Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Pirmasis muziejus Klaipėdoje

 

Hugas Šojus – pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas

Andromeda Milinienė 
2019-04-27

 

 

H. Šojaus nuopelnai ir palikimas Lietuvai

H. Šojus mokėsi Klaipėdos aukštesniojoje miestiečių mokykloje, studijavo Berlyno žemės ūkio institute ir pagal profesiją buvo ūkio tvarkytojas. Pagal savo specialybę jis rūpinosi Klaipėdos ir Šilutės apylinkių dvarų reikalais. Vėliau ėjo Dovilų valsčiaus viršaičio pareigas, po to buvo išrinktas į Klaipėdos apskrities valdybą, kurioje išdirbo beveik 35 metus.  Po to buvo išrinktas į Šilutės apskrities valdybą, vėliau, po I pasaulinio karo, buvo ir prancūzų valdžios (I direktorijos) atstovas – Žemės ūkio rūmų steigėjas ir prezidentas.

Jis gerai išmanė valstybinio kreditavimo reikalus: ne veltui 1906 m. kaizeris Wilhelmas II Šojų buvo paskyręs ekonomikos patarėju, o 1918 m. – krašto ekonomikos patarėju. H. Šojaus Karjeros viršūnė buvo Rytų Prūsijos provincijos žemės ūkio kredito ir draudimo instituto generalinio direktoriaus postas.

Aukštas Prūsijos valdininkas lietuvių kalbą išmoko gyvendamas Lėbartų dvare, kurį paveldėjo iš uošvio. Lietuviškai ir kalbėjo, ir rašė.

1889 m. Lėbartų dvarininkas H. Šojus nusipirko užleistą dvarą Šilutėje ir jį sutvarkė: užveisė sodą, pasodino parką, įrengė keturis tvenkinius, pastatė naujus mūrinius pastatus.

Rūmai (kur dabar įsikūręs muziejus) buvo pastatyti 1819 m. Dvaras buvo įkurtas 1771 m. kaip valstybinis (Prūsijos administracinės reformos metu). Jame gyvendavo valsčiaus valdytojai – amtmanai.

XIX a. pradžioje valstybiniai dvarai tapo nebereikalingi, juos nuspręsta išparduoti, ir 1819 m. Šilutės dvarą nusipirko Fransas Radkė. Po to jį paliko sūnui, tas – žmonai, o šiai mirus, dvaras atiteko nepilnamečiam sūnui, kuris nuskurdo ir viską užleido. Iš jo dvarą 1889 m. ir nusipirko Lėbartų dvarininkas H. Šojus.

Dvaro kiemas (žiūrint nuo Šyšos) XX a. pradžioje. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuotr.

Aistringai domėdamasis kraštotyra, H. Šojus savo namuose – dvare Šilutėje – galiausiai įkūrė patį pirmąjį muziejų Klaipėdos krašte. Jis eksponavo sukauptus lietuvininkų rankdarbius, baldus, drabužius, audinius, įvairius dokumentus, spaudinius, žemėlapius, archeologinius radinius, mūsų tautosaką..

Čia lankėsi tokie garbūs asmenys kaip Jonas Basanavičius, Antanas Smetona. 1912 m. Heidelberge lietuvių ir vokiečių kalbomis buvo išleista H. Šojaus surinktų žemaitiškų pasakų knyga „Pasakos apie paukščius“. Dalis jo rankraščių liko nepublikuoti (yra ir parašytų lietuviškai).

H. Šojus bendravo su Karaliaučiaus universiteto mokslininkais – istorikais, paminklosaugininkais, archeologais, kalbotyrininkais, asmeniškai pažinojo baltistą, archeologą Adalbertą Becenbergerį. Archeologai užsiėmė Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorinių paminklų kasinėjimais, čia atvykdavo ekspedicijos. (Becenbergeris surengė per 30 ekspedicijų Klaipėdos, Šilutės ir Tilžės apskrityse).

H. Šojus pasirūpino, kad Šilutėje būtų pastatytas paminklas rašytojui, “Lietuviškų apysakų autoriui”, Hermanui Zudermanui. Paminklas buvo pastatytas 1936 m. Šojui priklausančiame žemės sklype. Sovietų laikais nugriautas – jo vietoje atsirado obeliskas tarybiniams kariams. Atgimimo metais Zudermano paminklas atstatytas.

Šis žmogus turėjo begalę visuomeninių pareigų įvairiose draugijose. Be to, jis dovanodavo savo žemes bendruomenės labui – mokykloms, paštui, gaisrinei, bažnyčiai, turgavietei, parkui, siauruko statybai. Jo laikais miestelis plėtėsi ir klestėjo.

Už nuopelnus krašto kultūrai ir ekonomikai H. Šojui buvo suteiktas Karaliaučiaus universiteto garbės daktaro laipsnis.

Senovinės skaros – autams

Kai H. Šojus mirė (1937 m. Šilutėje), sulaukęs 92 metų. Jo turtą paveldėjo anūkas Verneris. Artėjant frontui, 1944 m., jis su šeima pasitraukė į Vokietiją. Pokariu dvaras buvo suniokotas ir išgrobstytas. Pasak R. Šikšnienės, sovietų armija per kelias savaites jį pavertė šiukšlynu, sunaikino daug unikalių krašto relikvijų, kurias taip aistringai ir kruopščiai saugojo dvarininkas. Senąsias skaras, drobules, juostas, tautinius drabužius kareiviai naudojo autams – kaip ir tautines juosteles, kurios tiko autams rišti. Iš  čia buvusių 2000 tautinių juostelių liko 18.

Dvaras buvo nacionalizuotas. Muziejaus tvarkytojo Martyno Toleikio rūpesčiu eksponatai buvo užrakinti iki 1948 metų, kol perėjo Lietuvos mokslų akademijos žinion. Dvare tada įsikūrė žemės ūkio mokykla, o istorinės relikvijos buvo perkeltos į miestelio centre esantį pirklio Riteno namą – čia įsikūrė Šilutės kraštotyros muziejus. Ten jis gyvavo nuo 1949 iki 2015 m. balandžio – iki buvo restauruotas Šojaus dvaras.

Rūmai, kuriuose įsikūręs Šilutės Hugo Šojaus muziejus, restauruoti 2015 m. Juose įrengtas ir H. Šojaus kabinetas – ten pat, kur ir buvo. Likę originalūs baldai. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuotr.

Kai restauracija buvo baigta, muziejus persikėlė į dvarą ir pavadintas Šilutės Hugo Šojaus muziejumi.

Pasak ilgametės šio muziejaus vadovės (1991-2016) istorikės Rozos Šikšnienės, muziejus grįžo ten, kur ir buvo pradėtas paties H. Šojaus.

Prie muziejaus pastatytas paminklas jo įkūrėjo -H. Šojaus – atminimui. Palmiros Mart nuotr.

 

 

 

Atgal