Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Plastikas ar sveika aplinka

 

Pajūris plastikui taria „ne“

2019-07-18 05:00:00 Asta Dykovienė

Europoje itin suaktyvėjusios vienkartinių plastiko gaminių mažinimo iniciatyvos įgavo pagreitį ir Lietuvos pajūryje. Prie šio sumanymo jungiasi Klaipėdos, Palangos bei Neringos savivaldybės. Pozicija: bendrovės „Orion Global Pet“ atstovai tvirtina, jog „turi puikiai išvystytą ir kryptingą strategiją dėl plastiko poveikio aplinkai mažinimo“. Vytauto Petriko nuotr. Situacija: kompanijos „Neo Group“ darbuotojai teigia, kad jų gaminamas PET plastikas gali būti ir yra perdirbamas, tačiau pripažįsta, kad kol kas jo perdirbimo mastai nėra tenkinantys. Bendrovės "Neo Group" archyvo nuotr. Klaipėdoje veikiančios dvi stambios plastiko gamintojos neslepia: kilęs visuotinis plastikinių indų mažinimo vajus buityje galbūt paveiks jų gamybos apimtis. Tačiau tikina, jog pirmiausia reikia ieškoti būdų, kaip išvengti taršos atliekomis ir tik blogiausiu atveju atsisakyti tam tikrų plastiko gaminių. Vis dėlto medikų ir ekologų nuostata yra kitokia. Pajūrio savivaldybių iniciatyvos Klaipėdos prieigose jau ne vienerius metus veikia dvi didelės plastiko gamyklos – "Neo Group"  ir "Orion Global Pet", kurios veikiausiai su nerimu stebi jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje netylančias įvairias iniciatyvas dėl vienkartinių plastiko gaminių mažinimo buityje. Į šį judėjimą vis plačiau įsitraukia jau ne tik visuomenininkai ir aplinkosaugos aktyvistai, bet ir valdžios struktūros. Prieš porą mėnesių Klaipėdos savivaldybės administracija išplatino pranešimą, ragindama artėjant masinių renginių sezonui festivalių, sąskrydžių organizatorius ir visus klaipėdiečius vengti plastikinių pakuočių bei indų naudojimo – pakeisti juos iš kitų lengvai yrančių medžiagų pagamintais analogais. Prieš savaitę panašios iniciatyvos imtasi ir Neringoje, kur pasirašytas susitarimas su Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku dėl vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo. Memorandumo "Ne plastiko bangai" tikslas – keisti vartojimo įpročius, nes vienkartinių plastikinių gaminių patenka tiek į Kuršių marias, tiek į Baltijos jūrą ir ne visada pavyksta juos sėkmingai surinkti. Palangoje nuolat organizuojami ekologiniai renginiai (pvz., "Žaliosios europiečių atostogos"), kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos užterštumą plastiko šiukšlėmis, vienkartinių plastiko gaminių naudojimo mažinimą, plastiko perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą, žiedinės ekonomikos ir verslo galimybes. Europa ieško alternatyvų Klaipėdos savivaldybės interneto puslapyje nurodoma, jog kiekvienais metais Europoje pagaminama 58 mln. tonų plastiko. Anot Europos Komisijos, 70 proc. vandenynus ir paplūdimius teršiančių medžiagų sudaro vienkartinis plastikas, tampantis gyvūnų žūčių priežastimi ir su maistu patenkantis į žmonių organizmus. Matydama šias grėsmes, ES pernai patvirtino planą dėl vienkartinių plastikinių daiktų (plastikinių maišelių, vienkartinių lėkščių ir šiaudelių) uždraudimo. Iki 2021 m. turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Klaipėdoje jau yra buvę renginių, kuriuose atsisakyta plastikinių bokalų. Gėrimai buvo pilami į stiklinę tarą, kurią grąžinus atgaunamas 1 euro užstatas. Globalizacija diktavo sąlygas

Buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas Valdemaras Anužis mano, kad siekis atsisakyti plastikinių vienkartinių indų yra puiki iniciatyva. Jo manymu, žmonių sveikatos labui visi maisto produktai turėtų būti pakuojami į inertinę tarą. "Idealios inertinės medžiagos, kurioje gali būti laikomas ne tik maistas, bet ir patys agresyviausi chemikalai, pavyzdys yra stiklas. Stiklinė tara – pats geriausias variantas, bet ji turi savo trūkumą, tai yra svoris, čia prasideda transportavimo problemos, ir visa tai didina prekės kainą", – kalbėjo V.Anužis. Todėl globalizacijos epochoje pasaulinės kompanijos, kurios maisto produktus gabena milžiniškais atstumais, siekdamos sumažinti savo išlaidas, pasirinko būtent plastikinę tarą. Plastiko ribojimas buityje yra ne mados reikalas, kuris atsirado iš niekur. "Plastikiniuose induose fasuojamas ne tik maistas, bet ir vanduo, net alkoholis. Tai iš viso absurdas. Niekaip negaliu suprasti, kaip galima alų ir dar stipresnius gėrimus leisti fasuoti į plastikinius indus? Ir plastiko ribojimas buityje yra ne mados reikalas, kuris atsirado iš niekur. Jau ne vienerius metus sklinda informacija apie žalingą plastikinių indų poveikį. Esu tikras, kad daugelis sveikatos problemų, kurias sunku paaiškinti, yra dėl bendro visos atmosferos teršimo, plastiku – taip pat", – kalbėjo V.Anužis. Buvęs vyriausiasis Klaipėdos apskrities gydytojas pabrėžė, kad pagrindinis nacionalinio saugumo klausimas turėtų būti žmonių mityba. Tačiau, anot V.Anužio, šis klausimas yra išbrauktas iš valdžios darbotvarkės. "Todėl geriausi produktai jau dabar išvežami iš Lietuvos, o pas mus bus įvežami vis prastesni ir dar plastiko pakuotėse. Kaip nustatyti kokybės kriterijų? Maistas turi būti greitai gendantis produktas. Ir jo kelias nuo gamybos iki stalo turi būti kuo trumpesnis. Bet mūsų Sveikatos apsaugos ministerija niekada neužsiiminėjo sveikata. Tai yra Gydomosios medicinos ministerija ir tokia turbūt liks amžinai", – apgailestavo V.Anužis.

Stūkso atliekų salos Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio teigimu, plastikas neabejotinai daro milžinišką žalą aplinkai. "Plastikas šiandien yra vandenynų, kur susiformavusios Lietuvos ploto dydžio plastiko atliekų salos, mirtis. Pasaulis skęsta plastiko šiukšlėse. Kultūroms, kurioms ilgus metus indus atstojo keramikos gaminiai ar palmių lapai, staiga buvo paduotas plastikas, ir tai Vakarų civilizacijos nusikaltimas, nes mes jį sukūrėme", – be užuolankų kalbėjo ekologas. Esą baisiausia, kad tas plastikas tirpsta ir susidaro mikroplastiko dalelės, kurių randama net krevetėse. Jų prisiriję žūva paukščiai ir žvėrys. "Tai yra baisu, plastikas patenka į ekosistemą, kur sunkiai perdirbamas, ir tai turi būti sustabdyta. Ta medžiaga turi tapti bent jau biodegraduojančia. Ir jeigu mūsų intelektas pradeda suvokti plastiko žalą, mes, deja, negalime spausti anų kultūrų, kad jie susitvarkytų, kol patys nesusitvarkėme. Europa yra lyderė aplinkosaugos srityje, nors ir šlubuojanti, bent jau suvokėme, kas vyksta. Tikiu, kad gera praktika bus perduota ir į Afriką bei Aziją, kurios šiandien skendi plastiko šiukšlėse", – vylėsi E.Paplauskis. E.Paplauskio teigimu, kada nors mes patys paspringsime savo pačių paskleistais nuodais. Kartais ekologai juokauja, kad žmonija primena bakterijų koloniją, kuri iš pradžių dauginasi, auga, pasiekia populiacijos piką ir paskui pražūva savo taršos produktuose.

Verslas turi savo nuomonę Vieno plastiko gamintojų Klaipėdoje, bendrovės "Neo Group" Kokybės, aplinkosaugos, darbų saugos ir sveikatos vadovės Eglės Vaičiulienės pasiteiravus, ar dėl kilusio visuotinio plastiko gaminių vajaus neteks stabdyti gamybos, ji atsakė: "Daryti sprendimus remiantis paviršutiniškais apibendrinimais nebūtų racionalu." Ir pridūrė, jog jų gaminamas plastikas polietilentereftalatas – PET yra plačiai naudojamas tiek maisto, tiek farmacijos pramonėje. "Suprantame, kad pasaulyje jaučiamas didelis susirūpinimas plastiko atliekų tarša aplinkoje. Žvelgiant į problemą paviršutiniškai, yra siūlymų atsisakyti plastiko apskritai. Tačiau, analizuojant problemą nuodugniau, matyti, jog ne visų rūšių plastikai ar jų gaminiai yra tokie problemiški. Manome, kad visų pirma reikia ieškoti būdų, kaip išvengti taršos atliekomis, užtikrinant tokių atliekų surinkimą bei perdirbimą, ir tik blogiausiu atveju tam tikrų plastiko gaminių atsisakyti", – pabrėžė E.Vaičiulienė. Anot jos, jų gaminamas PET plastikas gali būti ir yra visiškai perdirbamas. Tačiau esą kol kas perdirbimo mastai nėra tenkinantys, ir tiek visa Europa, tiek nemaža dalis likusio pasaulio ieško būdų, kaip tą perdirbimą padidinti. "Jeigu yra užtikrinamas panaudotų pakuočių surinkimas, PET pakuotės galėtų būti laikomos vienomis draugiškiausių aplinkai medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje plastiko taršos klausimas yra opus, tikimės, jog bus viešinama vis daugiau objektyvios, tyrimais paremtos informacijos, ir visuomenėje didės supratimas apie šią problemą bei galimus racionalius jos sprendimo būdus", – teigė E.Vaičiulienė. Išgelbės žiedinė ekonomika? Kito plastiko gamintojo Klaipėdoje, bendrovės "Orion Global Pet" generalinio direktoriaus padėjėja Danguolė Karkalaitė pabrėžė, jog jų įmonė "turi puikiai išvystytą ir kryptingą strategiją dėl plastiko poveikio aplinkai mažinimo". Esą jie glaudžiai bendradarbiauja su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant, bet neapsiribojant, vyriausybės įstaigomis, prekybos organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdama tinkamai vystyti PET butelių bei kitų kietų ir lanksčių pakuočių žiedinę ekonomiką. "Jau šiuo metu perdirbami dideli panaudoto plastiko kiekiai siekiant užtikrinti, kad ši medžiaga išlaikytų vertę ir nebūtų išmetama į aplinką. Lietuvoje PET butelių, "dalyvaujančių depozito sistemoje" yra surenkama daugiau nei 94 proc. nuo visų parduodamų PET buteliukų, dalyvaujančių depozito sistemoje. Aplinkos taršą PET’u lemia tik nepakankamas pakuočių surinkimas", – įsitikinusi D.Karkalaitė.


 

Atgal