Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Kieno pinigai?

 

Viešoji ir privačioji partnerystė Klaipėdos uoste

 

2019-02-08, 12:01

Uosto direkcijos inf.

Viešoji ir privačioji partnerystė Klaipėdos uoste nuotrauka, foto

 

© „Oro grupės“ nuotr.

Per pastaruosius šešerius metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į valstybei priklausančią uosto infrastruktūrą investavo 215,2 mln. Eur. Per šiuos metus Klaipėdos uoste krovos apimtys uoste išaugo 39,4 proc., o Uosto direkcijos pelnas iki pelno mokesčio - 47,2 proc.

Kiekvienas investicinis projektas Klaipėdos uoste yra įgyvendinamas pagal griežtą modelį - Uosto direkcija pirmiausia gauną paraišką iš uoste veikiančios krovos kompanijos, kuri naudojasi uosto infrastruktūra pagal galiojančią uosto žemės nuomos sutartį. Paraiškoje krovos kompanija deklaruoja, kokia bus sukurta pridėtinė vertė, kaip ši investicija padės pritraukti naujus krovinių srautus, kokių priemonių imsis, kad būtų pasiektas paraiškoje prognozuojamas rezultatas.

Paraiškas pradiniame etape vertina Uosto direkcijos ekonomikos ir infrastruktūros specialistai, kurie pagal pateiktas paraiškas parengia investicinio projekto atsipirkimo vertinimą ir įgyvendinimo planą, įvertina, kokią finansinę grąžą generuotų projektas, kokią naudą tai atneštų uostui ir valstybei. Sprendimą, investuoti ar ne į valstybei priklausančią uosto infrastruktūrą, kuria terminuotai naudojasi krovos kompanija, priima šiam tikslui Uosto direkcijoje sudaryta komisija.

Kiekvieną projektą komisija vertina pagal griežtus ir objektyvius kriterijus. Taip pat, prieš pradedant vykdyti Uosto direkcijos investicinius projektus, juos apsvarsto, įvertina ir jiems pritaria Uosto direkcijos valdyba. Valdybai pritarus, Uosto direkcijos strateginis veiklos planas su investiciniais projektais tvirtinamas ketveriems metams.

Partnerystė

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas - vienas iš pavyzdžių, kaip sėkmingai gali veikti viešosios ir privačiosios partnerystės principas - valstybės valdoma įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investuoja į valstybei priklausančią infrastruktūrą, o privačios kompanijos, kurios terminuotai nuomojasi žemę - į suprastruktūrą (pvz. sandėliai, aikštelės, krovos įrengimai, technika ir pan.). Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos į uosto infrastruktūros plėtrą investuotas 1 euras, pritraukia vidutiniškai 2 eurus privačiojo sektoriaus investicijų į uosto suprastruktūrą.

Uosto direkcija investuoja atsakingai, vadovaujantis pastarųjų šešerių metų statistika matyti, kad tikslingai ir kokybiškai atliktos Uosto direkcijos investicijos prisidėjo ir prie proporcingai didėjančios krovos, Uosto direkcijos pajamų didėjimo ir dar didesnio indėlio į valstybės biudžetą. Uosto direkcija vadovaujasi principu - jeigu pasiūlytas investicinis projektas yra perspektyvus ir naudingas, jam įgyvendiniti pinigų visada galima rasti.

Visų uoste dirbančių kompanijų veiklą reglamentuoja teisės aktai. Naujai suformuoti uosto žemės sklypai yra nuomojami viešo konkurso būdu vadovaujantis LR Vyriausybės 2017-08-02 nutarimu Nr. 643 Dėl viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarkos aprašo patvirtinimo ir LR Susisiekimo ministro 2010-11-15 įsakymu Nr. 3-671 patvirtintomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo taisyklėmis.

Nauda valstybei

Sėkmingas investicijų vykdymas Klaipėdos uoste atneša tiesioginę naudą valstybei. Bendrovės „Ernst &Young Baltic“ atliktos studijos duomenimis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investuotas 1 euras atneša 3,65 euro viešojo sektoriaus pajamų. Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos investicijos į uosto infrastruktūrą valstybei atsiperka vidutiniškai per 3 metus ir 3 mėnesius. Tačiau uoste yra ir išimčių, kai investicijos atsiperka jau po 1-2 metų.

Vertinant uosto specifiką, reikia pabrėžti, kad Uosto direkcijos pajamos naudojamos ne tik investicijoms įgyvendinti, bet ir uosto funkcijoms užtikrinti: pvz., kapitono, locmanų veiklai vykdyti, gyliui uoste palaikyti, uosto apsaugai užtikrinti, infrastruktūrai prižiūrėti, vykdyti plėtros planus ir kt. Taip pat iš gautų pajamų Uosto direkcija moka dividendus valstybei. Pavyzdžiui, pernai į LR valstybės biudžetą Uosto direkcija už 2017-uosius metus pervedė 22,3 mln. Eur dividendų.

Tai, kad uoste investuojama racionaliai, o veikla vykdoma efektyviai, rodo statistika. Per paskutinių šešerių metų laikotarpį Uosto direkcijos turtui padidėjus 16 proc. (nuo 505,6 mln. eurų iki 588,8 mln. eurų), uosto krova išaugo 39,4 proc. (nuo 33,4 mln. tonų iki 46,6 mln. tonų), pelnas (iki pelno mokesčio ) - 47 proc. (nuo 23,6 mln. eurų iki 34,7 mln. eurų).

Uosto direkcijos informacija

Atgal