Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Uostas gali būti kitur

 

R. Karbauskio užantyje - išorinis ekouostas

 

 

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

„Klaipėda tikrai bus klestintis Europos miestas”, - pirmadienį išraiškingai pareiškė Seimo narys valstietis Dainius Kepenis, kai Valstybinėje jūrų uosto direkcijoje vykusiame susirinkime, į kurį atvyko ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, buvo pristatytas pasiūlymas įrengti išorinį Klaipėdos uostą jūroje dirbtinai suformuotoje saloje.

Tačiau tokia idėja sulaukė ir kritikos, tad nežinia, ar toks „valstiečių“ entuziazmas ir svajonės apie esą klestinčią Klaipėdą nebus užgesinti.

Siūlo suformuoti salą

Planuojamas Klaipėdos išorinis uostas tapo tikru uostamiesčio galvos skausmu – nesutariama nei kaip, nei kur jį projektuoti. Spalio 15 d. Valstybinėje jūrų uosto direkcijoje urbanistinio planavimo specialistas Martynas Marozas pristatė alternatyvią idėją, kuri, anot jo, galėtų išspręsti visus anksčiau iškilusius sunkumus.

Su projektu galite susipažinti čia (PDF)

„Mes manome, kad šiuo alternatyviu pasiūlymu galime nušauti visus zuikius – ir ko siekia uostas, ir iš ko žmonės turės daug naudos”, - kalbėjo M. Marozas.

Specialistas tikino, kad būtų galima maždaug 1,2 km atstumu nuo kranto ties 2-ąja Melnrage suformuoti salą, kurioje veiktų uostas.

„Norime pasiūlyti ekonomiškai ir ekologiškai tvarią išorinio uosto alternatyvą, kuri prisidėtų prie Klaipėdos miesto ir jo gyventojų kokybės”, - tikino jis.

Kaip tai atrodytų?

M. Marozas kėlė klausimą, ar yra vieta Lietuvos pajūryje, kur Klaipėdos uosto plėtra sukeltų mažiausiai konfliktų. Tokia vieta, anot jo, neturėtų trukdyti gyventojams, teršti aplinkos ir turėtų būti išvystyta jos infrastruktūra.

„Mes pakrantės turime mažai. Reikia, kad būtų geras pasiekiamumas traukiniu, krovininiu transportu, vieta nebūtų saugomoje teritorijoje ir ne arčiau kaip 500 metrų nuo gyvenamųjų teritorijų, o jūra gilesnė nei 15 metrų.

Mes turime viso labo vieną tašką, kuris atitinka visus mūsų užsibrėžtus tikslus”, - kalbėdamas apie pajūrio teritoriją ties 2-ąja Melnrage pareiškė M.Marozas.

Kaip reikėtų patekti į šią salą, kurioje veiktų išorinis uostas? Specialistas pateikė 2 pasiūlymus: tiesti 1.4 km tiltą arba kasti tunelį. Anot jo, abu viariantai atsieitų tiek pat lėšų.

„Tai labai priklauso nuo inžinerinių salygų. Mes kalbame apie sumą virš 300 milijonų eurų”, - aiškino jis.

M. Marozas tikino, kad iš kranto pusės būtų suformuotos kopos, griežtai atskirtos poilsio ir taršios teritorijos.

Be to, specialisto teigimu, atsirastų galimybė už uosto suformuoti vėjo jėgainių parką atviroje jūroje.

Pažėrė kritikos

Nors pasiūlymo autoriai sulaukė pagyrų, buvo paleistos ir kritikos strėlės.

Atkreiptas dėmesys, kad pagal pristatytą pasiūlymą būtų uždarytas arba dalinai ribojamas įplaukos į vidinį uostą kanalas – laivams būtų kelbu įplaukti ir pro uosto vartus į vidinį uostą, jie būtų priversti atlikti sudėtingus manevrus.

Be to, kalbėta ir apie tai, kad atviroje jūroje esančiame uoste prisišvartavę laivai gali patirti sunkumų audros metu – net ir vidiniame uoste esant štormui dalis laivų susiduria su pavojais.

Be to, dirbtinei salai suformuoti būtų reikalingas milžiniškas iškasenų – smėlio – kiekis. Jo kasimas paveiktų jūros reljefą.

R. Karbauskis: „Didžiausia problema – komunikacija”

„Kalba apie išorinį uostą – tikrai labai tolimos perspektyvos klausimas (…) Šie klausimai prieš rinkimus tikrai aktualizuojasi. Turbūt tai reikėtų labiau gyventojams išaiškinti. Mes, nesantys Klaipėdoje, mažai žinome apie potencialius skaičius (…) Ko gero, dabar nereikėtų dabar pardavinėti namų priekrantėje, bet tai yra ateities perspektyvos klausimas”, - susirinkimo metu komentavo „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis.

Jis komentavo, kad uosto plėtra yra būtina, tačiau, anot jo, šis pristatytas pasiūlymas nėra reikalavimas būtent taip ir elgtis.

„Didžiausia problema – komunikacija. Kuo mes daugiau bendrausime, tuo bus geriau. O valstybė bet kuriuo atveju turi žiūrėti į perspektyvas ir galvoti, kada ateis tas momentas, kai turėsime vieną ar kitą sprendimą priiminėti”, - sakė R. Karbauskis.

 

Atgal