir Lietuva tampa pajuokos objektu, sielodamasi dėl jai nesiūlomų investicijų. Kuo mažiau Pekinas domisi bendradarbiavimu su Lietuva, tuo labiau joje girdisi balsai tų, kurie ragina priešintis "kinų grėsmei". Sprendžiant iš VSD ir Lietuvos karinės žvalgybos vasario ataskaitos, "raudonasis drakonas" jau kvėpuoja į nugarą "rusų lokiui", – toliau šaipėsi Vladimiro Matvejevo pavarde "Lietuvos prezidento kinų charakiris" tekstą pasirašęs asmuo. Kinija netrokšta investuoti lėšų į Pabaltijo šalių infrastruktūrinius projektus, ir Lietuva tampa pajuokos objektu, sielodamasi dėl jai nesiūlomų investicijų. Kinija esą meta į Pabaltijį vis daugiau savo agentų ir stengiasi pasiekti slaptą informaciją. "Kurgi daugiau NATO ir ES gali laikyti savo svarbiausias paslaptis, jei ne Dievo užmirštoje Europos periferijos teritorijoje?" – ironizavo propagandinio teksto autorius. Čia pat cituojamas G.Nausėda, esą teigęs, jog išorės uostas Klaipėdoje neturi patikimų investuotojų, kurie atitiktų "visus nacionalinio saugumo kriterijus" ir priduria, kad "G.Nausėdos susirūpinimas "nacionaliniu saugumu" sukelia tik graudulį". Objektas įdomus daugeliui Klaipėdos giliavandenio išorinio uosto idėja išties gvildenama jau beveik 15 metų. Ne paslaptis, jog būsimu objektu domisi ne tik kinai, bet neoficialiai – ir rusai. Tad giliavandenio išorinio uosto atsiradimas propagandininkų akiratyje nuostabos nekelia. "Mūsų žiniomis, Klaipėdos valstybino jūrų uosto bendrasis planas dar nėra patvirtintas, bet yra galutinės stadijos ir laukia Vyriausybės pritarimo. Šiuo klausimu miestas yra išreiškęs savo poziciją mero raštu dėl nepritarimo šiam planui, nes nėra suderintos visos pozicijos", – teigė Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė. Toks susitarimas būtinas, nes uosto planai turės didelę įtaką miesto gyvenimui – tiek susisiekimo sistemai, tiek oro kokybei. Užvakar Klaipėdoje buvo pristatyta Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija, kuri labai susijusi su uosto plėtra, tačiau ir joje palikti abu išorinio giliavandenio uosto vietos variantai – tiek Melnragėje, tiek Būtingėje. Komentaras Eugenijus Gentvilas Seimo narys, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Akivaizdu, kad rusams yra seniai duota užduotis iš Baltijos šalių uostų "ištraukti" rusiškus krovinius. Klaipėdoje jų jau senokai nėra, bet yra noras atimti ir baltarusiškus. Žinant, kad Rusija pajėgi paveikti Baltarusiją ir diriguoti kai kuriuos jos ekonomikos procesus, manyčiau, kad Lietuvai priešiškos žiniasklaidos puldinėjimas turi ir tam tikrą strateginę liniją. Jų siekis, kad mes liktume tik su savo kroviniais, be tranzitinių krovinių. Rusiški kroviniai iš Klaipėdos jau kadaise nukeliavo į Ust Lugą, laimė, kad čia jų daug ir nebuvo. Klaipėda šiemet yra aiški lyderė rytinėje Baltijos pakrantėje, aptarnaujanti Baltarusijos ekonomiką, kraudama jos krovinius. Dabar kai kas nori dar ir juos atimti ir nusigabenti juos į Ust Lugą, nors ekonomine prasme čia niekaip galai nesusiveda, bet žinome, kad ekonomika ne visada yra svarbiausias dalykas, kai viršų ima politika. Todėl neatsitiktinai tyčiojamasi iš naujo giliavandenio uosto Klaipėdoje planų, ypač tikintis, kad pas mus pradės mažėti krovinių. Tai rodo ir Rusijos agresyvi pozicija, kuria bando įteigti, kad Klaipėdoje perspektyvos nėra.

Atgal