Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Klaipėdos garsai

 

Gyvensime tyliau, tačiau ne visi

 

2019-06-04, 14:01

Gyvensime tyliau, tačiau ne visi nuotrauka, foto

PROTESTAS. Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ atstovai sako, kad nors planas numatytas, jis turi trūkumų.

© Jono VALAIČIO nuotr.

Didžiųjų Lietuvos miestų problema vis dažniau tampa ne tik oro užterštumas, bet ir triukšmas. Juo itin skundžiasi netoli geležinkelio trasų ir pagrindinių transporto arterijų gyvenantys miestiečiai. Klaipėda šią problemą nusprendė pažaboti. Tačiau miesto valdžios užmojai suvaldyti triukšmą sulaukė ir nemenkos kritikos.

Pirmadienį, prieš Klaipėdos miesto savivaldybėje specialistams pradedant pristatyti triukšmo prevencijos planą 2019-2023 metams, prie jos piketavo ir nepasitenkinimą šiuo planu reiškė visuomenininkai.

Triukšmas kelia susirūpinimą

„Kalbame apie aplinkos triukšmą, kuris veikia mūsų sveikatą„, - pristatymo metu pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ineta Pačiauskaitė.

Ji kalbėjo, kad 2019 metų pradžioje buvo atnaujintas triukšmo mieste žemėlapis. Planas parengtas pagal jį. „Strateginis triukšmo katrografavimas leidžia pažiūrėti, ar tos priemonės, kurios taikomos, yra efektyvios“, - pasakojo I. Pačiauskaitė.

Ji tikino, kad pagrindiniu triukšmo šaltiniu Klaipėdoje išlieka transportas, tačiau susirūpinimą kelia uostas ir geležinkelis.

„Uosto veikla glaudžiai susijusi ir su transportu, kai transportas keliauja iš ir į uosto teritorją„, - sakė I. Pačiauskaitė.

Specialistė tikino, kad lyginant 2011 ir 2016 metų duomenis, dienos metu skleidžiamas triukšmas yra padidėjęs 1,4 procento.

„Asmenų, kurie patenka į nakties metu padidėjusio triukšmo zoną, procentas irgi yra didėjantis“ , - problemą dėstė ji.

Specialistė sakė, kad konkrečiai yra numatyta sutvarkyti Tiltų gatvėje esantį Biržos tiltą, kuris šiuo metu skleidžia milžinišką triukšmą - klaipėdiečiai skundžiasi nuolatiniu garsiu dundesiu, kai Tiltu važiuoja autobusai.

I. Pačiauskaitė tikino, kad kasmet transporto srautas Klaipėdoje greičiausiai didės 2 procentais, tad kelių būklę gerinti būtina.

Mažins lygį

I.Pačiauskaitė tikino, kad plane yra siūlomos šios triukšmo valdymo priemonės: transporto, teritorijų, žemėtvarkos tinkamas valdymas, garso perdavimo mažinimo priemonės, ūkinės veiklos vykdymo tinkamas vertinimas.

Anot jos, priemonės ne kartą buvo koreguotos, derintos su įmonių atstovais. Pastabas pasiūlymams teikė įvairios organizacijos, taip pat - ir Valstybinė jūrų uosto direkcija, kuri numatė lėšas infrastruktūros gerinimui, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

„Viena efektyviausių priemonių mažinti triukšmą - gerinti gatvių būklę. Taip pat reikia vystyti viešąjį transportą„, - konstatavo I.Pačiauskaitė.

Ji tikino sulaukusi pastabų ir dėl žmonių keliamo triukšmo valdymo, tačiau patikino, kad planas yra orientuotas į transporto, pramonės skleidžiamą triukšmą.

Vis dėlto, ji informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius planuoja pirkti triukšmo matuoklį, kurį perduos policijos pareigūnams. Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyrius esą jau informavo, kad tam tikrose miesto atkarpose motociklams uždraus skleisti didelį triukšmą, o jei pareigūnai sučiups triukšmadarius, nukreips juos į techninės apžiūros centrą.

Skundžiasi nesulaukusi dėmesio

Tačiau nors siekiai geri, patenkinti ne visi. Viena pristatyme dalyvavusių klaipėdiečių tikino, kad nors kreipėsi į Savivaldybę prašydama mažinti geležinkelio triukšmą, šalia jos namų Klevų gatvėje buvo nupjauti traukinių dundesį slopinę medžiai, o pagal planą jos gyvenama gatvė nepatenka į teritoriją, kurioje numatyta taikyti triukšmo valdymo priemones.

Moteris aiškino, kad nors gatvėje yra nemažai žmonių, į jų skundus nekreipiama dėmesio. Pristatyme dalyvavęs „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tadas Varpučinskas dėstė, kad nurodyta teritorija nėra Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos plano objektas.

„Jis rengiamas pagal kartografavimo žemėlapius, kurie sudaromi vertinant tik pagrindiniais keliais važiuojančius keleivinius ir krovininius traukinius. Platesnės teritorijos tai neapima ir žemėlapiuose tai neatsispindi“, - komentavo jis.

T. Varpučinskas aiškino, kad šiuo metu į geležinkelio triukšmo zoną mieste patenka 700 gyventojų, o įgyvendinus plane numatytas užduotis jų sumažės net 80 procentų.

„Viena iš priemonių, įtraukta į planą, yra ta, kad mėginsime pasodinti želdinių ir atsižvelgsime į jūsų pasiūlymą tokiu būdu apsaugodami gyventojus nuo kietųjų dalelių ir triukšmo žalos“, - pažadėjo jis.

Abejojo triukšmo rezultatais

Kitas pristatyme dalyvavęs klaipėdietis iškėlė klausimą, pagal kokią metodiką buvo matuotas triukšmas mieste ir abejojo, ar žemėlapyje nurodytas triukšmo lygis yra teisingai užfiksuotas.

Klaipėdietis dėstė, kad jo gyvenamoje vietoje, kuri yra vos už 30-40 metrų nuo geležinkelio trasos, Visuomenės sveikatos centro specialistai mėgina atlikti triukšmo lygio tyrimą, bet to padaryti nepavyksta, o štai viso miesto triukšmo lygis kažkokiu būdu jau nustatytas.

Vyras taip pat dėstė, kad motociklininkų skleidžiamą triukšmą nustatyti prietaisais galima, tad eina transporto priemonės savininką nukreipti ir į techninės apžiūros centrą. O štai tuo pačiu prietaisu didelio lokomotyvo, kurio žala yra daug didesnė, skleidžiamo triukšmo nustatyti tuo pačiu prietaisu neina.

I. Pačiauskaitė aiškino, kad nėra aišku, kokios kliūtys trukdo Visuomenės sveikatos centrui atlikti triukšmo lygio tyrimą, tačiau tai, anot jos, gali lemti meteorologinės sąlygos arba staiga sumažėjęs triukšmo lygis. Esą tokiu atveju tenka palaukti, kol specialistam bus sudarytos sąlygos, pagal kurias objektyviai eitų nustatyti triukšmo lygį.

Bet to, specialistai pabrėžė, kad matuojant didelės vietovės triukšmo lygį, skiriasi ir nustatymo metodika.

Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigė, kad nors triukšmas gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai, visuomenė apie tai vis dar nėra šviečiama, o paties triukšmo mažinimo priemonėms skiriamas mažesnis dėmesys nei kitoms aplinkosaugos problemoms, pavyzdžiui, oro ar vandens taršai.

Planas bus pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, kuri nuspręs, ar jį patvirtinti. 2021 metais jį planuojama atnaujinti.

 

Atgal