Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Pramonė, kuri nemiršta

 

50-metį mininčios VLG vadovas A.Šileika: „Lietuva stato laivus. Tai didelė garbė“

 

VLG nuotr. /

Vakarų laivų gamykla švenčia 50 metų jubiliejų: per šiuos dešimtmečius čia pastatyta apie 70 laivų, suremontuota beveik 1,5 tūkstančio.

Jurgita Andriejauskaitė Aktualijų žurnalistė Klaipėdoje 

„Lietuva negamina automobilių, nekonstruoja lėktuvų, bet stato laivus. Būti tarp tokių šalių yra garbinga“, – sako 50-metį švenčiančios Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Jo vadovaujamoje įmonėje, prie pirsų, dokuose ir cechuose, nuolat vyksta laivų statybos ir remonto darbai. Darbas nesustoja visą parą ištisus metus. Per pastaruosius 16 metų, po Vakarų laivų gamyklos reorganizavimo, VLG įmonių grupė pastatė apie 70 laivų, suremontavo beveik 1,5 tūkstančio laivų. Gamykloje ir jai pavaldžiose įmonėse įgyvendinami tiek įprasti, tiek technologiškai itin sudėtingi projektai. VLG įmonių grupė per pusšimtį metų pastatė įvairiausių laivų: keltų, prabangių jachtų, baržų, vilkikų, mokslinių bei patrulinių, taip pat žvejybos laivų ir sudėtingas plaukiojančias platformas. Taip pat dalyvavo kruizinių laivų ir ledlaužių statybos projektuose, gamindama laivų korpusus, sekcijas ir blokus. Dalis šių milžinių ir dabar aplanko Klaipėdą bei traukia miestiečių dėmesį. Prie kruizinių laivų gimimo Klaipėdos laivų statytojai prisideda ir šiandien. Prieš penkis dešimtmečius laivų statybos ir remonto sektorius Klaipėdoje buvo itin gyvybingas. Prisitaikęs prie naujų konkurencijos sąlygų ir persiorientavęs į Vakarų rinkas jis sėkmingai tęsia veiklą ir toliau. Apie tai 15min kalbėjosi su įmonės generaliniu direktoriumi Arnoldu Šileika. Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./„Vakarų laivų gamyklos“ direktorius Arnoldas Šileika – Lietuva turi vienintelį jūrų uostą Klaipėdoje. Anuomet čia stipriai klestėjo laivų statyba, remontas, ir štai, prabėgo jau 50 metų. Kaip šis sektorius atrodo šiandien? – Kalbant apie laivų statybos ir laivų remonto veiklą Klaipėdos uoste, galima būtų paminėti, kad prieš 50 metų veikė Baltijos laivų statykla, bandomoji laivų remonto įmonė, Klaipėdos laivų remontas ir įmonė dabartinės „Laivitės“ teritorijoje. Kai kurios įmonės buvo pavaldžios skirtingoms institucijoms, tačiau sektorius buvo gana didelis, turint galvoje, kad krova uoste tuomet nebuvo tokia didelė, o Lietuva garsėjo tiek prekybos, tiek žvejybos laivynu. Pagarbią vietą, galėčiau sakyti, lyginant su krovos verslu, užėmė laivų statyba ir remontas. Daugybė laivų buvo suremontuota, pastatyta. Kiek daug darbuotojų dirbo! Buvo milžiniškas sektorius. Nepaisant to, jis išliko gyvybingas, prisitaikė prie naujų konkurencijos sąlygų, persiorientavo į Vakarų rinkas, sėkmingai tęsia veiklą tiek Baltijos laivų statykla, tiek Vakarų laivų gamykla. Tuo pereinamuoju laikotarpiu pirmasis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis itin didelį dėmesį skyrė laivų statybos ir remonto įmonėms išsaugoti, demonstravo didelę lyderystę nurodydamas, kad tokios Lietuvos kompanijos, kaip „Lietuvos jūrų laivininkystė“, remontuotų ir statytų laivus Klaipėdoje. Mes pradėjome bendradarbiauti, nes iki tol neremontavo. Šis pramonės segmentas išliko. Jei pasižiūrėtume, išliko VLG, Baltijos laivų statykla, Vakarų laivų remontas, neliko „Laivitės“. Jis yra mažesnis, bet vis dėlto stipresnis, konkurencingesnis ir, manau, kad žymiai patrauklesnis laivų savininkams. Pilnos krantinės, dokai, užsakymai, planuojami net kelerius metus į priekį, leidžia teigti, kad sektorius konkurencingas ir stiprus. Konkuruojame dėl užsakymų visame pasaulyje. Pilnos krantinės, dokai, užsakymai, planuojami net kelerius metus į priekį, leidžia teigti, kad sektorius konkurencingas ir stiprus, – sakė A.Šileika. Kitas dalykas, kurį verta pabrėžti, kad šis sektorius, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra sėkmingai išlikęs ir didžiausias. Turime kuo didžiuotis. Taip, yra uostas, krovos kompanijos, bet kiekvieną uostą puošia laivų statyba, jūrinės technologijos pramonės atstovai. Esame didžiausi darbdaviai. Sėkmingai veikia ir mažos įmonės, yra mažų laivų remonto įmonių, kurios gelbsti laivams ateinant į uostą, jos dirba ir užsienyje. Tai didelis, dinamiškas sektorius. Vakarų laivų gamyklai pusšimtis metų: čia gimsta ir keltai, ir ledlaužiai +26 – Kokios yra Vakarų laivų gamyklos galimybės? Galbūt pajėgumai tokie dideli, jog ne visi resursai dar išnaudoti? – Ko gero, iš tiesų, jos dar tikrai ne visos panaudotos. Didžiuojamės pačiu didžiausiu įmonės istorijoje projektu „Windlift 1“. Tai savaeigė hidraulinė platforma, skirta vėjo jėgainės bokštams Šiaurės jūroje statyti. Tai įspūdingas, apie šimto milijonų eurų vertės projektas, kuriuo galima didžiuotis. Jis sėkmingai veikia, dėl jo statomi vėjo jėgainių parkai. Ši platforma pas mus buvo visiškai pastatyta, pridėta lentelė su įmonės logotipu. Tai buvo didelis projektas tiek finansiškai, tiek savo technologiškumu, sudėtingumu. Dėl laivų statybos – tai buvo absoliučiai pats didžiausias projektas. VLG nuotr./Windlift1 platforma Dėl laivų remonto turėjome įdomių projektų, pavyzdžiui, kai teko perkonstruoti automobiliams transportuoti skirtą laivą į pritaikytą gyvuliams pervežti arba įvairūs laivų korpusų prailginimo projektai. Tai rodo įmonės galimybes ir profesionalius darbuotojus, kurie gali ir sugeba šiuos darbus daryti. Turime kuo pasididžiuoti. – Bene didžiausias galvosopis darbdaviams – personalas. Jūsų sektorius reikalauja profesionalių darbuotojų. Klaipėdiečiai, dirbantys šiame sektoriuje, suka ir Norvegijos, ir kitų šalių link. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti? – Dirbame tikrai labai sudėtingoje darbo jėgos rinkoje, darbuotojų rinkoje. Ne paslaptis, kad Klaipėdoje veikia daug kompanijų, kurios veža darbuotojus į užsienį. Atlyginimai mokami dienpinigiais, kurie neapmokestinami, įmonės yra žymiai geresnėje padėtyje, nemoka mokesčių, gali mokėt didesnius atlyginimus. Tai mus žeidžia. Darbuotojai susivilioja didesniais atlygiais, negalvodami apie ateitį, pensijas, galų gale, iš kur valstybė surenka mokesčius ir skiria socialinėms reikmėms. Konkurencinį pranašumą prarandame prieš tas kompanijas. Mes stengiamės, keičiame organizacijos kultūrą, norime, kad darbuotojai jaustųsi gerai, norime garantuoti saugią, gerą darbo aplinką. Kasmet keliame atlyginimus. Jie auga, tik tiek, kad reikia laiko, jog jie perspektyvoje susilygintų su tuo, kas mokama užsienyje. Turime dar daug ką nuveikti, kad būtume patrauklus darbdavys, tačiau atlyginimai yra konkurencingi. Gyvendami ir dirbdami Klaipėdoje žmonės tikrai gali užsidirbti. – Pasidairykime po Baltijos ir artimiausias šalis. Kur šis sektorius išliko gyvybingas, kur statomi laivai ir kas yra artimiausi konkurentai? – Artimiausiai – Suomija, kur veikia laivų pramonė, Turku veikia viena didelė laivų statykla, statanti kruizinius laivus. Su ja artimai bendradarbiaujame, nemažai produkcijos, kruizinių laivų blokų tiekiame į Suomiją. Turku veikia laivų remonto įmonė, taip pat priklausanti BLRT koncernui, segmentas nėra labai didelis. Latvijoje ši pramonės šaka nyksta. Mūsų konkurentai yra lenkai, bet šiaip konkuruojame visoje Europoje dėl kiekvieno užsakymo, tai gali būti ir Vokietija, ir Ispanija, Olandija, Turkija, nekalbant apie pietryčių Azijos šalis. Europoje yra 300 laivų remonto įmonių, sektorius labai konkurencingas. Iš tikrųjų, veikia stambūs žaidėjai, yra didelė gamybinių pajėgumų koncentracija. Europoje yra 300 laivų remonto įmonių, sektorius labai konkurencingas, – sakė A.Šileika. Turiu pasakyti, kad šiandien laivų statytojams kaina nėra pagrindinis rodiklis. Labai svarbu patikimumas. Laivą pastatyti, suremontuoti ar pertvarkyti turi nustatytu laiku, numatytos kokybės apimtyse. Kiekvienas mūsų užsakovas turi planus, kur ir kada tą laivą įdarbins. Tai iš tikrųjų didžiulė grandinė. Esame dalis tos globalios prekybos, kuri 90 proc. vykdoma laivais. – Kokie laivai statomi gamykloje šiuo metu? – Šiuo metu pagal Farerų salų užsakymą statome mokslinių tyrimų laivą. Dar vienas labai įdomus projektas – statome ledlaužį-vilkiką, toks prototipas. Jis bus skirtas Suomijai. Statome nemažai kruizinių laivų blokų, tiek Suomijai, tiek dviems Vokietijos laivų statykloms. Šiuo metu „ant bangos“ rinkoje du segmentai – kruizinių laivų, keleivių laivų statyba ir kariniai laivai, kaip suprantame, dėl dabartinės situacijos. Tie segmentai labai gyvi, stengiamės dalyvauti toje globalioje rinkos grandinėje. Didelių kruizinių laivų nesame pajėgūs statyti, neleidžia galimybės. Karinių laivų nestatėme, tačiau planuojame dalyvauti Karinių jūrų pajėgų skelbiamame konkurse gelbėjimo laivams statyti. Dalyvaujame „Smiltynės perkėlos“ konkurse dėl kelto statybos. Stengiamės, konkuruojame. Labai linkiu, kad Lietuvoje atsirastų savininkų, kurie nepirktų panaudotų laivų iš antrinės rinkos, bet ir užsakinėtų laivus. Labai tikiuosi, kad tokia diena ateis. Klaipėdos universitetas buvo pavyzdys. Pastatėme laivą „Mintis“, kuris sėkmingai dirba. Iš tikrųjų vertinant laivų statybos, inžinerinės pramonės sudėtingumą, kompleksiškumą tam reikalingos inžinerinės kompetencijos, didelių projektų valdymo išmanymas. Sudėtingumu projektai prilygsta raketų pramonei. Linkiu, kad ši pramonė išliktų. Ši pramonė yra labai svarbi Lietuvai. Lietuva negamina automobilių, nekonstruoja lėktuvų, bet stato laivus. Būti tarp tokių šalių yra labai garbinga. Šis sektorius sudėtingumu prilygsta raketų pramonei, linkiu, kad ši pramonė išliktų. Kalbame su šalies valdžia apie mūsų sektoriaus problematiką. Džiugu, kad įsiklausoma, išgirsta mūsų poreikius. Esame įsigiję didelį doką, šiuo metu vykdomi projektai, kad jis kitąmet galėtų dirbti, galėtume priimti didžiausius į Klaipėdos uostą atgabenamus laivus remontui. Prisideda ir Uosto direkcija. Dėkojame už supratimą, jaučiame pagalbą ir tvirtą ranką. – Kaip įmonė paminės šią gražią 50-mečio sukaktį? – Kovo 1-oji yra tikroji įmonės įkūrimo diena, šiemet ji sutapo su penktadieniu. Paminėsime kartu su darbuotojais arenoje bendrame koncerte. Numatyta programa, apdovanojimai. Susitelks 3500 Klaipėdoje dirbančių mūsų įmonės darbuotojų. Skamba kaip labai didelis skaičius, reikia įsivaizduoti, kokią įtaką turi mūsų darbas, sumokami mokesčiai, kaip stipriai prisidedame prie miesto gerovės. Įmonės istorija: po įkūrimo augo ir plėtojosi VLG įmonių grupės istorija prasidėjo dar 1966 m., kai TSRS valdžios sprendimu pietinėje Klaipėdos uosto dalyje pradėta statyti specializuota žuvų pramonės didelio tonažo laivų remonto įmonė. Planai to meto Klaipėdai buvo ambicingi. Pagal projektą bendrovė turėjo būti stambiausia ir moderniausia šiaurės vakarų regione. Buvo numatyta, kad įmonė veiks 50 ha ploto teritorijoje, valdys 3 km krantinių, dengtų gamybinių patalpų plotas sieks 100 tūkst. kv. m, o joje dirbs net 10 tūkst. darbuotojų. VLG nuotr./Vakarų laivų gamykla švenčia 50 metų jubiliejų: įmonės gyvenimo akimirkos 1969 m. kovo 1 d. laikoma Vakarų laivų remonto įmonės, kurios teises po daugiau nei trijų dešimtmečių perėmė akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“, veiklos pradžios data. „Tuo laiku laivų remonto darbai buvo vykdomi, neturint reikiamos dokumentacijos ir projektų. Pirmaisiais įmonės veiklos metais buvo remontuojami ir dažomi laivų korpusai, vykdomas nedidelės apimties įrenginių remontas. Tik nuo 1973 m. laivai pradėti remontuoti kapitališkai, net išardant ir restauruojant jų pagrindinius dyzelinius variklius, kurių dydis prilygo trijų aukštų namui“, – prisiminė VLG įmonių grupės technikos direktoriaus pavaduotojas Glebas Martynovas. Po atidarymo toliau buvo plečiama Vakarų laivų remonto įmonės infrastruktūra. Tuo metu tai buvo didžiausia tokios paskirties bendrovė Baltijos jūros regione. Joje dirbo per 3 tūkst. darbuotojų. Įmonę išgelbėjo restruktūrizacija 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ne tik Vakarų laivų remonto įmonė, bet ir kitos didžiosios sąjunginės bendrovės patyrė šoką. Nutrūkus ryšiams su SSRS, milžiniškas žvejybos laivynas tapo per didele našta Lietuvai. Laivai buvo parduodami arba nurašomi į metalo laužą. Tad 1993 m. Vakarų laivų remonto įmonė perorientavo savo veiklą ir ėmėsi laivų iš Vakarų šalių remonto. Nuo tada bendrovės pozicijos tarptautinėje rinkoje vis stiprėjo. Nors Vakarų laivų remonto įmonė dirbo gana sėkmingai, šalies valdžia ją nusprendė privatizuoti, kaip ir daugelį Lietuvos akcinių bendrovių. 1998 m. rudenį ją įsigijo Norvegijos įmonių grupė „Western Invest AS“. Tais pačiais metais įmonė pradėjo laivų statybos verslą – pastatė pirmąjį žvejybinį laivą „Vendla“. Tačiau norvegams nevykdant savo finansinių įsipareigojimų, susidūrė su nemažom problemom. 2001 m. įmonės kontrolinį akcijų paketą įsigijo Estijos koncernas „BLRT Grupp”, dabar vienijantis daugiau kaip 50 įmonių aštuoniose šalyse. Naujuoju generaliniu direktoriumi buvo paskirtas A.Šileika, kuriam Vakarų laivų remontas buvo pirmoji ir vienintelė darbovietė. Pasikeitus savininkams, 2003 m. „Vakarų laivų remonto“ įmonė buvo sėkmingai pertvarkyta į „Vakarų laivų gamyklos” įmonių grupę, kurią tuomet sudarė 17 bendrovių. Iki tol buvę įmonės padaliniai tapo skirtingų veiklos sričių operatoriais. Po reorganizacijos startavo VLG įmonių grupės pakilimo laikotarpis. „Restruktūrizacija buvo vienas esminių teisingų sprendimų, turėjęs įtakos įmonės ateities sėkmei. Pertvarka leido žymiai pagerinti visų svarbiausių veiklos procesų kontrolę“, – prisiminė A.Šileika. Koncernas „BLRT Grupp” toliau ieškojo būdų, kaip dar labiau sustiprinti VLG įmonių grupės pozicijas rinkoje. Tad 2010 m. jis įsigijo „Baltijos“ laivų statyklą. Sujungus dvi stambiausias laivų statyklas Lietuvoje, sukurta „Vakarų Baltijos laivų statykla“. Bendra patirtis ir įgyvendinti projektai sustiprino šių kompanijų konkurencingumą laivų statybos versle. Vienas didžiausių eksportuotojų VLG įmonių grupė – vienas didžiausių eksportuotojų šalyje, už ką ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota ne tik Lietuvos (ne kartą pripažinta „Metų eksportuotoju“), bet ir tarptautiniu mastu. Pagrindinės VLG įmonių grupės eksporto kryptys – Vokietija, Olandija, Suomija, Norvegija, Belgija, Nyderlandai. Su šių šalių kompanijomis bendradarbiaujama ypač aktyviai, tiekiama produkcija ir teikiamos paslaugos. Iš eksporto gaunama apie 90 proc. įmonių grupės bendrų pajamų. Suomija yra viena iš pagrindinių šalių, su kurios kompanijomis bendradarbiaujama, statant ir remontuojant laivus. 2013 m. VLG įmonių grupė sulaukė net šios valstybės Prezidento Sauli Niinisto dėmesio. Vizito Lietuvoje metu jis lankėsi Vakarų Baltijos laivų statykloje. „Suomijos rinka yra įdomi ir patraukli mūsų grupės įmonėms, todėl džiaugiamės, turėdami galimybę bendradarbiauti ir plėtoti sėkmingus verslo ryšius su šios šalies įmonėmis“, – teigė A.Šileika. Lankėsi prezidentai Koncerno „BLRT Grupp“ įsigytos AB Vakarų laivų gamykla ir „Baltijos“ laivų statykla tapo didžiausia Estijos įmonių investicija Lietuvoje, o VLG įmonių grupė yra didžiausia estiško kapitalo pramonės įmonė Lietuvoje. Tai įvertino Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. 2013 m. jis lankėsi VLG įmonių grupėje ir A.Šileikai už ekonominio bendradarbiavimo vystymą tarp Estijos ir Lietuvos įteikė Estijos valstybinį apdovanojimą – Marijos žemės Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną. VLG nuotr./Vakarų laivų gamykla švenčia 50 metų jubiliejų: įmonės gyvenimo akimirkos VLG įmonių grupės svarbą ne tik uostui, miestui, bet ir visai šaliai pabrėžė čia apsilankę Lietuvos prezidentai Algirdas Brazauskas, Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitė taip pat tapo Klaipėdos universiteto laivo „Mintis“, kurį statė „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ specialistai, krikštamote.

Atgal