Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Spaudimas davė rezultatų

 

 

Klaipėdos taršos problemos sprendimai juda į priekį

2018-09-24 06:00:00 Klaipeda.diena.lt inf.

Jau ne vienerius metus klaipėdiečiai skundžiasi vis labiau varginančiais nemaloniais kvapais ir padidėjusia oro tarša. Tai buvo ypač jaučiama karštomis vasaros dienomis. Reaguojant į gyventojų skundus, Vyriausybėje ir savivaldybėje vyko ne vienas pasitarimas dėl oro taršos Klaipėdos mieste. Jų metu Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas pristatė vykdytus tyrimus, informavo apie kreipimusis į savivaldybę, bendrus su įmonėmis veiksmus. Problema – žmonės nežino, kur kreiptis Rugsėjo pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko pasitarimas, kurį organizavo Klaipėdos miesto operatyvaus reagavimo tarpžinybinė darbo grupė oro taršai ir triukšmui valdyti. Jame dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento, uostamiesčio įmonių atstovai. Susitikime aptarta susidariusi situacija ir svarstyta, kaip ją spręsti. Darbo grupės pirmininkas, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pripažino, kad šiais metais kvapai iš tiesų suintensyvėjo ir gyventojų skundai nėra laužti iš piršto. „Su potencialiais teršėjais ir atsakingomis institucijomis apšnekėjome problemą. Pamėginome susiderinti, ką reikėtų padaryti iš savivaldybės pusės, ką aplinkosaugininkai mano ir gali padaryti iš savo pusės – Aplinkos apsaugos departamentas bei Visuomenės sveikatos centras“, – po susitikimo kalbėjo administracijos direktorius. Anot S. Budino, šiuo metu pajutę nemalonų kvapą žmonės skambina visais įmanomais telefonais, nes nelabai žino, kur iš tiesų tokiu atveju reikėtų kreiptis. „Kitas svarbus dalykas: Visuomenės sveikatos centras savo tinklalapyje yra paskelbęs nuorodą, kur žmonės gali kreiptis, jeigu jaučia nemalonų kvapą. Tad centras galės rinkti šitą informaciją ir į ją reaguoti. Mes tą nuorodą paskelbsime ir savivaldybės tinklalapyje. Tai padėtų operatyviau reaguoti į susidariusią situaciją“, – sakė pašnekovas. Kaip teigė S.Budinas, šiuo metu pagrindiniai teršėjai yra Laisvosios ekonominės zonos (LEZ`o) teritorijoje įsikūrusios įmonės – „Branda LT“, „Klaipėdos vandenys“, „Grigeo“ – ir Dumpiuose esantis sąvartynas (KRATC`as). Anot administracijos direktoriaus, šiuo metu Visuomenės sveikatos centras atlieka kompleksinį, t. y. suminį visų keturių minėtų bendrovių tyrimą ir artimiausiu metu bus pateikti jo rezultatai. „Taip pat aptarėme, kad reikalingi ir įstatymų pakeitimai. Atsakingų institucijų specialistai žadėjo pateikti savo vertinimus, ką, jų nuomone, būtų naudinga keisti įstatyminėje bazėje. O mes savo darbo grupėje pamėginsime priimti tuos sprendimus ir paraginti valstybines institucijas, t. y. Aplinkos ir Sveikatos ministerijas, kad tuos pokyčius inicijuotų. Galbūt reikėtų nustatyti griežtesnes normas, griežtesnius reikalavimus“, – svarstė savivaldybės atstovas. Atliekamas pirmasis suminis kvapų matavimas Pietinėje Klaipėdos miesto dalyje gaunama gyventojų nusiskundimų dėl UAB „Branda LT“ vykdomos bioskaidžių atliekų tvarkymo veiklos metu sklindančių kvapų. Gyventojai taip pat skundžiasi ir dėl kitų įmonių („Klaipėdos vandenų“, „Grigeo“ bei Dumpiuose esančio sąvartyno) veiklos metu skleidžiamų kvapų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko išsiskiriančių kvapų modeliavimo tyrimą ir nustatė, kad sklindančių kvapų ribinės vertės nėra viršijamos. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas teigė, kad jie šiuo metu anksčiau savivaldybės administracijos direktoriaus minėtose įmonėse („Branda LT“, „Klaipėdos vandenys“, „Grigeo“ ir Dumpiuose esančiame sąvartyne (KRATC`e) atlieka neplaninius patikrinimus. Tačiau kada tiksliai bus patikrinimų rezultatai ir atsakymai, pasakyti negalėjo, nes dalį tyrimų atlieka Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos padalinys, o dalį – kitos laboratorijos. „Minėtų įmonių visuose valdomuose įrenginiuose 2014–2015 m. atlikti kvapų, išmetamų į aplinką, matavimai ir sklaidos skaičiavimai. Vienų įmonių įrenginiuose 8 europinių kvapo vienetų viršijimų nenustatyta, kitoje užfiksuoti pažeidimai, susiję su jų viršijimu. Įmonė buvo įpareigota sumažinti kvapo vienetų perviršio kiekį. Tačiau suminio visų įmonių kvapų, išmetamų į aplinką, matavimai iki šiol nebuvo atlikti. Tai daroma šiuo metu, kai turėsime rezultatus, bus įvertintas suminis visų įmonių kvapų, išmetamų į aplinką, poveikis“, – kalbėjo A.Šepštas. Vienareikšmiškai kaltinti vien tik įmonių – negalima Šią vasarą buvo padidėjusi ir oro tarša kietosiomis dalelėmis. Klaipėdos miesto aplinkos oro užterštumo tam tikrais teršalais (ne kvapais)  stebėjimui yra įrengtos dvi valstybinio aplinkos oro monitoringo (tyrimo) stotys – Centro ir Šilutės plento. Jas eksploatuojančios Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2015–2017 m. nei vienoje stotyje teršalų metinės ribinės vertės nebuvo viršytos. Tačiau vertinant atskiras dienas, Šilutės plente per šių metų 7 mėnesius (rugpjūčio 1 d. duomenimis) jau 41 dieną viršyta kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė, miesto centre (Bangų g.) ta pati norma viršyta 10 kartų. Per metus kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė vienoje tyrimų stotyje gali būti viršijama ne daugiau kaip 35 dienas. „Kai stotyse buvo fiksuojami viršijimai, siekiant išsiaiškinti, kas galėjo juos sąlygoti, mes vertinome tomis dienomis vėjo kryptį. Du trečdalius laiko, kai buvo viršijama KD10 ribinė vertė, pūtė rytiniai vėjai, t. y. iš tos pusės, kur yra Laisvoji ekonominė zona. O vieną trečdalį – vakariniai, kur driekiasi Vilnius–Klaipėda magistralė, Baltijos prospektas. Tikėtina, kad didžiausią įtaką turėjo transporto srautai. Kiek įtakos turi Klaipėdos LEZ`e koncentruotos įmonės, atsakyti negalime. Tam reikalingi ilgesni tyrimai, kurie galėtų būti atliekami papildomai savivaldybės įrengtoje monitoringo stotelėje tarp mūsų Aplinkos apsaugos agentūros – stacionarios Šilutės plento stotelės ir tarp Šilutės plento bei LEZ`o. Tada galėtume daryti kažkokias konkretesnes išvadas. Tačiau kol kas vienareikšmiškai teigti, kad kaltos vien tik įmonės, negalime“, – kalbėjo A.Šepštas. Klaipėdos miesto aplinkos oro kokybę bloginti galėjo atliekami gatvių remonto, nuotekų tinklų tvarkymo darbai, dėl ko pasikeitė eismo srautai, taip pat prisidėjo ir rekordinė sausra. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, reaguodamas į aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 paros ribinės vertės viršijimus, šiais metais du kartus kreipėsi į miesto savivaldybę dėl aplinkos oro kokybės ir jos valdymo. Kaip nustatyta Aplinkos oro apsaugos įstatyme, savivaldybėms pasiūlyta taikyti eismo ribojimo, intensyvesnio gatvių valymo, laistymo priemones, įvertinti želdinių sodinimo ar sienelių statymo galimybes. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos rugsėjo pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė dar vieną kreipimąsi – paraginimą savivaldybės lygiu išsamiau vertinti miesto oro užterštumą, išsiaiškinti taršos objektus ir imtis neatidėliotinų veiksmų bei priemonių oro kokybei valdyti. Griežtesni reikalavimai pakenktų įmonių konkurencingumui Reaguojant į gyventojų nusiskundimus dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įmonių veiklos galimo neigiamo poveikio, buvo atlikti aplinkos komponentų mėginių, paimtų gyvenamojoje  aplinkoje ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) įmonėje nuo šalia krovos esančių konstrukcijų, tyrimai. Jie parodė, kad už įmonės tvoros tirtos medžiagos sutampa su įmonėje, šalia krovos vietos, paimtais mėginiais, todėl galima manyti, kad įmonės kraunamais produktais gali būti teršiama aplinka. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas mobilia oro kokybės tyrimų laboratorija birželio 7 d. – liepos 3 d. atliko nuolatinius aplinkos oro teršalų koncentracijų matavimus Klaipėdoje prie KLASCO filialo, adresu Švyturio g. 10. Tyrimų laikotarpiu užfiksuoti du kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejai, galimai rodantys bendrovės poveikį aplinkos orui. Klaipėdos valdybos viršininkas teigė, jog šie viršijimo atvejai vis tiek neperžengia europiniais teisės aktais numatytų reikalavimų. „Jeigu tokia tarša vyktų ištisus metus, tikėtina, kad ji vis tiek neperžengtų leistinų viršyti 35 dienų, nes gautųsi 24 dienos. Vertinant pagal kitą – metinę ribinę vertę, kuri yra 40 mikrogramų kubiniame metre, – taip pat tikėtina, kad riba nebūtų peržengta, – tyrimų rezultatus vertino A.Šepštas. – Gyventojai taip pat kėlė klausimą, ar nebuvo viršyta šio teršalo valandos koncentracija, tačiau europinių teisės aktų, reglamentuojančių kietųjų dalelių valandos normą, nėra.“ Paklaustas, ar nereikėtų griežtinti teisės aktų ir mažinti teršalų ribines vertes aplinkos ore, pašnekovas teigė, kad galima daryti viską, tačiau Europos Sąjungos nustatytos ribos yra pagrįstos tyrimais ir taikomos visoje ES. O nustačius griežtesnius reikalavimus nacionaliniu lygiu, nukentėtų įmonės. „Mes galime sugriežtinti reikalavimus nacionaliniu lygiu, tačiau tada kils klausimas, kaip su konkurencija tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, su kitais uostais ar pan.“, – svarstė departamento atstovas. Kai kurios įmonės sureagavo, kai kurios laukia patikrinimo išvadų Rugpjūčio 9 d. KLASCO įmonei Aplinkos apsaugos departamentas surašė privalomąjį nurodymą iki rugsėjo vidurio parengti aplinkosauginių priemonių planą, skirtą įmonės neigiamam poveikiui aplinkos oro kokybei mažinti. Aplinkos apsaugos departamentas, išanalizavęs pateiktą informaciją, turės galimybę kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl įmonei išduoto leidimo sąlygų peržiūrėjimo, t. y. papildomų sąlygų nustatymo. Keliose kitose įmonėse, dėl kurių skleidžiamų kvapų ir taršos pastaruoju metu skundžiasi gyventojai, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo neplaninius patikrinimus. Kokios tiksliai bausmės taikomos taisykles ir normatyvus pažeidusioms bendrovėms, pašnekovas pasakyti negalėjo. Pasak jo, Administracinių nusižengimų kodekse yra keletas straipsnių, pagal kuriuos, priklausomai nuo pažeidimo, sprendžiama, kokią bausmę skirti įmonei. „Be tų straipsnių yra dar ir kitas dalykas. Jeigu būtų nustatyta, kad dėl įmonės kaltės yra pažeistos aplinkos kokybės normos, tada tai įmonei būtų sugriežtinti išmetimo normatyvai tų teršalų, kurių normos aplinkoje yra viršijamos. Jam būtų duotas privalomas nurodymas pasirengti teršalų mažinimo programą ir imtis priemonių, kad normos nebūtų viršijamos. Tačiau tam, kad mes galėtume duoti subjektams nurodymą susimažinti taršą, turime registruoti įmonės išmetamų teršalų viršijimus aplinkoje ir veiklos sąlygų laikymosi pažeidimus, o kol kas problema ta, kad mes to nenustatome“, – apgailestavo A.Šepštas. Ką išmatuos gyvenamojoje aplinkoje šalia KLASCO pradėjusi veikti uosto direkcijos įrengta papildoma oro taršos matavimo stotelė – parodys netolima ateitis. Tos stotelės duomenimis naudotis suteikta teisė ir Klaipėdos visuomenės sveikatos specialistams, ir aplinkosaugininkams. Anksčiau klaipėdiečiai skundėsi ir dėl AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomos ūkinės veiklos. Šios įmonės jau parengė priemonių planus esamai situacijai pagerinti, pvz., AB „Klaipėdos nafta“ artimiausiu metu planuoja skirti apie 4,4 mln. eurų aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti.
 

Atgal