Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Mūsų deputatas

 

 

Įvertino Kepenio žodžius apie skiepų sudėtį: daro didelę žalą

2019-04-02, 22:45

Įvertino Kepenio žodžius apie skiepų sudėtį: daro didelę žalą nuotrauka, foto

 

© tv3

Tymų epidemijai ir toliau sėjant paniką Lietuvoje, netrūksta medikų ir skeptikų ginčų, kurie verčia žmones tiesiogiai ir netiesiogiai kibti į atlapus.

Savo nuomonę nesikuklina skelbti ir valdančiųjų atstovas, kuris ragina imunitetą stiprinti natūraliomis priemonėmis: sportuoti, grūdintis, vengti streso ir dėl skiepų yra skeptiškai nusiteikęs.

„Skiepuose, jų gaminimo procese, yra ir žmonių, ir gyvūnų ląstelių. Jos turi savo DNR. Kai jūs gaunate DNR svetimą, ar tai nėra tas pats GMO, apie kurį nieks nenori šnekėti. Tas pasireiškia ne rytoj. Gali 3 kartoj pasireikšti. Niekas netikrina ir tų vaikų, kurie niekada nesiskiepijo ir neserga“, – TV3 televizijai kalbėjo Seimo narys Dainius Kepenis.

Įvertino Kepenio pasisakymą

„Visiška netiesa, kad tymai atsirado, nes žmonės mažai sportuoja. Moksliniu požiūriu yra labai daug atlikta tyrimų ir gauta empirinių duomenų, kurie rodo, kad valstybėje, regione arba mieste, kuriame vakcinacijų sumažėja daugiau nei 90 proc. populiacijos, neišvengiamai padidėja ir tikimybė, kad įvyks infekcinės ligos proveržis.

Būtent Kauno rajonas yra pagrindinis tymų protrūkio židinys, nes pastaraisiais metais ypač mažėjo vakcinuojamų piliečių dalis“, – pabrėžia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius.

„Viskas būtų gerai, jeigu ponas Kepenis propaguotų sveiką gyvenimo būdą, bet jis pradeda propaguoti dalykus, kurie kenkia žmonių sveikatai. Čia kažkur baigiasi atsakomybė, mokslo žinios ir prasideda sporto entuziasto galimybės daryti išvadas apie svarbius, mokslinius dalykus“, – tęsia G. Valinčius.

Lietuva ne pirma ir ne paskutinė valstybė, kurioje vyksta tokie ligos protrūkiai. Kaip pasakoja G. Valinčius, yra labai gerai žinoma, kad, pavyzdžiui, kai kuriose Italijos ir Prancūzijos regionuose, buvo itin stiprus antivakcinacijos judėjimas, kurio eigoje tėvai ėmė vengti skiepyti vaikus.

„Tiesa, Lietuva ilgą laiką džiaugėsi gana saugia aplinka“, – sako jis.

Vartojame vaistus su GMO, bet maisto nevalgome

Genų inžinerija yra laikoma vienu didžiausiu XX a. mokslo laimėjimų, visuomenėje genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) produktai vis dar vertinami kontroversiškai, todėl kalbų, kitaip nei teigia „valstiečių“ frakcijos narys D. Kepenis, šia tema netrūko ir iki šiol netrūksta. Netrūksta ir tyrimų, rodančių, kad tokie produktai nėra pavojingi valgyti nei bet kuris kitas produktas.

Europos Sąjungoje (ES) keliami griežti reikalavimai GMO. Modifikuotus produktus leidžiama išleisti į rinką tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais, jiems yra išduotas leidimas ir laikomasi atitinkamų leidimo išdavimo sąlygų.

Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Tiesa, G. Valinčius sako, kad GMO apibrėžimas yra atsiradęs teisinio reguliavimo sferoje, mokslinėje – apskritai tokio nėra.

Kai kurie mokslo laboratorijose patobulinti maisto produktai gali negrįžtamai pakeisti mūsų mitybos įpročius. Na, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotuose auksiniuose ryžiuose (Golden rice angl. k.). yra vitamino A, kurio natūraliai nerasi.

Kiekvienais metais iki pusės milijono vaikų besivystančiose šalyse apanka būtent dėl vitamino A trūkumo, tačiau anti-GMO aktyvistai trukdė moksliniams tyrimams ir užkirto kelią bet kokiai komercinei ryžių gamybai.

Nepaisant to, kad vartojame vaistus su GMO, žmonės vis dar atsisako valgyti paženklintus produktus, nesvarbu, ar produktas yra saugus valgyti.

„Kai gyvename, palyginus su kitomis šalimis, pasiturinčioje šalyje, mums labai lengva „filosofuoti“: čia galima valgyti, negalima, mes galime nueiti į parduotuvę ir pavartyti etiketę, šypt vypt pasivaipyt.

Aš visada užduodu klausimą: ar norite pasakyti, kad GMO yra tiek blogai, kad galėtume marinti tiek milijonų žmonių pasaulyje? Mes turime tam tikrą komfortą pasirinkti“, – klausia G. Valinčius.

Žinomų žmonių įtaka

Gydytojo kėdėje įsitaisusiam vienam žymiausių šalies atlikėjų Andriui Mamontovui leidžiamas skiepas. Iš nuotraukos tiesiai į socialinio tinklo vartotojus žvelgiantis dainininkas skatina žmones imti išankstinių apsisaugojimo priemonių nuo tymų.

„Skiepas, darytas vaikystėje, galioja maždaug iki 30-ies metų amžiaus. Todėl visiems vyresniems vertėtų pakartoti“, – rašė dainininkas.

Ši fotografija, pasidalinta „Facebook“ paskyroje, puikiai iliustruoja visuomenės susiskaldymą – tūkstančiai prieštaringų reakcijų ir šimtai komentarų. Palaikymą A. Mamontovui reiškė ir kiti žinomi veidai – Vaidas Baumila, kuris džiaugėsi, kad jo kolega šviečia visuomenę. Ugnius Kiguolis atvirkščiai – pareiškė, kad yra prieš skiepus.

„Su didele pagarba, Andriau, jei taip pat pasidomėtumėte apie tai, ką susileidote, kaip ir savo laiku apie mitybą, šiandien sprendimai galbūt būtų ne tokie skuboti“, – rašė jis.

Ne paslaptis, kad žymių žmonių pasisakymai norom nenorom, bet daro įtaka mūsų gyvenimams. Mums įdomu kaip jie mąsto, ką valgo ar kaip rengiasi. Būtent vienas iš veiksmingų dalykų, perteikiant mokslinę informaciją, yra visuomenėje matomų veikėjų aktyvesnis įsitraukimas, sako G. Valinčius.

„Ilgai buvo manoma, kad žmonės priešinasi mokslui todėl, kad neturi pakankamai žinių, kad suprastų tokias mokslines temas kaip vakcinacija, GMO ir klimato kaita“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė Austė Valinčiūtė.

Vis dėlto, didelės apimties kiekybinių tyrimų būdu, anot komunikacijos specialistės, paaiškėjo priešinga situacija – daugeliu atveju, mokslo bendruomenės priimtiems faktams priešinosi labiausiai išsilavinę ir didžiausias pajamas turintys gyventojai.

„Labai įdomu yra tai, kad žiniasklaidos dėmesys ir straipsniai vakcinacijos tema priklauso nuo to, apie kokią vakciną arba ligą yra kalbama.

Kaip žiniasklaida rašo apie meningokoko vakciną, pavyzdžiui, akivaizdžiai skiriasi nuo straipsnių, kuriuose rašoma apie tymų-kiaulytės-raudoniukės vakciną.

Galbūt taip yra todėl, kad meningokoko infekcijos atvejų yra mažiau nei, sakykim, tymų; galbūt todėl, kad meningokoko atvejai ir jų pasekmės yra žymiai labiau šokiruojantys. Egzistuoja ir tam tikra sąsaja tarp epidemijų/atvejų ir straipsnių skaičiaus“, – sako A. Valinčiūtė.

Ji priduria, kad kol į mokslo komunikaciją bus pradėta žiūrėti rimtai, bus imta ieškoti moksliniais tyrimais grįstų komunikacijos strategijų, rizikuojama, kad tokios temos, kaip pasipriešinimas skiepams, viešojoje erdvėje skambės kaip sugedęs ir užsikirtęs radijas.

Atgal