Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Klaipėdos atsinaujinimas

 

Pajūryje planuojama įrengti naują traukos objektą  

 Ugnė Karaliūnaitė 2019 m. vasario 26 d.

sparčiai auginti pasiryžusi Klaipėda žada daug dėmesio skirti ne tik naujoms įmonėms ir investicijoms pritraukti, bet ir turizmui. Uostamiesčio numatytoje ekonominės plėtros strategijoje nemažas dėmesys skiriamas turizmui skatinti, o kai kurie darbai jau vyksta dabar. Vienas iš jų – paversti Smiltynę kurortine teritorija

Smiltynė jau ir dabar pritraukia nemažai turistų, ateityje planuojama šią teritoriją paversti dar ryškesniu Klaipėdos krašto turizmo tašku.

 Kaip pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas, jau atlikta Smiltynės, kaip kurortinės teritorijos, galimybių studija. Joje surašyta, kokius būtina atlikti veiksmus, kad būtų galima pretenduoti į šį statusą.

 SUSIJĘ STRAIPSNIAI: Lietuvos regionas, turintis neišsemiamą požeminį lobį: jį panaudojus atsivertų išskirtinis SPA  (24) Į išskirtinį Lietuvos miestą plūsta nostalgijos išsiilgę turistai: vienas žmogus palieka po maždaug 40 eurų  (26) Laukia nemažai darbų 

„Vieni svarbesnių darbų – oro, vandens, magnetinio lauko kokybės matavimai, nes turime atitikti standartus. Taip pat spręsime medicinos centro kūrimo Smiltynėje klausimą. Jis taip pat yra vienas iš reikalavimų kurortinei teritorijai. Medicininiam punktui ruošiamės pirkti paslaugą ir tam lėšos jau yra suplanuotos šiems metams. Kai atitiksime visus reikalavimus, teiksime Ekonomikos ir inovacijų ministerijai paraišką dėl kurortinės teritorijos statuso Smiltynei suteikimo“, – pasakojo savivaldybės atstovas.

 Jei šiai Klaipėdos zonai pavyks gauti šį titulą, R. Zulcas teigė, kad laukia tolimesni darbai. Savivaldybė tvarkytų kelius, takus, viešuosius tualetus, rūpintųsi ženklinimu, taip pat tvarkytų įėjimus į centrinius paplūdimius. 
Klaipėdos savivaldybės atstovas tiki, kad atsinaujinti Smiltynė galėtų ir privataus sektoriaus iniciatyva. Pavyzdžiui, čia yra senasis kurhauzas, priklausantis privatiems asmenims, kuris taip pat galėtų atgimti. „Taip pat jau turime atliktą galimybių studiją dėl Smiltynėje esančios sporto bazės, – toliau pokalbį tęsė R. Zulcas. – Taip pat, mano žiniomis, Uosto direkcija planuoja atnaujinti visą senosios perkėlos aikštę, prieigas“.

Pasak savivaldybės atstovo, kurortinės teritorijos statusas Smiltynei suteiktų naują kvėpavimą: tai patrauktų daugiau turistų dėmesio, o tam būtų galima pritaikyti ir rinkodaros programas. Paklaustas, ar toks statusas pritrauktų ir daugiau naujų investuotojų zonoje, R. Zulcas nesiryžo vertinti, nes įgyvendinti didelius projektus Smiltynėje pakankamai sudėtinga dėl griežtų teritorijos aplinkos apsaugos reikalavimų. Numatyta įkurti miško parką „Tačiau kol kas, ką esame jau suderinę su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, tai tą mintį, kad Smiltynėje norėtume kurti nedidelės invazijos į gamtą miško parką. Šiemet jau planuojame užsakyti koncepcijos projektą. Tokie parkai egzistuoja visoje Vakarų Europoje, ypač Vokietijoje“, – pasakojo pašnekovas.

 Pasak jo, miško parkai – tai ekologiniai parkai, kuriuose įrengti pažintiniai takai, sutvirtinant dangas, o ne jas asfaltuojant. „Juose įrengiami informaciniai ženklai, gali atsirasti gyvūnų ar paukščių muliažai, galėtų būti vabzdžių viešbučiai, takai basakojams ir kiti gamtai draugiški eksponatai, – vardijo R. Šulcas. – Kiek teko domėtis, tokius parkus įrengti nereikia milijonų, o tai gali kainuoti apie 60 tūkst. eur“.

 Kada toks parkas galėtų pradėti kviesti pirmuosius svečius, savivaldybės atstovas atsakyti negalėjo, tačiau paminėjo, kad jei prie projekto prisijungtų ir vietos verslas, kuris norėtų Smiltynėje sulaukti daugiau lankytojų, projektą būtų galima įgyvendinti greičiau.

 Trūksta ir apgyvendinimo vietų
 Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė džiaugėsi, kad Smiltynė jau dabar pritraukia tikrai nemažai poilsiautojų, tačiau kartu pripažįsta, kad šiai vietai plėtros reikėtų.

 Kaip skaičiavo pašnekovė, pernai Smiltynė sulaukė apie 750 tūkst. poilsiautojų. Didžioji dalis į Smiltynę keliasi aplankyti Jūrų muziejaus ir delfinariumo, tačiau ne ką mažiau populiarūs ir Smiltynės paplūdimiai. 

„Be to, praėjusiais metais išleidome specialius žemėlapius, kuriais siūlome žmonėms pasivaikščioti po Smiltynę ir susipažinti su lankomais objektais. Taip pat Smiltynėje turime orientavimosi sporto trasą, kas šiuo metu yra labai populiaru. Ją galima įveikti pėsčiomis, apibėgti. Ateityje savivaldybė planuoja, kad ja keliauti bus galima ir dviračiais“, – pasakojo pašnekovė. Vis dėlto Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė pripažino, kad kol kas Smiltynėje trūksta apgyvendinimo vietų turistams, čia norintiems užsilaikyti ilgiau. Šiuo metu Smiltynėje galima apsistoti nakvynei dvejose vietose: viešbutyje „Palva“ ir „Smiltynės jachtklube“. 

R. Savickienė taip pat mato galimybę ir maitinimosi paslaugų vietų plėtrai šioje teritorijoje.

 „Kad Smiltynė būtų populiaresnė tarp poilsiautojų, būtent ir siekiama kurortinės teritorijos statuso. Savivaldybė planuoja įrengti pažintinius takus, daugiau vietų, kurios trauktų poilsiautojus“, – tęsė pašnekovė. Tačiau turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė paminėjo, kad norintys Smiltynėje apsilankyti turistai jau ir dabar randa, ką joje veikti. Pavyzdžiui, užsieniečius labai domina etnografinė žvejo sodyba, fortifikaciniai įrenginiai, senų laivų ekspozicija. 

„Beje, kuo toliau, tuo daugėja ir žygių po Smiltynę. Žmonės vis aktyviau gyvena ir daugiau juda. Štai ir kovo pradžioje jau turėsime 10 km žygį po Smiltynę. Tai padeda ir pačius klaipėdiečius ištraukti iš namų“, – pastebėjo pašnekovė.
 Giruliuose – SPA centrai?
 Pasiteiravus, kokios perspektyvos turizmo klausimu matyti Giruliuose, R. Savickienė teigė, kad šiai zonai reikia dar daugiau investicijų.

 „Pati didžiausia problema Giruliuose – viešbučiai. Kol kas turime tik vieną pajūrio kempingą, o daugiau jokių apgyvendinimo paslaugų nėra. Turėjome viešbutį, tačiau jis šiuo metu uždarytas“, – teigė ji.

 Trūksta Giruliuose, pašnekovės teigimu, ir maitinimo įstaigų.

 „Šiuo metu tai tiesiog laiko prie jūros praleidimo vieta, bet, be abejonės, plėtra čia reikalinga, – įsitikinusi ji. Be to, dažnai kalbama, kad Klaipėdos zonoje turėtų būti ir SPA centrų, todėl tikiuosi, kad Giruliai galės būti ta vieta. Sveikatingumas – yra ta sritis, kur nesame išnaudoję visų galimybių, todėl norėtųsi plėtros šioje srityje“.

Klaipėdos savivaldybės atstovas R. Zulcas teigė, kad kol kas apie turizmo plėtrą ir investicijas Giruliuose kalbėti sunku.

 „Yra ruošiami du bendrieji planai – miesto ir uosto. Nuo to, kaip šių planų ruošimas ir tvirtinimas pasisuks, priklausys ir Girulių situacija“, – aiškino pašnekovas. Pasak jo, viena iš savivaldybės specialiųjų planų derinimo sąlygų yra ta, kad Giruliai būtų įtraukti kaip turistinė vietovė su galimybe juose statyti SPA ir laisvalaikio centrus. Tačiau viskas priklausys nuo urbanistinių sprendimų. Jei Giruliai bus numatyti kaip turistinė vietovė, tada bus galima kalbėti apie atskirų koncepcijų vystymą. Tačiau tokia vizija galima. Kaimyninėse šalyse turime pavyzdžių, kur prie vandens telkinių išvystomi kompleksiniai turistiniai centrai“, – kalbėjo R. Zulcas.
 

Atgal