Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Kodėl tapti mokytoja?

 

Kūno kultūros mokytoja tapo dėl ypatingo berniuko

2019-01-29, 16:59

lrytas.lt

Kūno kultūros mokytoja tapo dėl ypatingo berniuko nuotrauka, foto

 

© Asmeninio albumo nuotr.

„Dirbu su ypatingais vaikais, ir tai man labai patinka, apie tokį darbą seniai svajojau“, – sakė Klaipėdos „Medeinės“ mokyklos mokytoja Olesia Matulevičienė.

Šiaulių universiteto Klaipėdos pedagoginiame fakultete ji įgijo kūno kultūros mokytojos diplomą, nuo antrojo kurso dirbo kūno rengybos trenere. Pati nuolat sportavusi jau nuo septintos klasės žinojo, kad rinksis su sportu susijusią profesiją.

Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.

O padirbusi trenere suvokė, kad labiausiai nori būti mokytoja.

„Į treniruotes ateidavo toks ypatingas berniukas. Buvęs sveikas vaikas po automobilio avarijos patyrė sunkių traumų ir tapo neįgalus. Man patiko dirbti kitaip, patiko su juo šnekėtis. Tuomet ir pamaniau, kad norėčiau dirbti su ypatingais vaikais“, – pasakojo 35 metų O.Matulevičienė.

Baigusi magistrantūrą Šiaulių universitete ji tapo taikomosios kūno kultūros specialiste.

Tenka kalbėtis ir apie jausmus

O.Matulevičienė neneigia, kad darbas su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymo poreikių, gerokai skiriasi nuo užsiėmimų įprastoje mokykloje. Iš pradžių tas skirtumas buvo didelis, o pastaruoju metu pedagogė jo jau ir nebejaučia.

„Dabar tie vaikai man tokie patys, kaip ir visi kiti. Juk kiekvienas žmogus skirtingas, savaip ypatingas“, – sakė mokytoja.

„Medeinės“ mokykloje klasės nedidelės – šeši, septyni vaikai, yra ir vaikų namų auklėtinių.

Kiekvienam jų reikia pritaikyti ir parengti individualią programą atsižvelgiant į charakterį ir sveikatą, fizinį pajėgumą. Net mankštos, raumenų tempimo, gimnastikos pratimai būna skirtingi, o dar reikia kiekvienam paaiškinti, kaip tuos pratimus atlikti taisyklingai. Ir aiškinti kartais tenka ne vieną kartą.

„Labai svarbu einant į pamoką sugalvoti patrauklią temą. Tai turi sudominti vaikus. Jei pastebi, kad vaikas suirzęs ar nekalbus, turi išsiaiškinti, kas nutiko. Ne visi lengvai išlieja širdį, reikia rasti raktą ir ją atrakinti. Giliniesi, gal koks vakarykštis įvykis jį paveikė ar koks žodis įžeidė, aiškiniesi, kokį filmą žiūrėjo, kokią knygą skaitė.

Kai pajunti, kad vaikas pasikeičia, nurimsta, ima bendrauti, tuomet galima ir sportuoti. Pamokos pradžia – svarbiausia: jei nerasi bendros kalbos, jis bus paniuręs visą pamoką, nenorės nieko daryti. Baigiantis pamokai su kiekvienu viską aptariame – kas pavyko, kas nesisekė, buvo per sunku ar neįdomu. Tokie aptarimai visiems labai patinka. O tuomet pamojuojame vienas kitam, palinkime sėkmės“, – sakė O.Matulevičienė.

Pamokose – net šunys

Pedagogę ypač džiugina akimirkos, kai per pertraukas vaikai ieško jos norėdami pasipasakoti, kartais ir atverti širdis.

Į specialiųjų poreikių vaikų mokymą įtraukiamos ir inovatyvios technologijos.

Kūno kultūros pamokos derinamos su matematika – vaikai pratinami viską skaičiuoti: užduotis, pratimų, tikslių metimų skaičių, kamuolius.

Šiemet pamokas paįvairins ir kaniterapija.

Pernai jau įvyko keletas edukacinių užsiėmimų su terapiniais šunimis ir vaikams tai labai patiko.

„Džiaugiuosi, kad sportas – ne tik mano darbas, bet ir pomėgis, tam skiriu didžiąją dalį savo laiko.

Sportuoja ir mano vyras, dešimtmetė dukra ir trejų sūnus“, – sako O.Matulevičienė.

Vaikams talkino krepšinio žvaigždės

Vaikų mylima mokytoja seniau organizuodavo mokyklos rudens krosus. Kartą pas juos užsuko pranciškonas brolis Benediktas, jau dvylika metų gegužės mėnesį Klaipėdoje organizuojantis „Vilties“ bėgimą, skirtą paremti onkologinius ligonius ir jų artimuosius.

„Brolis Benediktas pasiūlė man surengti Žvaigždučių vilties bėgimą šalia Pranciškonų vienuolyno. Pernai rugsėjį jame dalyvavo apie 400 vaikų – ne tik iš mūsų, bet ir kitų mokyklų bei darželių.

Mūsų ypatingieji dalyviai galėjo rinktis trasas pagal savo galias – vieni bėgo, kiti ėjo, treti važiavo vežimėliais. Kai kuriems jų ypač pasisekė, mat vežimėlius stūmė garsūs krepšininkai Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas. Į dangų paleidome šimtą baltų balandžių. Vaikams patiko ir Violetos bei Viliaus Tarasovų atliekamos dainos, kareiviška košė – dar ilgai jie apie tai šnekėjo.

Šiemet rugsėjį Žvaigždučių vilties bėgimas vėl vyks, jame bus dar daugiau dalyvių“, – džiaugėsi O.Matulevičienė.

Mokytoja stengiasi savo auklėtiniams sukurti kuo daugiau švenčių.

Jos treniruojami vaikai dalyvauja specialiose krepšinio ir futbolo olimpiadose, vykstančiose įvairiuose Lietuvos miestuose.

„Neretai užimame prizines vietas. Gavę medalius mūsų vaikai dar kokią savaitę vaikšto juos pasikabinę – jiems tai labai svarbu. Tie mūsų vaikai – tikros žvaigždutės, ir kiekviena vis kitokia“, – savo išskirtiniais auklėtiniais džiaugėsi O.Matulevičienė

Atgal