Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Sekmės formulė

 

 

Šis miestas surado sėkmės formulę: bedarbių ir pašalpų gavėjų – kone mažiausiai Lietuvoje  

 Ugnė Karaliūnaitė 2019 m. kovo 25 d. 11:32

Šis miestas surado sėkmės formulę: bedarbių ir pašalpų gavėjų – kone mažiausiai Lietuvoje

 Patraukliausiais darbuotojams ir investuotojams norintys tapti miestai stengiasi kurti palankią aplinką gyventojams ir kovoti su nedarbu. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamą savivaldybių indeksą Klaipėdai praėjusiais metais pavyko turėti mažiausią dalį ilgalaikių bedarbių bendrame nedarbo lygyje bei mažiausią pašalpų gavėjų skaičių tarp šalies didmiesčių. Kaip uostamiesčiui pavyksta kovoti su ilgalaikiu nedarbu ir užsitikrinti žemą pašalpų gavėjų skaičių?  Žvelgiant į praėjusių metų statistiką matyti, kad Lietuvoje vidutiniškai 3,6 proc. gyventojų gavo socialines pašalpas. Klaipėdoje – tik 0,7 proc. gyventojų, kai Alytuje ir Panevėžyje – 2,5 proc., Kaune – 1,9 proc., Šiauliuose – 1,2 proc., o Vilniuje – 1 proc. Taigi pagal didmiesčių duomenis, uostamiestyje pavyksta išlaikyti mažiausią pašalpų gavėjų skaičių. Visos Lietuvos duomenimis, mažiau pašalpos gavėjų turi tik Neringa (0,3 proc.). Kas ištraukia iš socialinių pašalpų liūno? LLRI analitikas Martynas Tininis svarsto, kad mažesnę dalį socialinių pašalpų gavėjų skaičių didžiuosiuose miestuose lemia tai, kad juose mažesnis nedarbo lygis, o atlyginimai didesni nei vidutiniškai palyginus su kitomis savivaldybėmis. Pavyzdžiui, pernai vidutinis nedarbo lygis 60 Lietuvos savivaldybių siekė 9,5 proc,, kai Klaipėdoje – 7,3 proc., Kaune – 8,6 proc., Vilniuje – 7,1 proc., Šiauliuose – 5,8 proc., Panevėžyje – 7,2 proc., o Alytuje – 9,4 proc.

 Didieji miestai gali pasidžiaugti ir didesniais vidutiniais atlyginimais. Pernai metų paskutinį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas tarp 60 savivaldybių buvo 639 eur, o Klaipėdoje siekė 782 eur, Vilniuje – 884 eur, Kaune – 768 eur, Panevėžyje – 694 eur, Alytuje – 673 eur, o Šiauliuose – 654 eur. „Esant aukštesniems atlyginimams ir mažesniam nedarbo lygiui mažesnei daliai žmonių reikalinga socialinė pašalpa: didesnė žmonių dalis dirba ir užsidirba, todėl nereikia naudotis socialinės apsaugos sistema“, – aiškino M. Tininis. Be to, LLRI tyrimai rodo, kad prieš penkerius metus perdavus socialinių pašalpų skyrimo funkciją savivaldybėms, socialinių pašalpų dalis susitraukė visose savivaldybėse. Daugiausiai – didžiuosiuose miestuose ir kurortuose.

 Pastebėta, kad mažesnis socialinių pašalpų poreikis yra tose savivaldybėse, kuriose yra pritraukiama daugiau investicijų, didesnis ekonominis aktyvumas. Todėl norinčios sumažinti pašalpų gavėjų skaičių savivaldybės turėtų koncentruotis į investicijų pritraukimą ir verslo sąlygų gerinimą.

Be to, pačių savivaldybių politika taip pat iš dalies lemia, kokia žmonių dalis gauna socialinę pašalpą, nes jos gana lanksčiai gali pritaikyti kriterijus ar nustatyti savo taisykles skiriamai socialinei paramai“, – pridėjo analitikas. Kas skatina gyventojus dirbti, o ne naudotis pašalpomis? Skelbdamas pernai metų savivaldybių indeksą LLRI taip pat pabrėžė, kad Klaipėdoje yra mažiausia ilgalaikių bedarbių dalis tarp bedarbių. M. Tininis teigė, kad dažniau ilgalaikių bedarbių yra daugiau ten, kur yra aukštesnis nedarbo lygis, pavyzdžiui, Zarasų, Ignalinos ar Lazdijų rajonuose. Tuo metu Klaipėdoje bendras nedarbo lygis buvo tarp žemesnių (7,3 proc.). „Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pernai Klaipėdoje ilgalaikių bedarbių dalis buvo viena mažiausių – 9,3 proc. Jų mažiau buvo tik Kretingos rajone – 6,7 proc., o bendras 60 savivaldybių vidurkis siekė 27,7 proc., – kalbėjo LLRI analitikas. – Vėlgi vidutinis darbo užmokestis Klaipėdoje buvo tarp didžiausių, todėl ir didesnė dalis gyventojų mato paskatas dirbti, o ne naudotis socialinės apsaugos sistema“. Pasak M. Tininio, bandant toliau užtikrinti kuo mažesnį ilgalaikių bedarbių skaičių savivaldybės turėtų gerinti verslo sąlygas, bandyti pritraukti daugiau investicijų. „Tiek centrinė, tiek vietinė valdžia gali tam daryti įtaką mažindamos mokesčius ir biurokratijos sukeliamą administracinę naštą, liberalizuodamos darbo santykių reguliavimą. Regionams ypač padėtų „Sodros“ grindų ir minimalaus atlyginimo didinimo atsisakymas, kurie augina darbo vietos kainą“, – vardijo pašnekovas. Vis dėlto kalbant apie ilgalaikį nedarbą, jo priežastys gali būti įvairios. Kaip pastebėjo LLRI analitikas, tai sukelti gali darbo rinkoje reikalingų žinių ir įgūdžių neatitikimas su bedarbių turimomis žiniomis ir įgūdžiais. „Nedarbo statistiką į viršų kelia ir paskutiniu metu padidinta socialinė parama. Ekonominio augimo laikotarpiu išaugęs registruotas nedarbas ir itin lėtai besitraukiantis šešėlis leidžia daryti išvadą, kad veikiausiai dalis bedarbių veiklą vykdo neformaliame sektoriuje ir gauna nedarbo išmokas iš valstybės“, – pridėjo jis. Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Deividas Petrolevičius pastebėjo, kad prie mažos dalies pašalpų gavėjų Klaipėdoje prisideda didėjančios pajamos, gerėjanti ekonominė situacija ir nuosekliai taikomos priemonės teikti paramą tiems, kuriems jos labiausiai to reikia. Pavyzdžiui, atliekami periodiniai tikrinimai, gyventojai dalyvauja užimtumo didinimo programose, bendradarbiaujama su psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigomis. © Mindaugas Milinis Kaip skaičiuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, pernai socialinių pašalpų gavėjų skaičius siekė vidutiniškai per mėnesį 1039 arba 0,7 proc. nuo visų gyventojų. O, pavyzdžiui, 2011 m. tokių gyventojų buvo 6450 arba 3,63 proc. nuo visų gyventojų. Pernai 438 gyventojai susikūrė darbo vietas Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, šių metų pradžioje nedarbas Klaipėdoje siekė 7,1 proc. Per metus nedirbančiųjų skaičius sumažėjo beveik 3 proc., o ilgalaikių bedarbių – 2 proc. punktais. Metų pradžioje tarp darbo ieškančių žmonių daugiau buvo moterų (53 proc.), o kas penktas bedarbis buvo jaunesnis nei 30 m. Užimtumo tarnyba teigia, kad pernai užimtumas buvo suteiktas 16,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai beveik dešimtadaliu daugiau nei 2017 m. Įsidarbino 11 tūkst. darbo ieškančių asmenų, daugiausia jų – paslaugų ir pramonės sektoriuose pardavėjais, jūreiviais, laivo mechanikais, virėjais, administratoriais, pardavimo ir verslo paslaugų vadybininkais, suvirintojais, buhalteriais, apskaitininkais, elektrikais ir elektroninės įrangos surinkėjais. Kalbant apie ilgalaikį nedarbą, pernai užimtumas buvo suteiktas 1,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių: 483 įsidarbino, 252 pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, pasirinko profesinį mokymą, o 438 nusprendė užsiimti savarankiška veikla. Pasiteiravus apie darbo jėgos paklausos padėtį uostamiestyje, Užimtumo tarnyba teigė, kad per šių metų pirmus du mėnesius registruota beveik 18 proc. mažiau arba 2,4 tūkst. darbo pasiūlymų nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Didžioji dalis laisvų darbo vietų (77 proc.) – paslaugų sektoriuje. Daugiau nei pusė (54,9 proc.) – kvalifikuotiems darbuotojams. „Daugiausia darbo pasiūlymų pardavėjams, virėjams, pardavėjams kasininkams buhalteriams, vėdinimo vamzdyno montuotojams, administratoriams, plytų mūrininkams, skardininkams, tinkuotojams ir šaltkalviams“, – vardija Užimtumo tarnyba. Kartu pastebima, kad darbo jėgos paklausa Klaipėdoje išauga balandžio-gegužės mėnesiais, kai vietos verslininkai pradeda aktyviai ieškoti darbuotojų vasaros sezonui: ieškoma biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių, krovikų, pardavėjų, salės darbuotojų, virėjų, padavėjų ir barmenų.
 

Atgal