Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Kovos dėl ateities

 

 

Bendrasis planas: „kapojamasi“ ne tik dėl miško

Martynas Vainorius 
2018-11-07

 

Po sprendimo atidėti svarstymą vėl pas politikus sugrįžusi rengiamo miesto bendro plano koncepcija kelia aistras. Nesutariama ne tik dėl siūlomų sprendinių – kibirkštis jau kelia ir procedūros.

Miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas, liberalas Audrius Vaišvila tikina, kad komitetas buvo priverstas šį klausimą svarstyti nepasiruošęs, nes jį esą savavališkai į darbotvarkę įtraukė mero ir Tarybos sekretorius, buvęs Liberalų sąjūdžio narys Modestas Vitkus. Pastarasis tvirtina, kad tokie A. Vaišvilos kaltinimai prasilenkia su realybe.

Galiausiai antradienį politikai priėmė sprendimą, kaip planuota, lapkričio 13 dieną nešaukti specialaus miesto Tarybos posėdžio šiai koncepcijai svarstyti. Dabar teigiama, kad tai bus padaryta mėnesio gale.

Miškui niekas negresia?

A. Vaišvila, nepritariantis Savivaldybės administracijos siūlymui tarp Melnragės ir Girulių numatyti galimybę statybas paliekant tankiai apželdintus sklypus, į komiteto, kuriam vadovauja, posėdį antradienį pasikvietė Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio urėdijos vyr. miškininką Sigitą Kupšį.

Pastarasis akcentavo, kad gali išsakyti tik savo asmeninę, o ne institucijos nuomonę.

„Iš dalies jau būtų naikinami miško plotai Melnragėje statant išorinį uostą. Nematyčiau, kad tai vienintelė vieta Klaipėdoje, kur ji gali plėstis. Tai pirmas gamtos apsauginis elementas, kuris apsaugo Klaipėdą nuo vėjo, šiek tiek užstoja Dragūnų kvartalą nuo naftos kvapo. Reikia stengtis saugoti žaliąjį rūbą, kuris ir taip nyksta. Aišku, miškas neturi būti šventas ir neliečiamas visais atvejais, bet jo paėmimas turi būti labai apsvarstytas, ar neatsigręš prieš miestiečius ilgalaikėje perspektyvoje. Pinigais sunku pamatuoti kai ką, daugiau neapčiuopiamos yra naudos. Sanitariniu požiūriu miškas ten yra sveikas ir gražus. Toje teritorijoje, kur mišką planuojama urbanizuoti, iš tiesų yra vadinamųjų pelkių, juodalksnynų. Tačiau tas vietas būtų galima tiesiog nusausinti, apie tai jau buvo kalbėta ir su Savivaldybe“, – sakė miškininkas.

Jis pabrėžė, kad „išmiškinimas“ Savivaldybei kainuotų didelius pinigus, nes čia yra II kategorijos miškas, tad kompensacijos būtų maždaug tris kartus didesnės nei žemiausios kategorijos miško atveju.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kartu S. Kušys pripažino, kad šiuo metu yra ir apleista, apie 30 ha miško teritorija, kuri priklauso Nacionalinei žemės tarnybai ir yra lyg bešeimininkė, tinkamai neprižiūrima.

Visgi posėdyje dalyvavę Savivaldybės administracijos urbanistai pabrėžė, kad koncepcijos nereikėtų vertinti tiesmukiškai kaip miško iškirtimą.

„Kopagūbris ir pliažas ir toliau būtų saugomi, ten neatsirastų jokie viešbučiai ar gyvenamieji namai. Tikrai nėra planuojamas ištisinis miško užstatymas ir ištisinis kirtimas. Vertingiausio miško atkarpos tikrai išliks. Tiesiog schematiškai parodoma idėja, kaip galėtų būti. O kai bus sprendinių stadija, net neabejoju, kad į viską bus labai jautriai pažiūrėta. Matome, kad galėtų būti nauja kokybė. Jei norime padaryti kurortinę teritoriją, turime padaryti objektus, kad visus metus būtų galima ilsėtis. Ne tik uostas galėtų vystyti krovą”, – kalbėjo vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika, pabrėžęs, kad planuojama teritorija nėra saugoma, jis esą likusi vienintelė pakrantėje, „neapdėta kokiais nors apribojimais“.

„Dar vis tiek bus rengiamas kompleksinio planavimo dokumentas visai planuojamai. Ten ir bus išsamiau išnagrinėta, tačiau jau ir dabar numatoma, kad sklypuose turi būti palikti ne mažiau kaip 50 procentų, o gal ir daugiau želdinių. Galvojama ne apie apleistą gamtą, o apie parką, takelius, suoliukus, aikšteles. Visi tie dalykai gali atsirasti, jei mes turėsime patvirtintą koncepciją ir galėsime toliau nagrinėti, ką nusausinti, kur pralaidą, o kur aikštelę padaryti. O jei koncepcija nebus patvirtinta, mes ir toliau negalėsime nieko toje vietoje nagrinėti”, – antrino Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Kartu ji pabrėžė, kad tokiems sprendiniams, kaip subalansuotiems, jau pritarė ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, ir Aplinkos apsaugos agentūra.

Tuo metu A. Vaišvila ir toliau tikino, kad nereikia eiti kokios Belgijos keliu, o „išlaikyti natūralią gamtą, kuri visus atvažiavusius stebina“.

„Naikinsime gamtos sukurtas priemones, kurios natūraliai valo orą. Gausime dar didesnę taršą. Jei nori, gali paeiti iki jūros ir 50, ir 100 metrų“, – dėstė konservatorius Tomas Meškinis.

„Kaip inžinierius noriu pasakyti, kad galimas tik kompromisas tarp pramonės ir ekologijos. Taip ir yra siūlomoje koncepcijoje“, – teigė Rusų aljanso atstovas Vladimiras Vlasovas.

 

Beje, siūlomoje koncepcijoje pagal politikų pageidavimus jau yra įrašyta sąlyga, kad sprendiniai, susiję su išorinio uosto statyba, įsigaliotų tik tada, kai „Vyriausybės nutarimu sudarytos komisijos posėdyje bus pritarta miesto pateiktų vadinamųjų dalykinių sąlygų sąvado priemonių įgyvendinimo programai.

Už tokią būsimo bendrojo plano koncepciją balsavo keturi komiteto nariai – Vidmantas Plečkaitis, Lilija Petraitienė, V. Vlasovas ir  Mindaugas Gylys, o A. Vaišvila ir T. Meškinis susilaikė.

Privertė svarstyti?

Jau po komiteto posėdžio A. Vaišvila „Atviros Klaipėdos“ žurnalistui sakė, kad šio klausimo svarstymui nebuvo pasiruošta, nes miesto Tarybos ir mero sekretorius M. Vitkus iš pradžių neleido praėjusią savaitę surengti komiteto posėdžio, o dabar į jo darbotvarkę esą savavališkai įtraukė ši klausimą.

„Motyvuojant praleistu reglamente numatytu terminu praėjusią savaitę neleido sušaukti komiteto posėdžio, į kurį turėjo mano kvietimu atvykti urėdas. Kažkoks savivaliavimas – juk komitetai, kai priimami ne formalūs sprendimai, o tik išklausoma informacija. gali rinktis kada jų nariai nori. O iki pat šio posėdžio buvo numatyta, kad jame bus tik du informacinio pobūdžio klausimai, tačiau prieš pat jį sužinojau, kad Vitkaus iniciatyva yra įtrauktas ir trečiasis – bendrojo plano koncepcija. Rašysiu merui skundą dėl tokio elgesio“, – sakė A. Vaišvila.

Tuo metu M. Vitkus aiškino, kad komiteto pirmininko pretenzijos neturi jokio pagrindo.

Buvę partijos kolegos Modestas Vitkus (kairėje) ir Audrius Vaišvila gerokai susikibo. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Yra Tarybos darbo reglamentas ir visiems jo privalu laikytis – praėjusią savaitę buvo norima surengti komiteto posėdį pranešus apie tai tik prieš dvi dienas. Tačiau buvo pranešta tik prieš dvi, o juk reikia apie posėdį informuoti ir bendruomenę, visuomenę, seniūnaičius, ir specialistus. Tikrai principingai laikiausi šiuo atveju, nes sekretoriatas negali laužyti reglamento. Kai man skambino Audrius Vaišvila ir pakeltu tonu reikalavo, aš prašiau jo nedaryti man spaudimo pažeidinėti reglamentą, galiojančias tvarkas. Jei Tarybos narys mano, kad turi būti kitaip, jis gali inicijuoti reglamento pakeitimą“, – sakė M. Vitkus.

Kalbėdamas apie antradienio posėdį. jis akcentavo, kad merą pavadavusi Judita Simonavičiūtė spalio 30 dieną visų komitetų raštu paprašė dar kartą apsvarstyti bendrojo plano koncepciją su pateiktomis pastabomis ir siūlymais.

„Šio komiteto sekretorė, kuri dabar atostogauja, patikino, kad klausimas jau tada buvo įtrauktas į darbotvarkę viską suderinus su pirmininku, jam sutikus. Procedūriškai pirmininkas siūlo darbotvarkę, o ją tvirtina komitetas. Ką jis ir padarė. Man ši istorija mažų mažiausiai keista. Vieną dieną reikalauja svarstyti, o kitą jau nebenori. Mažų mažiausiai juokinga ir keista situacija“, – sakė M. Vitkus.

Tarybos posėdžio nebus

Spalio 25 d. posėdžiavusi Klaipėdos miesto taryba nusprendė atidėti bendrojo plano svarstymą. Buvo teigiama, kad tam bus surengtas specialus posėdis lapkričio 13 d.

Visgi antradienį, kai  meras Vytautas Grubliauskas buvo išvykęs į komandiruotę į Kopenhagoje (ES Regionų komiteto narių darbinis vizitas Pasaulio sveikatos organizacijos būstinėje), o jį pavadavo Artūras Šulcas, buvo priimtas sprendimas tokio posėdžio nerengti.

„Administracija nespėjo tinkamai įvertinti visų gautų pasiūlymų ir pastabų. Be to, iki vakar vakaro klausimą buvo spėjęs apsvarstyti tik vienas komitetas. Akivaizdu, kad visgi buvo nusimatytas per trumpas laiko tarpas, nes svarstymų metu komitetai dar gali pateikti ir kitus pasiūlymus, kuriuos irgi reikėtų spėti įvertinti iki Tarybos posėdžio. Įvertinus visa tai, buvo pasitarta ir su Savivaldybės administracijos direktoriumi bei nuspręsta tokio posėdžio nešaukti, o klausimą svarstyti mėnesio gale. Visada posėdis šaukiamas dviem dienoms, tai vieną iš jų bus galima skirti būtent šio labai svarbaus klausimo svarstymui“, – trečiadienio rytą „Atvirai Klaipėdai“ aiškino A. Šulcas, pats jau anksčiau pateikęs siūlymą likti prie dabartinio bendrojo plano varianto.

Tuo metu Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Atvirai Klaipėdai“ sakė, jog buvo tiesiog informuotas, kad posėdžio nebus.

„Man argumentai atrodo per silpni, nes administracija įvertino visas pastabas ir pasiūlymus. Tačiau posėdžio šaukimo iniciatyva priklauso ne jai“, – sakė S. Budinas.

Atgal