Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Ko negali draudimai

 

 

Ar draudimai auklėja? (1)

 

Vytautas Valevičius 
2019-08-22

 

Visi išmano kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, auklėjimą. Kas čia sudėtinga? Pats pasigimdžiau, pats ir išauklėsiu. Darysiu tą patį, ką su manim darė. Ir t.t., ir pan. Deja, norint vairuoti automobilį ar net lėktuvą – reikia leidimo, vadinamųjų teisių, o norint auklėti savo vaiką jokių žinių rodyti nebereikia. Įdomu, kas yra sudėtingesnis – vaikas ar automobilis?

Įstatymiškai neleidus prekiauti alkoholiu rugsėjo 1 dieną, teko suprasti, kad Seimo nariai mažai pažįstami su laiko skaičiavimu. Tokių nesąmonių yra apsčiai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Bet perbėkime nesenas istorijas. Mokytoja, kuri verčia mintinai mokytis kirčiuočių numeraciją, nes kitaip ji nesupranta mokymo, marihuanos turėjimo sureikšminimas iki kalėjimo bausmės, alkoholio pardavimų draudimai rugsėjo pirmą ir sekmadieniais, bandymas cigarečių pakelius pakišti po prekystaliu, siekimai uždrausti cirką su gyvūnais, nekalbant apie kailinių žvėrelių auginimą, toliau galėtų būti draudimas žudyti vištas bei karves… Kol kas tai atrodo juokinga, bet netolimoje ateityje teks su tuo tiesiogiai susidurti.

Taigi, kam tinka ir kur netinka draudimai. Gaila, kad nesu koks nors žymus Rusijos ar Lietuvos parlamentaras, kuris žino atsakymus į visus klausimus. Man tenka svarstyti, abejoti ir pagrįsti mintį. Negaliu nemąstydamas teigti, kad yra taip, o ne kitaip.

Pradėsiu nuo akivaizdaus pavyzdžio: „Stebima tendencija, kad vairuotojai nesilaiko KET nuostatos, kuria draudžiama vairuojant užsiimti pašaline veikla, todėl nuspręsta tai formuluoti kaip aiškų ir konkretų draudimą. Dėl šios nuostatos nepaisymo didėja avaringumo rizika, fiksuojama žuvusiųjų ir sužalotų žmonių atvejų − Europos Komisijos duomenimis, vairuotojų neatidumas ir pašalinė veikla vairuojant automobilį sukelia nuo 10 iki 30 procentų eismo įvykių visoje Europos Sąjungoje“.

Akivaizdu, jog draudimu norima sudrausminti. Visi numano, kad negalima, bet jei tiesiai nenurodoma, tai sau leidžiama. Didžiausia tokio požiūrio yda yra loginė klaida, kurią žinojo dar Aristotelis. Ji vadinasi skubotas apibendrinimas. Tai reiškia, kad dėl keleto išimtinių atvejų neigiamas pats procesas. Taip, valgant už vairo galima patekti į avariją. Taip, gurkštelint iš butelioko, gali netekti dėmesio keliui. Taip, mamai už vairo dėmesį atitrauks jos vaikas ar net vaikai. Tai dabar uždrausime tėvams būti už vairo? Ar vežioti savo vaikus?

Taigi, ką reiškia drausti? Iš esmės tai asmens, fizinio ar juridinio laisvės apribojimas. Laikinas ar nuolatinis. Negali elgtis, kaip susigalvoji, o privalai daryti pagal priimtas taisykles. Rojuje negalima valgyti obuolių nuo pažinimo medžio. Žemėje negalima šokinėti nuo daugiaaukščių namų be parašiuto. Šeimoje negalima mušti nei vyro, nei žmonos, nei vaiko. Tokios taisyklės dabar. Anksčiau buvo kitos ir kitokios, ateityje irgi numatomas nuostatų pasikeitimas.

Viena, ką būtina aiškiai matyti, kad draudimas yra priemonė, dažniausiai laikina. Todėl įstatymiškai reikėtų apibrėžti jei ne galiojimą, tai bent peržiūrėjimą.

Įstatymiškai neleidus prekiauti alkoholiu rugsėjo 1 dieną, teko suprasti, kad Seimo nariai mažai pažįstami su laiko skaičiavimu. Tokių nesąmonių yra apsčiai, tai dėl to reiktų numatyti galimybę taisykles tobulinti, keisti ar net naikinti. Bet aš ne apie tai.

Ką duoda ir ko negali duoti draudimai? Jų tiesioginė paskirtis – apsaugoti nuo pavojingų pasekmių. Vaikui neleidi valgyti nepažįstamų vaisių ar uogų, miške visokių yra, nes po to ne visi gali išlikti gyvi. Vaikui neleidi kišti žirklių į elektros rozetę, nes smūgis gali būti ne tik netikėtas, bet ir stiprus. Neleidi vaikams bėginėti per gatves, nes mašinų vairuotojai gali nespėti jų sustabdyti. Tai vaikams.

Galima vardinti ir suaugusiems. Nelaikykite vaistų vaikams prieinamose vietose – turėsit problemų. Nesinaudokite žiniuonėmis, o remkitės gydytojo patarimais. Nepirkite vaistų internetu iš nežinomo šaltinio. Ir šią seką galima ilgokai vardinti.

Bet kaip pastebėjo dar senoliai: „Kas per daug, tas irgi nesveika“. Todėl draudimai gali virsti tokiu veikimu, kuris ne sumažins žalą, o ją didins.

Liūdnas pavyzdys: „Lietuvoje kalinių (suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigoje) skaičius (235), tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra apie du kartus didesnis, nei visų ES valstybėse narių vidurkis (126) ir Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų skaičių visoje ES. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad suimtų skaičius (21) Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra net mažesnis, nei daugumoje ES valstybių, todėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tenkančių 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, skaičius dar labiau skiriasi nuo ES vidurkio. Tai lemia poreikį ieškoti teisinių nuteistųjų skaičiaus mažinimo sprendimo priemonių“.

Statistiškai vidutinė laisvės atėmimo bausmė Lietuvos kalėjimuose artėja prie 7 metų ir atrodo, kad visuomenė vis dar nori bausti griežčiausia bausme. Teisėjas Audrius Cininas atkreipė dėmesį, kad norint atsakyti į klausimą, kodėl visuomenė trokšta „kraujo praliejimo“, reikėtų kreiptis į įstatymų leidėjus, manančius, jog bausti reikia kuo griežčiau. Teisėjas teigė, kad įstatymai Lietuvoje griežtinami jau nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – šiandien netgi už tokį dalyką, kaip pasidalinimas kanapės suktine, lietuviui gali grėsti 4 metų laisvės atėmimas.

„Tik įsivaizduokime moksleivį, kuriam ši klaida, tikėtina, pirma ir paskutinė jo gyvenime. 4 metų laisvės atėmimas būtų tolygu sužaloti jauną žmogaus gyvenimą. Tokiais atvejais teismams tenka vadovautis sveiku protu, atsižvelgti į visas aplinkybes ir skirti švelnesnes bausmes“.

Dar vienas aspektas. Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kali 5 599 asmenys. Kalinių išlaikymas per dieną valstybei kainuoja apie 150 tūkst. eurų. Palyginimui: Seimo išlaikymas (įskaičiuoti visos institucijos darbuotojų atlyginimai, pastatų išlaikymas ir turto įsigijimas) kasdien atsieina po maždaug 85 tūkst. eurų.

Draudimai neapsaugo nuo visko. Geriausiu atveju jie mažina žalą.

Neleisdami pirkti alkoholio, neišmokysime būti blaivininkais. Neleisdami narkotikų prekybos, neapsaugosime nuo mirčių perdozuojant. Drausdami plastinius maišelius, neišgelbėsim pasaulio nuo taršos. Galiu dar pakartoti: protas reikalingas tada, kai privalome numatyti mūsų draudimų pasekmes. Neleisti – nereiškia išmokyti. Dažniau būna priešingai.

Atgal