Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Turistai važiuoja į Klaipėdą

 

Į išskirtinį Lietuvos miestą plūsta nostalgijos išsiilgę turistai: vienas žmogus palieka po maždaug 40 eurų

 Ugnė Karaliūnaitė 2018 m. lapkričio 15 d. 14:27

Vasaromis Klaipėdos senamiestyje dažnai išgirsi užsienio kalba įspūdžiais besidalijančius turistus, tačiau atėjus šaltiems orams ir uostamiesčio gatves nuklojus sniegui tarptautinė dvasia iš miesto išgaruoja. Nors Klaipėda negali skųstis užsienio turistų skaičiumi šiltuoju metų laiku, vietos verslininkams tenka liūdnai žiemoti, kol plūstelės nauja poilsiautojų banga ištirpus sniegui ir į Klaipėdos uostą vėl įplauks kruiziniai laivai. Ko trūksta Lietuvos uostamiesčiui, kad jo vardas plačiau sklistų po pasaulį ir kaip padidinti užsienio turistų skaičių mieste?

 

 Gečiūnaitė Kalbėti apie tikslius turistų srautus ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje, sudėtinga. Kol kas tikslių statistinių duomenų ar metodologijos, kaip suskaičiuoti visus iš užsienio atvykusius turistus, nėra. Skelbiant turistų srautus neretai atsižvelgiama į apgyvendinimo įstaigų Lietuvos turizmo departamentui pateikiamus duomenis, tačiau vis labiau populiarėjant nakvynės alternatyvoms kaip „AirBnb“, kur apsistoti galima pas privačius asmenis, sunku įtraukti į statistiką visus į Lietuvą, o kartu ir uostamiestį, atvykstančius svečius. 

Tai vyksta tik kartą metuose ir tik viename Lietuvos mieste: gatvėse pasklinda vaikai su žibintais  (20) Kas sakė, kad gerai gyventi galima tik Vilniuje: sostinė turi konkurentą ir tai tikrai ne Kaunas 

Antra galimybė stebėti, kaip keičiasi turistų srautai, turizmo ir informacijos centrų lankytojų skaičiai, tačiau ir į juos užsuka tikrai ne visi į Lietuvą atkeliaujantys užsieniečiai. Tikslus tik kruizinių laivų keleivių skaičius 

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė pastebėjo, kad kalbant apie uostamiestį aplankančių užsieniečių srautus, geriausiai atspindi kruiziniais laivais atvykstančių svečių skaičius. 

„Čia jau tiksliai mes turime sąrašus, kiek, kas ir iš kur atkeliauja su kruiziniais laivais“, – teigė ji. Kruizinių turistų statistika rodo, kad per penkerius metus turistų iš užsienio skaičius Klaipėdoje išaugo dvigubai. 2013 m. į Klaipėdos uostą įplaukė 40 kruizinių laivų su beveik 33 tūkst. turistų, o šiemet sulaukta 58 laivų (du negalėjo pasiekti Klaipėdos dėl blogų oro sąlygų) su beveik 70 tūkst. užsieniečių. Kruizinis laivas „MSC Opera“© DELFI / Virginija Spurytė „Su kruiziniais laivais daugiausiai sulaukiame svečių iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV. Toliau rikiuojasi Ispanija, Italija, Prancūzija ir kitos šalys. Viename kruiziniame laive gali būti žmonių iš daugiau nei 50 pasaulio valstybių“, – vardijo R. Savickienė. Pašnekovė pabrėžė, kad Klaipėda – vienintelis uostamiestis Lietuvoje, į kurį užsieniečiai gali pakankamai nesunkiai atkeliauti vandeniu. Todėl Klaipėdą turistai pasiekia ir keltų linijomis iš Vokietijos, Švedijos. Be to, dalis turistų į miestą atvyksta ir nuosavomis jachtomis. „Visiems turistams stengiamės parodyti, ką turime gražiausio. Vokiečiams tikrai dar labai svarbus istorinis paveldas. Turime daug nostalgijos turistų, kurių šaknys susiję su mūsų miestu. Tokių žmonių atvyksta pakankamai nemažai: jie ieško savo senelių šaknų, gatvių, namų. Todėl tikrai skiriame didelį dėmesį istoriniam paveldui“, – kuo Klaipėda vilioja užsienio turistus, pasakojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė. 

Kviečia aktyvų poilsį mėgstančius turistus
 Pasak R. Savickienės, Klaipėda užsienio turistams save kartu pristato ir kaip aktyvų poilsį siūlantis miestas.

 „Klaipėdos kraštas Lietuvoje yra vienintelis, turintis visus keturis vandenis: jūrą, marias, ežerus ir upes. O tai leidžia pasiūlyti visą spektrą vandens sporto pramogų – irklentės, vandenlentės, kanojos, baidarės, vandens dviračiai, jėgos aitvarai“, – vardijo pašnekovė.

 Taip pat Klaipėda patraukia dviračių mėgėjų akį. Miestas turi daugiau nei 100 km dviračių takų, o iš Klaipėdos galima suplanuoti netrumpas, bet patogias išvykas į Kuršių neriją, Šventąją ar Šilutės kraštą. R. Savickienė įsitikinusi, kad uostamiestis turi nemažai ką pasiūlyti ir kulinariniu turizmu susidomėjusiems turistams. Pavyzdžiui, vien restoranas burlaivyje „Meridianas“ gali padovanoti išskirtinę vakarienės aplinką. Pasitelkia tinklaraštininkus 
Kol kas Klaipėda didžiulėmis reklamos kampanijomis užsienyje turistų nevilioja, tačiau, kaip pasakojo pašnekovė, dirbama daug su užsienio žurnalistais, kurie kviečiami apsilankyti Klaipėdoje ir aprašyti apie poilsio ir turistavimo galimybes mieste. "Pastarųjų poros metų tendencija – tinklaraštininkai. Tai kol kas pati aktyviausia priemonė, todėl stengiamės kviesti įvairių šalių tinklaraštininkus atvykti į Klaipėdą ir aprašyti mūsų miestą“, – pasakojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė.

Kokią finansinę Klaipėdos miestui naudą atneša užsienio turistai, įvardyti sudėtinga, tačiau R. Savickienės teigimu, kruizinių laivų keleivių apklausos parodo, kad vidutiniškai vienas toks turistas mieste išleidžia 40–60 eurų. Nereikia pamiršti, kad šie svečiai nelieka nakvoti Klaipėdoje, todėl ne laivais į miestą atvykstančių turistų išleidžiamos sumos gali būti dar didesnės. „Vienintelė bėda, su kuria visaip bandome kovoti, – sezoniškumas. Jei Vilnius, Birštonas ar Druskininkai jį jaučia mažiau, tai mums jis labai akivaizdus. Vis dėlto džiaugiamės kruizine laivyba, nes ji padėjo bent minimaliai pratęsti turistinį sezoną nuo balandžio iki spalio, o ne tik dirbti intensyviai birželį–rugpjūtį“, – kalbėjo pašnekovė.

 Toliau tęsdama temą apie kovą su sezoniškumu pašnekovė įvardijo poreikį skatinti verslo turizmą: „Tikrai turėtume aktyviau vystyti verslo turizmo kryptį, pritraukti turistus į uostamiestį ne tik sezono metu, bet ir kitu metų laiku, organizuoti konferencijas renginius“. © DELFI (V.Spurytės nuotr.) 

R. Savickienė taip pat įsitikinusi, kad turistus taip pat aktyviai į miestą pritraukia įvairūs renginiai. 
„Tikriausiai dar niekada Klaipėdoje nebuvo tiek daug svečių vasario mėnesį, kai čia vyko Šviesų festivalis. Pasirodo, nesvarbu, kad žiema, žmonės ir toliau keliauja“, – patikino ji. Dvi didžiosios bėdos
 Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas Gintauras Bertašius, kalbėdamas apie užsienio turistų srautus uostamiestyje, buvo nusiteikęs šiek tiek skeptiškai.

 „Klaipėda žiemą tuščia. Čia reikėtų esminio pokyčio. Klaipėda yra nepasiekiama užsienio turistui ir yra nežinoma“, – teigė jis.

 Pašnekovas paminėjo atliktus tyrimus, kurių metu paaiškėjo, kad Klaipėdos, kaip miesto, interneto paieškos sistemose dažniausiai ieško tik Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai.

 „Be to, jei žmogus atskrenda į Vilnių, tai kad jis vyktų 300 km iki Klaipėdos, čia turėtų būti tikrai kažkas labai įspūdingo ir galbūt tai jau ne privataus verslo, o valstybinio sektoriaus strateginis klausimas“, – svarstė G. Bertašius.

 Vyras pasakojo, kad ką tik grįžo iš parodos Šveicarijoje, kur užsiminus apie Kuršių nerijos grožį, Jūrų muziejų, žmonės iškart klausdavo, o kaip iki Klaipėdos nuvykti. 

„Todėl pajūris labai ir kenčia nuo sezoniškumo. Vasarą atrodo viskas gerai, bet kruiziniai laivai sustoja plaukę ir viskas miršta. Turime lyg lokiai žiemoti“, – kalbėjo viešbutį Klaipėdoje valdantis G. Bertašius. Tačiau jei į Klaipėdą žiemą užsienio turistams būtų lengva patekti, ar uostamiestis turėtų ką jiems pasiūlyti?

„Čia jau diskutuotinas klausimas, kas turi būti pirmiau. Jei esame nematomi ir nepasiekiami, tai niekas čia nieko ir nenori kurti. Juk jei kažkas atidaro verslą, o paskui turi nuolat galvoti kaip išgyventi, tai nedžiugina“, – teigė jis.

 © DELFI / Rita Gečiūnaitė Kita vertus, G. Bertašius pripažino, kad kruizinių laivų skaičiaus augimas teigiamai veikia Klaipėdos miesto verslo aplinką. Kartu jis įsitikinęs, kad kruizinių laivų turistai uostamiestyje galėtų palikti ir daugiau lėšų. 

„Negaliu pasakyti, ar išnaudotas potencialas dėl kruizinių turistų skaičiaus, bet, manau, kad tai, kiek galima gauti iš vieno turisto, tikrai yra ne iki galo išnaudota. Tai būtų galima pasiekti kuriant daugiau paslaugų. Dabar užsienio turistams siūloma Kuršių nerija, Jūrų muziejus, pasivaikščiojimas po miestą, bet manau, kad to tikrai neužtenka. Čia jau reikėtų analizės ir pagalvoti, kaip būti konkurencingiems ir kitų uostų atžvilgiu“, – svarstė verslininkas.
 

Atgal