Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Ar pagrįstas nerimas?

 Išorinio uosto vizija gąsdina klaipėdiečius 

Denisas NIKITENKA


 

Planai Klaipėdoje, Pirmojoje Melnragėje, pastatyti išorinį uostą sulaukia vis daugiau vietos gyventojų kritikos – jie įžvelgia grėsmes ne tik poilsiautojų pamėgtai pajūrio gyvenvietei, bet ir patiems pliažams.

 

Melnragiškiai su nerimu įsivaizduoja, kokioje aplinkoje jiems tektų gyventi, kai prasidėtų itin triukšmingi (polių kalimas girdimas labai toli) uosto statybos darbai, kurie nežinia, kiek užsitęstų. Vėliau – krova, o ši neatsiejama nuo dieną bei naktį sklindančio triukšmo, dulkių ir kt. „Pablogėtų ne tik mūsų visų gyvenimo kokybė. Gerokai kristų ir nekilnojamojo turto vertė, vietovė pasidarytų nebepatraukli nei gyventi, nei į ją investuoti. Ne vienus metus čia dygsta nauji viešbučiai, kotedžai, namai, tad išorinis uostas smogtų ir verslui“, – svarstė D. Kavaliauskienė. Įvardijo klaidą Klaipėdiečiai būgštauja, kad giliavandenis uostas Melnragėje neigiamai atsilieptų ne tik pačiam pajūriui, bet ir atokiau nuo jo gyvenantiems žmonėms. „Per kur judėtų pagrindiniai transporto, krovinių į uostą ir iš jo srautai? Per dabartines gatves: Šiaurės prospektą ir Lideikio gatvę. Prognozuojama, kad jomis per parą pervažiuotų apie 12 800 sunkvežimių. Tad galima tik įsivaizduoti, kokia apkrova, o su ja – ir triukšmas laukia šių arterijų. Šalia jų – ištisi miegamieji rajonai: vadinamojo Miško kvartalo, Kretingos gatvės ir kt. Jau dabar žmonės bėga iš uostamiesčio ir kuriasi Klaipėdos rajone. Pastačius išorinį uostą Klaipėda taps dar mažiau patraukli“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Girulių bendruomenės tarybos narys Gintaras Ramašauskas. Jo manymu, strategiškai naujas išorinis uostas Lietuvai, kaip tranzito valstybei, gal ir reikalingas, tačiau tik ne šalia tankiai apgyvendintos ir poilsiautojų pamėgtos Melnragės. „Tegul stato Būtingėje. Jau dabar ten vyksta naftos krova. Kažkodėl apie tokią alternatyvą nekalbama. Visoje Europoje pramonė, krova yra iškeliamos iš miesto teritorijų, o pas mus – priešingai. Taip neišvengiamai sukuriamas būsimas, ilgalaikis konfliktas ir daroma didžiulė strateginė klaida“, – porino giruliškis. Anot pokalbininko, miestiečiai visada trukdys uostui plėstis, veikti, o uostas – kokybiškai, patogiai gyventi šalia jo. „Tad kas laimės šitoje situacijoje? Niekas“, – reziumavo jis. Klaipėdos apskrities gamtosaugos draugijos pirmininkas ir buvęs Melnragės bendruomenės vadovas Ramūnas Kapušinskas atkreipė dėmesį, jog išoriniu uostu galbūt labiausiai suinteresuota Kinija. „Net ne lietuviško kapitalo įmonės tokį uostą statytų. Tai Kinijai statysime? Lietuva tiek krovinių neturi, kad reikėtų to uosto. Jį pastačius viskas žaibiškai čia pasikeistų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis. Panašiai kalbėjo ir M. Kalendė, ji įsitikinusi, kad pagyros apie sukurtas naujas 25 tūkst. darbo vietų statant išorinį uostą ir pradėjus jam veikti yra tik skaičiai. „Vis garsiau kalbama, kad to uosto su konteinerių terminalu reikia kinams, o šie paprastai rangos darbams samdosi savus darbininkus, bet ne vietinius. Vaizdžiai kalbant, už mūsų, mokesčių mokėtojų, milijonus būtų tiesiamas kelias Kinijos verslui“, – prognozavo ji. Plėtros korta Paprašytas pakomentuoti, kodėl išorinio uosto prireikė būtent Melnragėje, A. Drungilas įvardijo esmines priežastis. „Kelių pastarųjų dešimtmečių Europos ir pasaulio jūrų uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai plėsdamiesi žengia į išorę, ypač esantys miestuose. Šiandieną jūroje supiltose teritorijose veiklą vykdo didžiausias Europos Roterdamo uostas (Nyderlandai), kaimynystėje esantis Gdanskas (Lenkija), Zebriugė (Belgija), Havras (Prancūzija) ir daugybė kitų. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, esantis vienas reikšmingiausių valstybės ekonomikos variklių, neišvengiamai turės numatyti plėtrą jūroje“, – tikino A. Drungilas. Esą tokią kryptį diktuoja pastaraisiais metais ypač didėjantys laivų parametrai. „Klaipėda, kaip ir dauguma Europos uostų, susiduria su ta pačia problema: esamuose uostuose trūksta laisvų plotų, nes jie ribojasi su miesto teritorijomis. Kliuviniu tampa nepakankamas gylis, taip pat svarbus gamtosauginis aspektas. Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes tai brangiai kainuoja. Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, išliktų konkurencingas, privalome plėtoti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių augimui. O išorinio uosto molai iš esmės gerintų didžiųjų laivų navigaciją ir esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – paaiškino A. Drungilas. KVJUD skaičiavimais, esant tokiam krovinių augimui, koks fiksuojamas per pastaruosius 17 metų, apie 2025 metus dabartinio uosto galimybės bus išnaudotos. A. Drungilas patvirtino, kad išorinis uostas labiausiai būtų orientuotas į konteinerių krovą, nes esamame uoste konteinerių krovai plėtros galimybės yra ribotos. „Mūsų siekis taip pat yra kiek galima labiau nutolinti uosto veiklą nuo gyvenamųjų rajonų, – tai ir nutiktų, jei būtų apsispręsta išorinį uostą statyti Melnragėje. Be abejo, alternatyvų gyvenime visada yra. Išsamiai apie jas pasakysime artimiausiu metu, kai bus baigta atnaujinti Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija“, – tikino pokalbininkas. Naudos paieškos Nors klaipėdiečiai dėl išorinio uosto veiklos vardija galimas grėsmes ir vadina šį objektą labiau žalingu nei naudingu Klaipėdai, pati KVJUD mano kitaip. Primenama, kad per 2017 metus valstybės ir savivaldybių biudžetai pasipildė apie 790 mln. eurų (įskaitant Uosto direkcijos sumokėtus 22,33 mln. eurų dividendus valstybei), t. y. apie 78 mln. eurų daugiau nei 2016 metais. Esą išorinis uostas generuotų ženklias papildomas viešąsias pajamas. „Šiuo metu su uosto veikla susijusių įmonių sumokami mokesčiai į Klaipėdos savivaldybės biudžetą sudaro apie 23 procentus. Išorinis uostas reiškia ir naujas, gerai apmokamas (uosto įmonėse atlyginimų vidurkis yra apie 2 kartus didesnis už šalies vidutinio atlyginimo vidurkį) darbo vietas pirmiausia klaipėdiečiams. Kiek darbo vietų jame bus įsteigta, priklausys nuo krovos apimties, pasirinktų technologijų“, – tikino M. Armonaitis. Uostininkai prognozuoja, kad plėtros įgyvendinimo metu naudą pajus statybų sektorius. Esą išorinis uostas svarbus ir pramonei, Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai, būtų suteikiamos naujos galimybės mokslo potencialui: Klaipėdos universitetui, Lietuvos jūreivystės aukštajai mokyklai ir kt. specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms.

Daugiau skaitykite: 
https://www.lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/isorinio-uosto-vizija-gasdina-klaipediecius/269882
© Lietuvos žinios

Atgal