Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Kas nupirks uostą?

 

 

Išorinio uosto projektu domisi ir arabai

Martynas Vainorius 
2018-09-10

 

Pirmadienį pristatydamas naujausius veiklos rezultatus Uosto direkcijos generalinius direktorius Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad per artimiausius trejus metus į infrastruktūros plėtrą numatoma investuoti apie 407 mln. eurų.  Didžiausia šios sumos dalis teks molų rekonstrukcijai ir išorinio kanalo plėtrai.

Kartu A. Vaitkus vėl pabrėžė, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje eskaluojama pozicija, kad kinai yra vienintelis potencialus investuotojas į išorinio uosto projektą smarkiai prasilenkia su realybe.

„Šią savaitę turėsiu du susitikimus – atsirado Arabijos interesas, tik negaliu dar detalizuoti, kokia tai šalis. Taip pat yra dar viena Europos valstybė, kuri iki šiol nerodė tokio susidomėjimo. Maža valstybė pasaulyje su vieninteliu uostu esame megavalstybių dėmesio centre“, – sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos uoste per aštuonis šių metų mėnesius perkrauta 30,1 mln. tonų krovinių – 7,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Martyno Vainoriaus nuotr.
Sutaupė 54,77 mln. eurų

Nuo 2009 iki pirmo šių metų pusmečio Uosto direkcija investavo 299,28 mln. eurų. Pabrėžiama, kad 2009-2012 m. investicijų vykdymo vidurkis siekė 46 proc., dabar – 93 proc. Šiemet tikimasi pasiekti 100 proc. rodiklį.

Per pastaruosius 6 metus dėl mažesnių rangovų pasiūlytų kainų sutaupyta 54,77 mln. eurų – daugmaž tiek, kiek vidutiniškai siekia direkcijos metinės pajamos.

„Rangovai demonstruoja norą dirbti ir užsidirbti. Jie jau yra supratę, kad po kelių dienų užaktavus darbus jau gauna apmokėjimą. Visgi mes neturime galimybės kaip verslas atsisveikinti su rangovu tą pačią dieną, jei su juo nesusišnekame. Reikia 4-5 mėnesių tinkamai viską įforminti“, – sakė A. Vaitkus.

Šiomis dienomis Malkų įlankoje baigtas itin reikšmingu laikomas projektas – baigta įrengti povandeninė krantosaugos sienutė. Jos dėka atsiveria galimybė pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų, paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą ir taip sudaryti geresnes sąlygas pietinėje uosto dalyje dirbančioms bendrovėms.

„Klaipėdos konteinerių terminalas iki šiol buvo daugiausiai konteinerių Baltijos šalyse perkraunanti kompanija, tad neatsižvelgti į jos poreikius nebuvo įmanoma. Jau išvalyta ir apie 180 tūkstančių tonų šioje įlankoje buvusio užteršto grunto, tai ženkliai gerina akvatorijos, marių vandens kokybę“, – sakė Uosto direkcijos vadovas.

Pasak jo, 2018-2021 m. planuojama investuoti 407 mln. eurų. Didžiausias projektas – uosto molų ir įplaukos kanalo tobulinimas. Susisiekimo ministerija investicijoms numato skirti 93,7 mln. Europos Sąjungos paramos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Dabartinė pietinio molo šaknis yra 150 metų senumo. Tad ekspertai yra paskaičiavę, kad dabartinė rekonstrukcija bus investicija 200 metų į priekį. Jos metu viena jūrmyle pailgės laivybos kanalas. O išorinis uostas pilnai niveliuojasi į šią rekonstrukciją. Jei toks objektas nebūtų vystomas, vis tiek reikėtų investuoti apie 80 milijonų siekiant didinti laivybos saugumą“, – sakė A. Vaitkus.

Paklaustas, kada galima tikėtis buvusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) Tarptautinės jūrų perkėlos krantinių rekonstrukcijos, su kuria ši bendrovė sieja taršios krovos iškėlimą iš centrinės miesto dalies, A. Vaitkus akcentavo, kad tai jau buvo galima daryti, jei kompanija būtų apdairiai pasielgusi „eilę metų atgal, nes visi matėme, kad keltai iš ten išeis“.

„Pradinis projekto aptarimas įvyko 2017 metų spalį, kai susitikome su vienu stambiausiu „Klasco“ partneriu. Tada buvo kalbėta, kad koncerno grupė pačiu artimiausiu metu pateiks grafiką, kaip gali investuoti ir direkcija, ir „Klasco“. Gavome jį tik kovą. Pas mus yra investicinė grupė, ekonomistai skaičiuoja, vertina parametrus, diskusijos tęsėsi porą mėnesių. Jei teisingai žinau, vasarą jau patvirtintas detalusis planas. Mums svarbu pasitvirtini uosto bendrąjį planą, tikimės, kad tai bus padaryta iki metų galo, o tada jau atsiveria visos galimybės. Kalbamės su koncerno vadovybe. Tikimės, kad dabar dar intensyviau kalbėsimės“, – sakė A. Vaitkus.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė detalizavo, kad šios „Klasco“ teritorijos išvystymas apima kelis etapus. Pavyzdžiui, 144 krantinei gali prireikti poros metų, 146-150 – dar daugiau.

Krova toliau auga

Nepaisant sumenkusios naftos produktų krovos, uosto krova lyginant su praėjusiais metais augo ir rugpjūtį, ir per aštuonis mėnesius.

„Rugpjūtį neturėjome SGD krovinio, naftos produktų sumažėjo, tačiau konteinerių tonažas augo 111 procentų ir tai labai džiugina“, – sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, jei atsistatys naftos produktai, metinė krova turėtų siekti 45-46 mln. tonų.

„Birių krovinių terminas ir toliau išlieka vienvaldžiu lyderiu uoste“, – sakė A. Vaitkus.

Atgal