Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Klaipėda nori laisvės

 

 

Klaipėda siekia tvarkytis laisvai

Bene pirmą kartą Klaipėdos uosto ir miesto siekiai sutapo – jie nori daugiau laisvės nuo valstybės institucijų globos.

Nori Smiltynės be globos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kurio sudėtyje yra įvairių ministerijų atstovai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovas Saulius Budinas pareiškė, kad norėtų vieni be Kuršių nerijos nacionalinio parko kišimosi tvarkytis Klaipėdai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje.

Ateityje miestas norėtų, kad būtų panaikinta Kuršių nerijos nacionalinio parko ribos Smiltynėje.

„Turime unikalią teritoriją, kurios negalime tinkamai organizuoti veiklos. Neturime Smiltynėje nei kanalizacijos, nei kitų tinklų. Turime pastatus, infrastruktūrą tik su vietiniais tinklais. Teritorija nėra išvystoma, tinkamai naudojama, nes bet kokia iniciatyva stabdoma“, – aiškino S. Budinas.

Jo nuomone, Smiltynės teritorija turėtų tarnauti žmonėms o ne kormoranams.

Papildomai Klaipėdos miestas norėtų ateityje perimti Smiltynės dalį iki pat Kuršių nerijos savivaldybės įvažiavimo kontrolės posto.

Laisvas prieškario uostas

Klaipėdos uosto kompanijos norėtų, kad uosto teritorijoje nebūtų jokių paminklosaugos zonų. Pagal kitų pasaulio uostų pavyzdį manoma, kad uostas yra skirtas kroviniams krauti, o ne ką nors saugoti.

Užtektų, kad kultūros paminklai būtų saugomi tose buvusiose uosto dalyse, kurios yra paliktos miesto reikmėms.

 

Buvęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža teigė, kad pagal 1996 m. studiją uoste buvo numatyti apie 199 ha saugomų teritorijų. Jos pagrinde buvo prie piliavietės ir abipus Dangės upės. Dabar patvirtinta per 900 ha uoste saugomų kultūros paveldo teritorijų. Jos iš esmės apima KLASCO, buvusią Baltijos laivų statyklą ir netgi dalį Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijų.

Anot A. Paužos, tiek KLASCO, tiek Baltijos laivų statyklos teritorijos 1950-1960 m. iš esmės buvo perstatytos. Jose iš esmės nėra nieko ką reikėtų saugoti. Tačiau į saugomas teritorijas įtrauktos uosto dalys ir tai kelia papildomus sunkumus vystant tas teritorijas.

Jis ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija siūlo išimti iš uosto dalies visas saugomas teritorijas.

Su tuo ne visai sutinka Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas, teigdamas, kad istorijos nepakeisi – jei dalyje dabartinio uosto teritorijų praeityje istoriškai buvo miestas, ten jis ir liks.

„Galbūt reikėtų keistų tų teritorijų režimą. Bet ne kažkurioje vietoje pagal uniformą, kad tai yra uostas. Pajuokausiu - dabartinės paveldosaugos ribos nesutrukdė KLASCO pasistatyti palapinių, kurios yra baisios, daro gėdą miestui ir negali būti šalia senamiesčio“, – svarstė A. Šulcas.

Bet uostininkai turi schemą – uosto išplėtimo planą, kur jau 1928 metais labai aiškiai buvo pažymėta ir nuo miesto atskirta uosto dalis su Žiemos uostu. Ar jau tada atskirai vystytas uostas mūsų laikais vėl turi būti „kabinamas“ su miestu? 

Sieks šalinti trukdžius

Dar keistesnis atrodo naujos saugomos teritorijos atsiradimas prie sovietmečiu pastatyto tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą.

Tas kanalas yra saugomas objektas, bet tos saugomos teritorijos riba buvo už uosto nuo Perkėlos gatvės. Dabar siekiama Karaliaus Vilhelmo kanalo saugomą teritoriją įkelti ir į Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją. Ji apimtų ir prieš kelis metus tarp Malkų įlankos terminalo ir Klaipėdos konteinerių terminalo įrengtą tiltelį.

„Prieš metus naujai atsiradusios Kultūros paveldo ribos trukdo vienam iš investicinių projektų – naujo geležinkelio statybai“, – pastebėjo Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika.

„Atskrenda“ komisija iš Vilniaus ir su niekuo nesitarusi nusprendžia įtraukti vieną ar kitą dalį.

„Susidarė anekdotinė situacija, kai praplėstos saugomo kanalo ribos trukdo plėsti geležinkelį uosto viduje. Pati saugomų teritorijų formavimo praktika yra ydinga – „atskrenda“ komisija iš Vilniaus ir su niekuo nesitarusi nusprendžia įtraukti vieną ar kitą dalį“, – svarstė Klaipėdos miesto savivaldybės urbanistinės plėtros departamento vadovas Kastytis Macijauskas.

„Žinau tas uosto problemas susijusias su įvairiais saugotojais. KLASCO teritorijoje auga astras, kažkur peri paukščiai. Ir viską imamasi saugoti, nors tai ir trukdo uosto plėtrai“, – akcentavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis. 

Uosto bendruomenė, Susisiekimo ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba prašys Vyriausybės kreiptis į įvairias atsakingas saugotojų institucijas, kad būtų iš esmės peržiūrimi, naikinami įvairūs reglamentai, ribos trukdančios vystyti Klaipėdos uostą, kuris yra pagrindinis šalies ekonomikos variklis.

Atgal