Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Klaipėda taps upių uostu?

 Atkurta krovininė laivyba Nemunu

Atkurta krovininė laivyba Nemunu nuotrauka, foto

© Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.

Antradienį į tarptautinį Marvelės uostą Kaune krovininė barža atplukdė pirmąjį atkurtos nepriklausomybės metais komercinį krovinį iš Klaipėdos jūrų uosto.

„Lietuva turi aktyviau ieškoti ekologiškų transporto būdų, todėl krovinių gabenimas upe yra itin svarbus ir turi didelį potencialą. Upinė laivyba gali būti paskata turizmui bei regionų plėtrai Nemuno pakrantėse“, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Nuo ankstyvo ryto Kauno tarptautiniame Marvelės uoste užvirė krovos darbai - buvo iškraunama iš Klaipėdos jūrų uosto atplaukusi valstybinės įmonės Vidaus vandenų kelių direkcijos operuojama krovininė barža, atgabenusi 16 jūrinių konteinerių su įvairiomis maisto pramonei skirtomis žaliavomis. Vieno tokio konteinerio svoris - apie 30 tonų. Tai - pirmasis plukdomas upe krovinys po daugelio metų pertraukos, skirtas verslui.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo teigimu, šalies krovinių logistikoje žengtas svarbus ir reikšmingas žingsnis. Tiek žvelgiant iš ekologinės, tiek iš ekonominės perspektyvos. 

„Vakarų Europoje gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas automobilių keliais toks krovinių gabenimo būdas yra plačiai išvystytas“, - sakė V. Vinokurovas.

Pirmasis toks krovinys Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, pasak Vidaus vandens kelių direkcijos atstovės Kristinos Kavaliauskaitės, neabejotinai suteiks ir milžinišką postūmį gaivinti upinę laivybą šalyje bei mažinti transporto daromą taršą aplinkoje.

Pagal pranešimą, iki šiol Nemunu buvo plukdomi tik VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos kroviniai - žvyras, smėlis, skalda. Tad pirmojo komercinio krovinio kelionė buvo ne tik naujų galimybių išbandymas, bet ir siekimas identifikuoti ir išspręsti visus galimus nesklandumus. Nors šį kartą barža kelyje užtruko apie 2 paras, planuojama, jog įprastai krovinys iš Klaipėdos jūrų uosto Kauną pasieks per parą. Tiek pat truks ir kelionė į Klaipėdą. Kelionę paspartins įgyta patirtis, upės vagos sutvarkymas ir viso laivakelio paženklinimas šviečiančiais navigacijos ženklais. 

„Problemų dėl vandens kelių dar yra, bet šiandien mes įsitikinome, kad tokia laivyba - reali, ir ją galima vystyti. Svarbiausia, kad yra norų, yra palaikymas iš Susisiekimo ministerijos, jaučiame ir verslo susidomėjimą. Tarp Klaipėdos ir Kauno per metus keliauja keletas milijonų tonų krovinių. Jei bent mažą dalį jų nuimsime nuo ir taip jau apkrautos automagistralės, visiems bus lengviau. Manau, verslas tikrai įžvelgs tokios logistikos pasirinkimo privalumus. Tai - ne tik ekologiškesnis, bet ir perpus pigesnis būdas nei krovinių gabenimas autotransportu. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai - puiki stambių gabaritų bei nestandartinių krovinių gabenimo alternatyva“, - sakė V. Vinokurovas. 

Plėtoti tokią krovinių gabenimo alternatyvą siūlo ir Europos institucijos. Krovinių gabenimas traukiniais bei laivais įvardinama kaip efektyvi priemonė kovai su klimato kaita. 

Šiuo metu Vidaus vandens kelių direkcija vykdo laivakelio gilinimo darbus ir šalina didžiausias Nemuno vagos seklumas. Upėje dirba dvi žemsiurbės. Vasaros sezono metu, kuris šiemet truks savaitę ilgiau, primena ELTA, - iki lapkričio 7-osios, planuojami atgaivinti ir keleiviniai maršrutai iš Kauno į Nidą ir atgal bei turistiniai reisai Kaunas-Vilkija. Upinės laivybos sezono metu numatyti reguliarūs krovininiai reisai į ir iš Klaipėdos.

Krovinių pervežimas upėmis Lietuvoje buvo ypač populiarus ir plačiai išvystytas XX a. pirmoje pusėje. Mūsų šalies vandens kelių tinklas buvo svarbus Šiaurės rytų Europos upinės laivybos kelio dalis.

Atgal