Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Vilties linija

 

 

Klaipėda

„Vilties linijai“ - trisdešimt

 

VIENIŠUMAS. Pasak „Vilties linijos“ Klaipėdos padalinio koordinatorės Sandros Anuškevičienės, pagrindinės problemos, dėl kurių kreipiasi žmonės, yra vienišumas, santykių problemos, mintys apie savižudybę, finansiniai sunkumai.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Emocinės paramos tarnyba suaugusiesiems „Vilties linija“ vakar atšventė savo 30-ies metų jubiliejų. Jubiliejaus proga I. Simonaitytės bibliotekoje surengta konferencija „Žmogaus gyvenimas krizių šešėlyje“.

Prieš tris dešimtmečius Klaipėdoje įsikūrusios „Vilties linijos“ koordinatorė Sandra Anuškevičienė pastebėjo, kad kasmet tarnybos specialistai priima per 20 tūkst. skambučių iš visos Lietuvos ir poreikis tik didėja.

„Viskas prasidėjo nuo „Paguodos telefono“, kurios idėjos autorius - profesorius Vinsas Janušonis. Bėgant metams, vyko įvairūs pokyčiai, na, o šiandien mes turime „Vilties liniją„, kuri dirba kasdien visą parą„, - informavo S. Anuškevičienė.

Šiuo metu tarnybos veikla vykdoma Klaipėdos ir Telšių padaliniuose, tačiau skambučiai priimami iš visos Lietuvos. Uostamiestyje dirba dvylika psichologų ir socialinių pedagogų, kurie į skambučius atsiliepia naktį. Na, o Telšiuose dienos metu su žmonėmis bendrauja savanoriai.

Nors pirmaisiais veiklos metais tarnyba sulaukdavo vos vieno kito skambučio, šiandien krūvis tik didėja. Skaičiuojama, kad per mėnesį tarnyba sulaukia maždaug apie 1 800-2 000 skambučių.

Pagrindinės problemos, dėl kurių kreipiasi žmonės, yra vienišumas, santykių problemos, mintys apie savižudybę, finansiniai sunkumai.

„Žmonės dažniausiai mums skambina tuomet, kai jie yra visiškoje neviltyje. Krizėje atsidūręs žmogus daugiau nieko nemato, tik save ir problemą, iš kurios neranda išeities. Tai mes vadiname tuneliniu mąstymu. Tačiau pokalbio su konsultantu metu emocijų mažėja, pradeda plėstis akiratis. Žmogus tampa ramesnis, gali priimti sprendimus. Žinoma, būna krizinių atvejų, kai pokalbio nebeužtenka - reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba. Gavę sutikimą, mes nukreipiame besikreipiantįjį pas specialistus“, - pasakojo S. Anuškevičienė.

Jeigu paskambinusysis teigia ketinantis ar jau bandantis nusižudyti, tam, kad išgelbėtų jo gyvybę, konsultantai stengiasi gauti jo adresą ir tuomet kreipiasi į tarnybas.

Šiuo metu emocinės paramos tarnyba sulaukia vis daugiau skambučių, elektroninių laiškų. Tačiau ateityje norima įdiegti naują paslaugą - pokalbius internetu.

Atgal