Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Norime, kad Klaipėdoje būtų daugiau jaunimo

 

 

Mokslininkas tikisi sudominti stambius užsienio žaidėjus

Mokslininkas tikisi sudominti stambius užsienio žaidėjus nuotrauka, foto

NUOŠIRDUS. „Esu vaikas iš kaimo“, - nuoširdžiai apie save pasakoja Žydrūnas Lukošius.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

„Toks jaunas ir jau mokslininkas“, - išvydę, kad šiemet „Klaipėdos švyturio ateities stipendiją“ laimėjo 34-erių mokslininkas Žydrūnas Lukošius, stebėjosi „Vakarų ekspreso“ skaitytojai. Iš tiesų jaunai atrodanti išvaizda gali būti apgaulinga. Šis mokslininkas jau gali didžiuotis ir gana apčiuopiamu išradimu - kartu su kolegomis sukūrė išskirtinį kraujo spaudimo matavimo įrenginį, kuris gali išgarsinti Klaipėdą visame pasaulyje.

Pats Žydrūnas neslepia, jaunystėje net neįsivaizdavo, kad vieną dieną taps mokslininku. Kaip pats sako, iš kaimo kilęs jaunuolis įsivaizdavo, kad savo ateitį sies su žemės ūkiu ar aplinkosauga.

„Liaudiškai tariant esu vaikas iš kaimo. Gimiau Telšių rajone, augau Skuodo rajone, tad iki kaulų smegenų esu kaimietis, todėl ir įsivaizdavau, kad labiau būsiu žmogus „prie žemės“. Galvojau, kad savo ateitį siesiu su aplinkosauga, miškininkyste ar kažkuo panašaus, bet taip likimas susiklostė, kad įstojau mokytis biofiziką. Man gana gerai sekėsi, daktaras Albinas Stankus pastebėjo mano potencialą ir įtraukė į tą universiteto akademinio pasaulio liūną„, - kaip tapo mokslininku pradėjo pasakoti Ž. Lukošius.

Jūsų pavyzdys rodo, kad vien turėti potencialo nepakanka, reikia, kad jį kas nors pastebėtų.

Man tikrai pasisekė. Turiu omenyje ne tik studijas, bet ir dabartinį laimėjimą - tapau „Klaipėdos švyturio ateities“ stipendininku. Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ įsteigtas 4 tūkst. vertės piniginis prizas - tikrai labai reikšmingas ir solidus įvertinimas. Būsiu atviras, mokslininkai daug neuždirba, mes labiau ideologiniai žmonės, pasiaukoję universitetui ir miestui. O juk dar yra šeima, vaikai.

Kaip vertinate tokią tradiciją - paskatinti jaunus žmones?

Ši tradicija labai sveikintina. Taip palaikomas aktyvus jaunimas, kuris puoselėja Klaipėdos kraštą. Taip pat toks paskatinimas motyvuoja siekti kokybiškesnių aukštumų, dar labiau garsinti Klaipėdos vardą, kad jis nebūtų tik trečioje vietoje. Žinoma, ne visi dirba tik tikėdamiesi nominacijų, bet, kai pastebi ir išaukština, labai malonu ir tai tampa akstinu dar labiau stengtis.

Buvote įvertintas dėl to, kad kartu su kolegomis sukūrėte išskirtinį kraujo spaudimo matavimo įrenginį. Kuo jis skiriasi nuo tų aparatų, kuriuos dabar galime įsigyti vaistinėje?

Mūsų išrastas aparatas i6 dalies pamatuoja vadinamąjį centrinį kraujo spaudimą. Visi žinome periferinį kraujo spaudimą, kurį išmatuojame ant riešo arba žasto. Bet mokslo pasaulyje yra įrodyta, kad tai nėra visiškai informatyvūs kraujo spaudimo žymenys ir reikšmių prasme atsilieka nuo to kraujo spaudimo, kuris yra aortos lanke, paprasčiau tariant, prie širdies. Kuo arterija plonėja, mažėja, išsišakoja, tuo rodmenys mažiau tikslūs. Pasaulio mokslininkai yra įrodę, kad kaklo zonoje esančioje miego arterijoje kraujo spaudimas yra daugmaž toks pat, kaip ir aortos lanke, todėl su bendraautoriumi daktaru Albinu Stankumi ir sugalvojome tokį mechaninį įrenginį, kuris sugeba pamatuoti centrinį kraujo spaudimą, taip pat galima išmatuoti ir pačios arterijos spindį. Tai labai svarbu skleroze sergantiems žmonėms. Rinkoje yra tokių panašių brangių aparatų, bet manau, kad mūsų sukurto įrenginio pranašumas ir būtų kaina.

Beje, kai kurie profesoriai mato ir dar kitokį šio įrenginio pritaikymą, bet kol kas šių idėjų neišduosiu.

Kiek laiko kūrėte šį įrenginį?

Patentinių gaminių sukūrimas užtrunka labai ilgai. Kartu su bendraautoriumi kūrėme jį dvejus metus, o patentinis laikotarpis, aprašymai truko dar pusantrų metų. Tad dabar jau galima sakyti, kad jis buvo sukurtas prieš penkerius metus, bet, kaip matote, patentiniai procesai dar nepasibaigė. Reikia pereiti labai daug instancijų, todėl reikia labai daug laiko. Suprantama, dėl to kenčia mokslininko karjera. Be to, šis procesas labai brangus. Kiek leido jėgos, kartu su bendraautoriumi daug ką finansavome patys, bet patentinį procesą finansuoti padėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Koks to aparato likimas?

Jis dabar patentuotas Lietuvoje, bet, kadangi mūsų šalies patentas nėra visiškai saugus ir egzistuoja piratinė rinka, dabar vyksta patentavimo procesas Europoje. Beveik visi reikiami etapai jau praeiti ir maždaug spalio, lapkričio mėnesiais turėtume gauti europinį patentą. Jis turės visas reikiamas tarptautinio patento preambules ir bus visiškai apsaugotas. Galbūt tada atsiras ir investuotojų, kurie norės iš Klaipėdos universiteto įsigyti šį įrenginį, šį patentą. Jei investuotojai pamatys didelį potencialą, tikiuosi, išplėtos jį iki galutinio gaminio. Lietuvoje tokį patentą išplėtoti iki gaminio - ganėtinai sudėtinga. Būtų gerai, kad juo susidomėtų rimti žaidėjai iš užsienio.

O iš kur rimti žaidėjai sužino apie tokius išradimus?

Rimtos užsienio kompanijos turi specialius skyrius, filialus, kurių specialistai tikrina patentines duomenų bazes, ieško jiems įdomių naujų prietaisų ir tada veda derybas.

O kokių reikia investicijų, kad jūsų išradimas taptų gaminiu?

Nesu marketingo specialistas, tad tiksliai negaliu pasakyti, bet manau, kad tam reikėtų ne vienos dešimties ar net šimtų tūkstančių eurų.

Kol laukiate investuotojų, gal kuriate vėl ką nors naujo?

Dabar nesu atitrūkęs nuo mokslo. Dar turiu pabaigti mokslinę disertaciją. Su daktaru A. Stankumi vedame derybas ir turime planuose tam tikrų kitų išradimų, po truputį perkame reikalingas programėles, sensorius, žiūrime, matuojame...

Mokslininkams nėra taip kaip menininkams, kuriuos aplanko nušvitimas ir gimsta nauja daina ar paveikslas. Tiesa, ir mus kartais aplanko nušvitimas, kaip išradimas turėtų atrodyti, bet kol jį įgyvendinsi, sukonstruosi - praeis daug laiko. Pirštų spragtelėjimo čia nepakanka.

Atrodytų, ką dar įmanoma išrasti, kai ir taip jau tiek daug visko išrasta...

Gal naujo dviračio ir neišrasi, bet visada yra ką tobulinti.

Dabar jaučiatės sėdintis savo kėdėje?

Tikrai taip. Man patinka ir mokslinė veikla, ir darbas su studentais. Nors atrodytų dėstytojams nėra privaloma patiems dėti pastangas, kad būtų pritraukta kuo daugiau studentų, bet mes su kolegomis norime išlaikyti Klaipėdos universiteto vardą, norime, kad Klaipėdoje būtų kuo daugiau jaunimo, todėl patys važinėjame ir viliojame jaunimą į Klaipėdos universitetą.

Sunku vilioti?

Jaunimas dabar visiškai kitoks, nei tuomet, kai aš pats studijavau. Nors atrodo tai nebuvo taip seniai, bet viskas labai keičiasi. Mano laikais visiems buvo aišku, kokie yra standartiniai gamtos mokslai. O dabar XXI amžiaus jaunimui jau reikia pateikti inovacijas, parodyti jų kelią, kad jie žinotų, kad baigę vieną ar kitą specialybę jie galės dirbti XXI amžiaus pramonėje, daryti verslą ar kurti intelektualias idėjas. Tad turime parodyti moksleiviams būsimąjį potencialą, kad jie liktų Klaipėdos krašte. Moksleivius sudominti standartine fundamentika labai sudėtinga. Visiems reikia naujumo. Visur ateina informacinės technologijos, biotechnologijos. Šia sritimi sudominti jauną žmogų galima visą informaciją pateikus skoningai ir paprastai.

Dabar nebėra taip, kad gali dirbti tik dėstytoju, nes tokiu atveju vargu ar išgyvensi. Tad esame visi tarsi Barbės devyndarbės. Mes, dėstytojai, ne tik patys viliojame studentus, bet ir susitikinėjame su verslo atstovais, jiems patariame, kuriame jiems reikalingas sistemas.

Atgal