Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Klaipėdos pretenzijos

 

 

Klaipėda – ne parduotuvė šalia Palangos

 

Palmira Martinkienė

Palmira Mart 
2018-09-08

 

 


Jau ne kartą ir Vyriausybei, ir Susisiekimo ministerijai pristatytas bei specialios vyriausybinės darbo grupės svarstytas vadinamasis Klaipėdos miesto Dalykinių sąlygų sąvadas, apibrėžiantis miesto ir uosto santykius, penktadienį prabėgom buvo aptartas ir su klaipėdiečiais Seimo nariais.

Sąvadą miesto meras Vytautas Grubliauskas kartu su Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriumi Kastyčiu Macijausku, komentavo penkiems Klaipėdoje išrinktiems parlamentarams ir vieno jų padėjėjui. Palmiros Mart nuotr.

Sąvadą, kažkieno pavadintą „17 pavasario akimirkų“(pagal jame išdėstytus 17-kos reikalavimų punktus), miesto meras Vytautas Grubliauskas, pasikeisdamas su Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriumi Kastyčiu Macijausku, komentavo penkiems Klaipėdoje išrinktiems parlamentarams ir vieno jų padėjėjui. Pastarieji gi santūriai pratylėjo visą susitikimui skirtą laiką, išskyrus kelis Irenos Šiaulienės klausimus – replikas.

Meras priminė sąvado svarbą, artėjant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano (BP) patvirtinimui bei baigiant parengti miesto bendrąjį planą. Seimo nariams šis dokumentas pristatytas ir dėl to, kad ateity dėl jo įgyvendinimo gali tekti keisti keletą įstatymų ar kitų poįstatyminių aktų.

„Uostas yra numatęs savo plėtrą į visas keturias puses, tuo pačiu ir į išorę, ir miestas, patinka ar nepatinka, mano galva, privalo taikytis prie valstybės politikos“, – merui pritarė ir K. Macijauskas, priminęs, jog uosto BP yra pripažintas aukštesnio lygmens dokumentu. „Mes integruojame jį į savo bendrąjį planą ir prie jo bandysime prisitaikyti“, – sakė departamento direktorius.

Jis atkreipė dėmesį į galimą Melnragės gyventojų nuostolių, čia ateity statant išorinį uostą, kompensavimą – tam reiktų atskiro Melnragės įstatymo, kuris suteiktų galimybę tiems gyventojams, kurie norėtų išsikelti, gauti atitinkamas valstybės išmokas su žemės sklypais kitoje pajūrio zonos vietoje įsikurti.

Užsiminta ir apie būtinybę ateity keisti Miškų įstatymą arba pajūrio teritorijai turėti atskirą statusą, kad čia būtų galima pritraukti atitinkamų investicijų.

„Labai norime, kad Klaipėda netaptų parduotuve, važiuojant į Neringą ar Palangą“, –  sakė K. Macijauskas, turėdamas galvoje miesto planus tarp II-os Melnragės ir Girulių sukurti aktyvaus poilsio zoną su SPA centrais ar panašia infrastruktūra. Kartu jis teigė suprantąs, kad uostamiestis, kaip Palanga ar Nida, netaps turtingų kitų šalies regionų gyventojų antrojo būsto vieta.

Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti Dalykinių sąlygų sąvade išvardinti punktai, merui patikinus, jog pagaliau išspręstas ir Nemuno g. dviejų namų gyventojų iškeldinimo klausimas, ir suplanuota Baltijos – Šilutės pr. estakada, ir mažųjų pramoginių laivelių uostelio pietinėje miesto dalyje įrengimas.

„Turbūt nėra tokių naivių idealistų – optimistų, kurie tikėtų, kad visa tai, kas šiame sąvade išdėstyta, taps kūnu. Ir tai yra realybės jausmo nepraradimo ženklas“, – sakė meras, prašęs klaipėdiečių išrinktų parlamentarų būti aktyviais savo miesto pozicijų gynimo lobistais, susidūrus su minėtojo dokumento svarstymu ar jo įgyvendinimu.

 

Atgal