Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Rektorius nieko negriaus

 

 

Naujasis Klaipėdos universiteto rektorius A.Razbadauskas: „Aukštyn kojom nieko neversiu“

Klaipėdos universiteto nuotr. / Artūras Razbadauskas Autorius: Edita Gudavičė 

„Jei netikėčiau šviesia Klaipėdos universiteto ateitimi,nebūčiau siekęs šio posto“, – sako naujasis Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas. Užimti šias pareigas jam nėra sunku, nes jau daugiau nei devynis mėnesius jis buvo laikinuoju rektoriumi. – Kokį radote universitetą, kai buvote paskirtas laikinuoju rektoriumi. – Negaliu sakyti, kad „radau“, nes universitete dirbau ir anksčiau. Buvau ir dekanas, ir universiteto Tarybos narys, tad tam tikra prasme valdymo procese dalyvavau ir anksčiau. Kita vertus, rektorius yra vienasmenis organas, tad reikia pripažinti, kad ankstesnio rektoriaus vadyba mums šiek tiek kėlė abejonių, nes studentų skaičius universitete sumažėjo kone perpus. Kitas svarbus klausimas, kaip universiteto interesai buvo atstovaujami bendraujant su centrine valdžia. Visi puikiai prisimename, kokios tvyrojo nuotaikos, kai buvo pradėta vykdyti aukštųjų mokyklų jungimo programa.

 Laikinuoju rektoriumi ir buvote paskirtas kaip tik tuo metu, kai teko apginti Klaipėdos universiteto savarankiškumą. – Taip, tuo metu buvo daug neaiškumo. Dėl to ir universiteto bendruomenėje būta daug nerimo. Laikinajai komandai reikėjo įrodyti, kad Klaipėdos universitetas turi išlikti savarankiškas. Įtampą kėlė ir Menų akademijos prijungimas prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Aš ir dabar manau, kad buvo padaryta didžiulė klaida, kai buvo nuspręsta atiduoti Menų akademiją. Manau, tokie žingsniai buvo daromi siekiant, kad iš viso neliktų Klaipėdos universiteto. Buvo bandoma įtikinti neva siekiama, kad menų mokslai būtų po vienu stogu. Bet tai visiška netiesa, nes ir KTU, ir VDU turi menų fakultetus ir niekam jų neatiduoda. Tik kažkodėl Klaipėdos universitetas turėjo atkąsti gabalą. Mes dėl to patyrėme ir toliau patiriame finansinių nuostolių, nesulaukėme jokios kompensacijos, nors kitiems universitetams dėl prijungimo skiriamos didžiulės išmokos. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetą prijungus prie Vilniaus universiteto buvo skirti 32 milijonai. Nekalbu apie tai, kad Menų akademijoje iki šios dienos tebėra mūsų biblioteka, archyvai, tad dabar turime nuomotis patalpas ir mokėti pinigus. – Gal dar yra galimybių ištaisyti šią klaidą ir sugrąžinti Klaipėdos universitetui Menų akademiją? – Nemanau, kad dabar tai būtų įmanoma, nes jau priimtas Vyriausybės nutarimas. – O kokią atmosferą universitete jaučiate dabar? – Neslėpsiu, įtampos dar yra. Laikinajai komandai reikėjo įrodyti, kad Klaipėdos universitetas turi išlikti savarankiškas. – Nevengiate viešai kalbėti apie tai, kad Klaipėdos universitetas yra mažiausiai asignuojamas. Kodėl taip yra? – Šį klausimą reikėtų užduoti Vyriausybei. Žinoma, jie turi įvairių paaiškinimų, prisidengiama „krepšeliais“ ir kitais dalykais. Šį klausimą man užduoda ir strateginiai partneriai. Pavyzdžiui Groningeno universiteto atstovai sako, kad dėl tokių dalykų būtų galima kreiptis ir į teismą. Taip negali būti, kai vieni universitetai iš valstybės biudžeto gauna 90 procentų, o Klaipėdos universitetas – tik 36 proc. Šiuos skaičiaus stengiamasi nutylėti, bet matome, kokia Lietuvoje tarp universitetų yra konkurencinė aplinka. – Suprantama, juk dėl demografinės situacijos ne pačius geriausius laikus išgyvena visi universitetai. – Taip, situacija šiuo metu ne pati geriausia. Demografiniai rodikliai visur mažėja. Beje, kai prieš kelias savaites lankiausi Šiaurės Olandijoje minėtame Groningeno universitete, sužinojau, kad šiuo metu jame studijuoja net 180 lietuvių. Nors jiems per metus už studijas reikia mokėti 4 tūkst. eurų, jie vis tiek važiuoja studijuoti ten. Tai didžiulis skaičius. KU nuotr./Artūras Razbadauskas – Kiek šiuo metu Klaipėdos universitete iš viso yra studentų? – Apie 3 tūkstančius. Dabar mūsų „Status Quo“ – moksliniai tyrimai. Bet, žinoma, svarbu ir tai, kad studentų skaičius nebemažėtų ir bent jau išliktų stabilus, o dar geriau – didėtų, nes tai labai svarbu ne tik mums, bet ir miestui. Jei ir toliau neparengsime pakankamo skaičiaus specialistų, mažės ir investicijos į miestą. Studijų kokybė visur Lietuvoje yra panaši, nors kiti ir bando „pūstis“. Juk aš ir pats esu baigęs Vilniaus universitetą, dabar dalyvauju ginant daktaro disertacijas, tad žinau, kad niekur kitur stebuklų nėra. Galiu sutikti tik dėl vieno, kad į Klaipėdos universitetą reikėtų pritraukti daugiau talentingų studentų. Nors nemažai turime ir tokių. Pavyzdžiui, nacionalinio „Eurovizijos“ konkurso laimėtojas Jurijus Veklenko – mūsų studentas. Tad mūsų universitetą bandoma sumenkinti nepagrįstai. – Manau, turite planą, kaip pritraukti daugiau studentų? – Atkurti universiteto reputaciją nėra paprasta. Ankstesnė vadovybė, mano nuomone, per mažai skyrė dėmesio viešiesiems ryšiams, rinkodarai. Dabar dirbame su regiono gimnazijomis, stipri paspirtis turėtų būti STEAM centrai, turime planų įsteigti universiteto gimnaziją, bet planus stabdo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Pirmuosius žingsnius pradėjome prieš devynis mėnesius, bet iki šiol nėra reikiamų sprendimų. Kone visi universitetai jau turi tokias gimnazijas. Atrodo nieko ypatingo nereikia, tik kuriai nors jau esančiai gimnazijai suteikti tokį statusą. Tiesiog tuomet kartu su mokytojais pamokas veda ir dėstytojai, mokiniai gali dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir t. t. Praktika rodo, kad tokių gimnazijų abiturientai dažniau lieka studijuoti savo mieste. Dirbame ir su Rytų partnerystės šalimis: Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Kazachstanu. Kai kurių šių šalių studentams patraukliai atrodo tai, kad mūsų dėstytojai moka ne tik anglų, bet ir rusų kalbą. Šiuo metu turime 10 proc. studentų užsieniečių. Studijų kokybė visur Lietuvoje yra panaši, nors kiti ir bando „pūstis“. Beje, dažnai mėgstama manipuliuoti reitingais, tad noriu pabrėžti, kad Klaipėdos universitetas yra mažas ir negali būti lyginamas, pavyzdžiui, su Vilniaus universitetu, kuris turi 20 tūkst. studentų. Tokie universitetai kaip mūsų, kurie turi iki 5 tūkst. studentų, turėtų būti reitinguojami atskirai. – Minėjote, kad šio posto nebūtumėte siekęs, jei netikėtumėte šviesia šio universiteto ateitimi. Kokia ta ateitis? – Matau didelę perspektyvą bendraujant su regioninėmis savivaldybėmis, stiprinant mokslinį potencialą, pritraukiant talentus. Mes jau ir dabar esame žinomi dėl savo stipriųjų sričių, tik kai kurie nenori šito matyti. Mano nuomone, Klaipėdoje turėtų būti įsteigtas aukštųjų mokyklų koncorciumas su viena bendra biblioteka, bendra sporto infrastruktūra ir t.t.

– Ar planuojate kokių nors drastiškų sprendimų? Aukštyn kojom nieko neversiu, bet kai kurie pokyčiai administracijoje turės vykti. Ir pakankamai ženklūs.

 

Atgal