Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Ar liks buriavimo sportas

 

 

Buriavimui Klaipėdoje siekiama prioriteto

2018-10-29 19:00:00 Vidmantas Matutis

. Nuomonės: buriuotojai R.Arbušis, R.Stropus, R.Adomavičius pastebi, kad buriavimo reikalai Klaipėdoje nėra labai jau blogi, bet visada norisi geriau. Vidmanto Matučio nuotr. Jau kurį laiką Klaipėdoje kyla klausimas, kur buriuoti vaikams, o atsakymo nerandama, nes tai daryti uoste, kaip pripažįsta patys buriuotojai, yra nesaugu. Uoste zigzagais nepaplauksi Daliai klaipėdiečių, kurie susiję su jūra, jūrine kultūra, norėtųsi, kad Klaipėdoje būtų matomos jachtų burės. Šalia krepšinio, rankinio, ledo ritulio Klaipėda galėtų didžiuotis ir vandens sporto šakomis. „Gaila, kad regatose dominuoja jachtos iš kitų miestų, o rimtuose renginiuose pristatyti buriavimą yra prašoma ne klaipėdiečių, o kauniečių...“, - pastebėjo Olga Žalienė, pristatydama vienintelio Lietuvos uostamiesčio buriavimo problemas Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. Didžiausia Klaipėdos buriavimo problema tai, kad uosto akvatorijoje yra tiršta nuo laivų ir vaikams nėra kaip buriuoti prie Smiltynės jachtklubo. 35 metus nuo „optimistų“ buriuojantis Rimantas Stropus prisimena, kai uoste buvo tarsi dykumoje, praplaukdavo vos vienas kitas laivas ir vaikai laisvai galėję buriuoti uoste. Anot jo, dabar buriuoti vaikams uoste būtų nesaugu. Uoste neburiuoja ir suaugę buriuotojai. Išplaukę iš Pilies uosto jie suka į Kuršių marias arba Baltiją. Uostą galima tik praplaukti su varikliu, nes laviruoti jame zigzagais nėra vietos. „Nuo vaikystės girdžiu apie mariną ir buriavimą už Kiaulės Nugaros. Bet taip nieko ir nepadaryta“, - pastebėjo R.Stropus. Laivų daugėja, vietų - ne Ir be plaukimo uoste Klaipėdoje buriuotojai turi pakankamai bėdų. Pilies marina yra perpildyta jachtų. Rekonstruotas Smiltynės uostelis susiaurėjo ir įplaukti į jį sunkiau. Buriuotojams nesuprantama, kodėl dėl antžeminių poreikių Smiltynės jachtklube pablogintos laivybos sąlygos? Buriuotojas Rokas Arbušis pastebėjo, kad naujieji „Memelio miesto“ savininkai išprašo žiemą saugojimui laikytas jachtas iš tos teritorijos. Viskas dar labiau grūdasi Pilies marinoje. Vietų čia mažės, nes siekiama aplink pilievietę įrengti kanalą, kas sveikintina, ir nutiesti naują įvažiavimą. Manoma, kad daliai motorinių laivelių Jono kalnelyje galėtų būti įrengta prieplauka. Siūloma sutvarkyti vidaus vandens kelią Dangėje. Juo pramoginiai motoriniai laiveliai, ne jachtos, galėtų plaukti iki Tauralaukio. Tai padidintų Paupio teritorijų patrauklumą. Anot R.Arbušio, nesprendžiant savų laivelių laikymo, reikėtų sudaryti sąlygas bent svečių jachtas priimti garbingai. Dabar svečiai dažniausiai grūdami į Dangę, kur gražios apkalos esančios nepatogios. R.Arbušio nuomone, svečiams puiki vieta būtų Dangės krantinės tarp dviejų tiltų. Bet turi būti garantija, kad Pilies tiltas bus pakeliamas nuolat ir bent tris kartus per dieną. Jei taip būtų ir dalis Lietuvos buriuotojų savo laivus laikytų miesto centre, papuoštų jį. Kol kas nėra planų artimiausiu metu statyti naujus jachtų uostelius. Laukiama, kad seniai duotą pažadą dėl pramoginių laivų prieplaukos statybos už Kiaulės Nugaros įgyvendintų Uosto direkcija. Planuose tebėra jachtų užutekio statyba buvusiose laivų kapinėse prie Smiltynės kranto. Klaipėdai - buriuotoją olimpietį Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius, pasiūlyta vandens sporto šakoms Klaipėdoje, tarp jų buriavimui ir irklavimui, suteikti prioritetą. Dėl to bus kreipiamasi į Klaipėdos miesto merą ir sporto tarybą. Prioritetinių sporto šakų sąrašas bus peržiūrimas 2019 metais. Tapus vandens sporto šakoms prioritetinėmis, gerėtų jų finansavimas. „Buriavimas bent jau dėl vaikų Klaipėdoje turėtų tapti prioritetine sporto šaka. Klaipėda galėtų prisiimti įsipareigojimą paruošti bent vieną buriuotoją olimpietį. Pradėtų nuo masinio 6-8 metų vaikų buriavimo ir po metų kitų išrinktume talentą“, - pastebėjo R.Arbušis. Dabar vaikai buriuoti vežami į Dreverną. Panaši situacija ir Vilniuje, Kaune. Vilniečių vaikai vežami buriuoti į Elektrėnus ar Trakus. Kaune jachtklubas taip pat ne miesto centre ir iki jo važiuoti ne arčiau nei klaipėdiečiams iki Drevernos. Anot R.Arbušio, svarbiau yra tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nepamirštų, jog jos vaikai buriuoja Drevernoje. Jis kurį laiką dirbo vaikų treneriu ir prisiminė, kad miestas jaunųjų buriuotojų problemų negirdėdavęs. Esą nepriimtina, kai buriavimo sporto mokykla turinti skolintis pinigus iš banko, kad sumokėtų vaikų buriavimo treneriams atlyginimus. Drevernoje pasiekti susitarimai Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ direktorė Agnė Dalangauskienė teigė, kad situacija yra pasikeitusi. Anksčiau paraiškas teikdavo kasmet ir kol jas patvirtindavo, gaudavo pinigus iš savivaldybės, vaikų trenerių atlyginimams pinigų reikėdavo skolintis iš bankų. Dabar paraiškos bus teikiamos 3 metų laikotarpiui ir to nebebus. Anot A.Dalangauskienės, pagerėjo finansavimas iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Nebėra buvusios įtampos dėl vietos vaikų buriavimo įrangai su Drevernos uostelio koncesininku. Klaipėdos rajonas nori, kad Drevernoje būtų vaikų buriavimo mokykla. Šiemet Drevernoje buvo surengtos net 8 vaikų buriavimo regatos. Į jas kvieti bendraamžiai iš Latvijos. Problema, kad nėra patalpų, kur persirengti, bet ją žadėjo išspręsti Klaipėdos miesto savivaldybė nupirkdama jūrinių konteinerių. Drevernoje buriuojantys vaikai noriai pasirodo Jūros šventėje Klaipėdoje. Juos kasmet galima pamatyti pasirodymuose Dangėje. „Nieko iš to neuždirbame, bet tai yra reklama mokyklai, Klaipėdai. Norėtume plėsti mokyklą nuo 30 iki 60 vaikų. Ir sąlygos Drevernoje tam yra, tik reikia išspręstų popietinį vaikų grupių atvežimą“, - komentavo A.Dalangauskienė. Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė teigė, kad Klaipėdos miestas kiek gali rūpinasi vaikų buriavimu Drevernoje. Mokyklai perkami konteineriai persirengimui, inventorius, didės finansavimas. Bet tai nėra pakankama. Ji pasigedo didesnės iniciatyvos iš buriuotojų bendruomenės. „Kreipkitės į politikus, rašykite, prašykite, neužtenka kreipimosi į vieną tarnautoją. Kad vandens sporto šakos patektų į prioritetinių šakų sąrašą reikia pastangų“, - sakė N.Laužikienė. Ji sveikino Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos iniciatyvą įraukti buriavimą, irklavimą į prioritetinių šakų sąrašą.
 

Atgal