Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Klaipėdos uostas ir Klaipėdos miestas

 

Kodėl savivaldybė nederina uosto bendrojo plano?

2019-01-28 05:00:00 Klaipeda.diena.lt inf.

Šį kartą į klausimus atsako mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

– Miestiečiai teiraujasi, kodėl savivaldybė nepritaria uosto bendrajam planui? Ar tai reiškia, kad miestas yra prieš uosto plėtrą? Ne. Miestas yra gyvybiškai suinteresuotas tvaria, žmonėms ir aplinkai neigiamo poveikio nedarančia uosto plėtra. Tačiau uosto bendrojo plano rengėjai neįvykdė susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos darbų programos užduočių: "suformuoti darnią ir tvarią uosto ir miesto plėtros poreikius tenkinančią aplinką (...)", "suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje". Dar 2017 m. sausio 9 d. savivaldybės administracijos direktorius uosto bendrojo plano rengėjus, kelias ministerijas bei žinybas informavo, jog planavimo tikslai ir uždaviniai nėra pasiekti, o plano koncepcijos neatitinka darnaus vystymosi principų ir viešojo intereso. Tai liudija ir labai didelės miesto dalies žmonių, bendruomenių, inteligentijos reakcija, pasipiktinimas. Uostas yra integrali miesto dalis ir negali primesti savo sąlygų šimtatūkstantinei bendruomenei. Privalu ieškoti kompromisų, o ne spekuliuoti, esą mes esame svarbiausi iš svarbiausiųjų. O šiemet sausio 9 d. savivaldybės administracijos direktorius oficialiai pranešė, kad, atsižvelgdama į suinteresuotos visuomenės ir bendruomenių gautus raštus bei skundus, gindama viešąjį interesą ir siekdama, kad būtų planuojama darni plėtra, Klaipėdos savivaldybė uosto bendrojo plano nederina. Akcentuojama, kad, rengiant uosto bendrąjį planą, turi būti nurodyti sprendiniai ne tik uoste. Pažymima, kad uosto teritorijoje numatoma pramonės funkcija yra nepriimtina greta gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų, atkreipiamas dėmesys, kad plane nenumatytos visapusiškos krantų apsaugos priemonės, dar daug kitų svarbių dalykų. Ne politikai, o kvalifikuoti savivaldybės administracijos specialistai, architektai parengė tą raštą, jam pritarė visų departamentų bei kitų padalinių vadovai. Tačiau viešojoje erdvėje netrūksta teiginių, esą visa tai tik politikavimas. Žinoma, kai uosto direkcijos vadovas, savivaldybės vadovai, uosto įmonių savininkai dalyvauja rinkimuose, toks vaizdas gali susidaryti. Tačiau faktai byloja ką kita: rengiant uosto bendrąjį planą pro pirštus žiūrėta į teisės aktus ir užduotis bei visuomenės interesą. Šio plano sprendiniai supriešino miesto bendruomenę. O turėjo sutelkti. Klaipėdos miesto taryba yra pritarusi antrajam uosto plėtros koncepcijos variantui (pagrindinė plėtra – miesto pietuose) ir nuosekliai laikosi šios pozicijos, nepaisydama politinių pasikeitimų, rinkimų įtampų. Šis plėtros variantas darytų mažesnį negrįžtamą poveikį aplinkai, todėl yra priimtinesnis miesto žmonėms. Ką bekalbėti apie tai, kad uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiausios svarbos dokumentui – Lietuvos Respublikos bendrajam planui. Beje, jų nederino, motyvuotų pastabų turėjo ne tik savivaldybė, bet ir dalis kitų, rinkimuose nedalyvaujančių institucijų. Tiek Lietuvos Respublikos premjeras, tiek bene visi procese dalyvaujantys ministrai iki šiol sakė: dėl uosto plėtros turi susitarti miestas ir uostas. Tik tada neva pritarsią ir jie. Todėl norisi tikėti, kad visi žodžio laikysis ir sprendimų iš jėgos pozicijos nebus. – Ar tiesa, kad Švyturio gatvę planuojama išplatinti iki keturių ar šešių eismo juostų? Juk tai dar labiau padidintų taršą, kurios čia ir taip netrūksta. – Nuo Švyturio ir Malūnininkų g. sankirtos galima nutiesti vietinės reikšmės gatvelę palei uosto tvorą iki Naujosios Uosto g. Daugiausia – dviejų juostų. Ir taip išspręsti vietos gyventojų automobilių eismo bei automobilių statymo problemas. Vietos gyventojų, o ne uosto transporto. "Klasco" transportas, mano nuomone, turėtų judėti ne pro dabartinius vartus Naujojoje Uosto g., tai yra pro gyvenamuosius namus, o pro dabar praktiškai neveikiančią savo šiaurinę išvažą ties "Žalgirio" stadionu, nutiesiant sunkiajam transportui tinkamą kelią P.Lideikio g. – Šiaurės prospekto magistralės link. Beje, "Klasco" prie Švyturio g. norėtų praplėsti savo teritoriją ir ten įrengti sunkiojo transporto stovėjimo aikštelę. Mano galva, tai yra nepriimtina.

 

Atgal