Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Upė turi gyventi

 Klaipėdos užmojis – atgaivinti laivybą

Dangėje  Denisas NIKITENKA  2019 sausio 3 d. 07:50 6:09

Kadaise pagrindiniu Klaipėdos uostu buvusią Dangės upę ketinama atgaivinti plėtojant turizmą.

Uostamiesčio savivaldybės administracija užsibrėžė tikslą jau šiais metais įteisinti naują vidaus vandens kelią Dangės upėje ir taip atverti galimybes plėtoti ten pažintinį turizmą bei viešąjį transportą. Šiuo metu oficialiai plaukioti galima tik dviejų kilometrų Dangės atkarpa – nuo upės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Šį atstumą norima pailginti septyniais kilometrais – iki Tauralaukio. „Rengiame dokumentus, bus atliekami batimetriniai tyrimai, numatomos prieplaukų vietos, skaičiuojamos investicijos, ieškoma finansavimo šaltinių. Norime, kad Dange iki pat Tauralaukio plaukiotų ne tik mažieji turistus ir miestiečius plukdysiantys laiveliai. Upė galbūt taptų ir viešojo susisiekimo arterija. Į iniciatyvą paleisti reguliariai plaukiojantį laivelį teigiamai reagavo AB Smiltynės perkėla. Žinoma, dar reikia įvertinti turistinį potencialą. Manau, jis tikrai yra, kelionės upėmis yra labai populiarios užsienio miestuose“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Verslininkai jau užpernai norėjo plukdyti turistus vadinamuoju karalienės Luizės maršrutu, tačiau įgyvendinti tokius planus sutrukdė tai, kad nebuvo įteisintas jam reikalingas apie devynių kilometrų ilgio vidaus vandens kelias. Namų darbai Dangės upės teritorijos išvystymo schemą Klaipėdos miesto taryba patvirtino prieš gerą dešimtmetį, bet dokumentas taip ir liko stalčiuje. Tik 2017 metų balandį buvo įteisintas vidaus vandens kelias nuo upės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Paaiškėjo, kad norint tinkamai eksploatuoti upę reikia įteisinti gerokai ilgesnę atkarpą – ji turėtų driektis nuo žiočių iki Tauralaukio. Saulius Budinas: „Norime, kad Dange iki pat Tauralaukio plaukiotų ne tik mažieji turistus ir miestiečius plukdysiantys laiveliai.“ Būtent biurokratinės kliūtys užpernai sutrukdė laivybos Dangėje atgaivinimo iniciatyvą pirmiems rodžiusiems verslininkams iš UAB „Maži laivai“. Planuota kasdien iš senamiesčio į Tauralaukį plukdyti žmones nedideliu mediniu laiveliu, kuriame telpa 8–9 keleiviai. Plaukimas į abi puses būtų trukęs 2–3 valandas. Keleiviams norėta siūlyti ne tik mėgautis poilsiu, bet ir išgirsti įvairių pasakojimų apie Klaipėdos istoriją, dalyvauti savotiškose ekskursijose. Istorinės romantiško kruizo Dange aplinkybės nukelia į 1807 metus, kai tuometis Mėmelis tapo Prūsijos sostine ir uostamiestyje apsigyveno karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize bei šeima. Viena kilmingų asmenų iškylų vietų buvo Mažasis Tauralaukis kairiajame Dangės krante. Anot istorikų, karalienė vasarą beveik kasdien vykdavo į Tauralaukį ir vakarieniaudavo po ąžuolu. Šis medis, vėliau pavadintas Luizės vardu, upės kilpoje auga iki šiol. Teigiama, kad karališkoji šeima mėgo į iškylų vietą arba iš jos plaukti upe. Prisimenant šiuos istorinius faktus, Klaipėdoje ne kartą kalbėta apie galimybę atkurti senąją tradiciją, nes ji galėtų būti patraukli miestiečiams ir turistams. 

„Deja, užpernai verslininkai negalėjo įgyvendinti savo idėjos, nes tiesiog nėra įteisinto vandens kelio iki Tauralaukio. Šiemet norime šią spragą užkamšyti. Bus rengiami dokumentai, vidaus vandens kelias – įteisintas. Tada ketinama atlikti batimetrinius tyrimus, nustatyti upės gylį, įvertinti dugną, galimybes plaukti iki Tauralaukio. Taip pat analizuosime, kur yra reikalingos prieplaukos. Svarstoma, kad viena jų galėtų būti prie Žolynų gatvės kvartalo, kuriame gyvena daug klaipėdiečių, kita – prie miestiečių vis labiau mėgstamo ir lankomo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Reikės įrengti pontonines prieplaukas, galbūt sutvirtinti krantus. Žinoma, bus vertinamos investicijos, ieškoma finansavimo šaltinių“, – pasakojo S. Budinas. Transporto arterija Įdomu tai, kad labai rimtai svarstoma galimybė pritaikyti upę ne tik pažintiniam turizmui ar smulkiojo verslo atstovams, kurie norės plukdyti žmones. Klaipėdos valdžia siekia Dangę paversti ir viešojo transporto arterija. „Kaip miestiečiai važinėja autobusais, taip galėtų keliauti ir upe. Kodėl gi ne? Jau kalbėjomės su AB „Smiltynės perkėla“ vadovybe, ji mūsų iniciatyvą įvertino palankiai. Kalbėsimės ir su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, ji galėtų pasiūlyti naujus, kombinuotus autobusų maršrutus, kurie būtų pritaikyti prie upės maršrutų“, – dėstė S. Budinas. Tarkime, nustatytomis valandomis išplaukia reguliariai kursuojantis laivas. Išlipus krante kelionę būtų galima tęsti autobusu. AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad idėja bendrovei įsigyti naują laivą, kuris plaukiotų Dangės upe, skamba patraukliai. „Jei tik būtų sudarytos biurokratinės ir techninės galimybės, labai rimtai svarstytume tokią idėją. Pirmiausiai reikia įteisinti vandens kelią, tada – tinkamos infrastruktūros, švartavimosi vietų. Būtini ir upės dugno tyrimai, gylio vertinimas, galbūt reikės upės valymo ar gilinimo darbų. Galima būtų reguliariai plukdyti žmones iš Tauralaukio ne tik iki žiočių, bet ir uosto akvatorija iki Smiltynės, Jūrų muziejaus“, – kalbėjo D. Butvydas. Bendrovės vadovas atkreipė dėmesį, kad kelionės upe gali būti populiarios ne tik tarp turistų, bet ir tarp vis Dangės slėniuose besikuriančių naujų kvartalų gyventojų. Vertina dvejopai Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės nuomone, laivyba Dangėje jau seniai turėjo būti plėtojama aktyviau. „Juk Klaipėda – miestas ne tik prie marių bei jūros, bet ir prie upės. Tačiau dabar miestiečiai ir svečiai gali nebent vandens dviračiais paplaukioti, bet ir tai tik nedidele upės atkarpa. O galimybės – gerokai didesnės: vandens taksi, turistiniai-pažintiniai kruizai, pavienės kelionės laiveliais. Manau, merijos planai įteisinti ilgesnį vandens kelią ir įrengti infrastruktūrą bus produktyvūs, o norinčių išnaudoti upę turizmui plėtoti tikrai atsiras“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. Esą labai svarbiu koziriu tampa ir karalienės Luizės leitmotyvas bei galimybė plaukiant upe sužinoti uostamiesčio istoriją. Be to, vis populiaresnis yra Botanikos sodas, įsikūręs Tauralaukyje ant Dangės kranto. „Lietuvos žinių“ kalbinti mažaisiais laivais žmones į Jūrų muziejų plukdantys verslininkai optimizmu netryško. „Pirmiausia, tik nedaugelis esamų laivelių galėtų plaukti upe iki Tauralaukio, nes dauguma nepraplauktų pro Biržos tiltą. Nebent ir jį, kaip Pilies tiltą, pradėtų kilnoti. Kitas dalykas – labai abejoju, ar būtų daug klientų. Ir dabar, plukdant žmones iki delfinariumo, negalima pasigirti jų antplūdžiu. Daugiau klientų būna nebent per šventes. Laivo savininkas vargu ar bus suinteresuotas plukdyti žmones Dange, jei per visą dieną uždirbs 20–30 eurų“, – teigė Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ vadovas Algirdas Valentinas.

Atgal