Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Kuo patraukli Klaipėda?

 

 

Klaipėdą tyrinėjantis mokslininkas turi ką pasakyti apie klaipėdiečius  

Galimybių Klaipėda 2018 m. spalio 11 d. 13:55

 Nors gyvena didmiestyje, klaipėdiečiai skuba mažiau, daugiau laiko skiria šeimai, yra labiau atsipalaidavę profesinėje srityje ir bendrauja laisviau. Tokius uostamiesčio gyvenimo būdo įpročius pastebintis Socialinių pokyčių studijų centro direktorus doc. dr. Liutauras Kraniauskas teigia, kad kitokį ritmą šiame mieste lemia kelios galinčios nustebinti priežastys.

Ne vieną dešimtmetį Klaipėdą tyrinėjančio sociologo žodžius patvirtina ir neseniai po 18 m. pertraukos šiame mieste su šeima vėl apsigyvenęs Vytas, kuris sako uostamiestį antrąkart pasirinkęs dėl to paties motyvo – išskirtinio klaipėdiečių temperamento. Gyvenimo ritmą diktuoja ir gatvių išdėstymas Žmonės, gyvenantys ir dirbantys Klaipėdoje, dažnai atrodo labiau atsipalaidavę nei, pavyzdžiui, vilniečiai, nors taip pat gyvena didmiestyje. Anot sociologo L. Kraniausko, gyvenimo ritmas šiame mieste iš tiesų yra lėtesnis, ir tai susiję su miesto geografiniu išsidėstymu. „Judėjimas Klaipėdoje išties neblogai sutvarkytas. Tai nėra toks koncentrinis miestas kaip Vilnius, ar sudarytas iš atskirų rajonėlių, tarp kurių susisiekimo trajektorijos sudėtingesnės. Galima sakyti, norint patekti iš vienos Klaipėdos vietos į kitą, nereikia didesnių sąnaudų ir pastangų, dėl to gali sau leisti būti truputį lėtesnis“, – pastebi sociologas. 

Kraniausko teigimu, didesnį klaipėdiečių atsipalaidavimą nulemia ir tam tikros nuostatos. Kai kuriuose didesniuose miestuose, anot sociologo, žmonės miesto erdvę supranta kaip konkurencinę terpę, kur jie tarpusavyje varžosi – profesinėse bendruomenėse, savo veiklose. „Konkurencijos tempas dažniausiai primeta vaizdinį, kad po truputį lipi aukštyn simboliniais hierarchijos laipteliais. Kiekvienas nori išlaikyti autoritetą, dėl to visi žmonės mieste yra svarbūs patys sau. Atvažiavus į Klaipėdą, dažniausiai matai, kad šiame mieste yra liberalesnis žvilgsnis į kitus žmones, nes socialinės hierarchijos čia nėra taip stipriai palaikomos. Dėl to klaipėdiečiams pakankamai lengva įsilieti į įvairias kompanijas, ir visiškai nepaisyti statuso skirtumų. Čia gali matyti, kad labai aukšto ir labai žemo statuso žmonės bendrauja tarpusavyje“, – tikina specialistas. Anot sociologo, ši nuostata atsiranda dėl to, kad intensyviai keičiasi gyventojai. Į miestą atvyksta daug žmonių, ir tam, kad galėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios bendruomenės, klaipėdiečiai išsiugdo savybes, kurios leidžia pritapti prie bet kokių terpių, kur ritualinių hierarchijos ar statuso įtvirtinimo ceremonijų nelabai paisomos. „Kažkada Gintaras Grajauskas, klaipėdietis poetas, taip subtiliai išsireiškė: kai nueini prie jūros, visos hierarchijos subyra. Matai tik horizontą. O važiuojant į žemyną, pradeda ryškėti kalvos, ir tu pradedi galvoti hierarchijomis“, – kalba L. Kraniauskas. Laisvalaikį leidžia kitaip Nuolat klaipėdiečių gyvenimo būdą tyrinėjantis mokslininkas pastebi, kad ir laisvalaikį uostamiesčio gyventojai leidžia specifiškai. Savaitgalius ir laisvą laiką klaipėdiečiai labai mėgsta praleisti šeimose ir gamtoje – žinoma, nenuostabu, kai yra toks gamtos resursas – jūra, ir priėjimas prie jos yra labai greitas ir patogus. Kita vertus anot sociologo, tai šiek tiek kenkia miesto įvaizdžiui dėl laisvalaikio pramogų industrijos, kuri yra labiau išvystyta Vilniuje ar kituose didesniuose miestuose. „Klaipėdos miestas yra savotiškai ramus, jis gali pasirodyti patrauklus tiems žmonėms, kurie yra sukūrę šeimas, ypač – jaunoms šeimoms. Jie mato, kad čia gali gyventi ne taip sparčiai skubančioje visuomenėje, nesivaikyti suintensyvėjusio gyvenimo tempo, bet šiek tiek „nusėsti“, ramiai pakeliauti, skirti daugiau dėmesio vaikams, išsivesti juos į gamtą. Bet kai susiduriame su jaunais žmonėmis, dažnai išgirsime kritiką miesto pramogų sektoriui. Jis fragmentiškas ir turi mažiau potencijos dėl nedidelių ir ramybėje tarpstančių auditorijų, nei, tarkime, Vilniuje. Kai nuvažiuoju į Vilnių, vakare matau, kaip žmonės juda, vaikšto į kavines, įvairiausius renginius. Suvokiu, kad jie miesto erdvėje juda labai intensyviai ir šis masinis judesys sukuria techno muzikos ritmu pulsuojančio didmiesčio euforiją. Atvažiavęs į Klaipėdą jaučiu, kaip viskas stabilizuojasi, nurimsta“, – pažymi L. Kraniauskas.

Čachovskij Klaipėdą pasirinko antrą kartą Apsigyventi Klaipėdoje po 18 m. pertraukos su šeima nusprendęs Vytas sako, kad į šį miestą, kaip ir pirmąkart, jį patraukė kitokio temperamento pajūrio žmonės. „Man labai patinka pats miestas, senamiestis, vokiška architektūra, naktinis Klaipėdos gyvenimas, nors, jei lygintume jį su buvusiu prieš 18 m., galbūt jis šiek tiek mažiau aktyvus. Bet Klaipėdos žmonės, kaip ir anksčiau, – šiltesni, atviresni nei Kaune, Vilniuje ar tame pačiame Panevėžyje, kuriame esu gimęs. Žmonės tikrai skiriasi. Ne paslaptis, kad Klaipėdoje yra rusakalbių, tačiau jie man taip pat atrodo šiltesni nei kituose miestuose, labiau bendraujantys, besidžiaugiantys gyvenimu čia ir nepykstantis ant aplinkinių“, – pasakoja maždaug prieš metus uostamiestyje vėl įsikūręs vyras. Svarstymas persikelti į pajūrį iki tol Jonavoje gyvenusiai šeimai užtruko kelerius metus. O sprendimą padiktavo atsiveriančios didesnės perspektyvos. „Esu kariškis, tad Jonavoje problemų nėra – galiu gyventi, tarnauti. Bet anksčiau ar vėliau teks grįžti į civilį gyvenimą. Jonavoje didelių galimybių nesimatė, o Klaipėda visgi – trečias pagal dydį miestas, uostas, visi kiti privalumai čia yra. Tad ir pagalvojome, kodėl gi negrįžti į Klaipėdą. Grįžome su viltimi susikurti savo nedidelį verslą, kuriam matome galimybių šiame mieste“, – tikina klaipėdietis Vytas. Įsikurti – nesudėtinga Klaipėdoje prieš tai apie dešimtmetį gyvenęs Vytas sako, kad iš naujo įsitaisyti uostamiestyje nebuvo sudėtinga, o naujakurių nepatogumai iškyla nebent tuomet, kai prireikia rekomendacijų, pvz., kur remontuoti automobilį, – mat pažįstamų klaipėdiečių ratas per šį laikotarpį gana stipriai pasikeitė. „Man aplinkybės susiklostė taip, kad neteko ilgai ieškoti gyvenamosios vietos, o darbą išlaikiau tą patį, tad įsikurti Klaipėdoje buvo lengva. Žmona, kuri, beje, yra klaipėdietė, darbo vietą keitė, tad jai prireikė šiek tiek daugiau pastangų“, – pažymi vyras. Su žmona du vaikus – aštuoniolikmetę dukrą ir trylikametį sūnų – auginantis Vytas tikina, kad atžalos naujoje vietoje apsiprato gana greitai, o ir laisvalaikio užsiėmimų Klaipėdoje jiems netrūksta. „Tiesa, dukrai gal buvo kiek sudėtingiau, nes draugai liko Jonavoje, o sūnus naujoje vietoje apsiprato labai lengvai. Juk vaikai susidraugauja labai greitai, persimeta keliais žodžiais ir jau bendrauja, o vyresni turi daugiau reikalavimų – ir žmogus turi patiki, ir interesai sutapti. Liutauras Kraniauskas© Asmeninis albumas Sūnus sportuoja, žaidžia stalo tenisą, atstovauja Klaipėdai. Veiklos jiems čia netrūksta: šiltesniu oru – dviračių takai, jūra. Žiemą pramogų gal kiek mažiau, jei temperatūra laikosi apie 0. Bet jei oras šaltesnis, yra sniego, galima traukti į slidinėjimo centrą, Klaipėdoje atsidarė ir naujas baseinas, tad tikrai galima sugalvoti, ką veikti“, – tikina Vytas. Jis priduria, kad galutinai užbaigęs įkurtuvių reikalus, su šeima ketina laisvalaikiu pakeliauti po Klaipėdos regioną, apvažiuoti mažesnius miestelius, kaimelius, pamatyti išlikusias autentiškas vokiškas sodybas. „Tikrai nesigailime sprendimo persikelti į Klaipėdą. Net ir dukra, kiek papriekaištavusi, visgi pripažino, kad Klaipėdoje vis dėlto aukštesnis pragyvenimo lygis, kiek kitokie žmonės – galbūt labiau išsilavinę, daugiau matę. Savo sprendimu esame patenkinti“, – tvirtina klaipėdietis.
 

Atgal