Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Ar joga gali išglbėti

 

Trenerė A. Pašilytė: jaučiuosi geriau nei 35-erių

 

"Jei dabar išėjote į pensiją, jums liko gyventi maždaug 25 metai. Tai labai daug, todėl būtinai turime savimi rūpintis. Negalime laukti mirties sėdėdami fotelyje ir spaudinėdami televizoriaus pultelį. O daugelis juk taip ir daro", – sako jogos užsiėmimus senjorams vedanti trenerė Audronė Pašilytė.

Atsisako vaistų

Matydamas, kaip Audronė daro jogos asanas ir stovi ant galvos, ne vienas nustebtų, kad moteris jau dvejus metus yra pensijoje. Viena pirmųjų, prieš daugiau nei 20 metų, Lietuvoje pradėjusi praktikuoti jogą ir mokyti jos kitus Audronė sveikata nesiskundžia. Juolab kad dvylika metų ji yra vegetarė.

"Jaučiuosi geriau nei 35-erių. Net mano kojos susitvarkė, o buvo beveik suaugę du stuburo slanksteliai. Nuo senatvės čia niekas nemiršta", – šypsosi jaunatviška trenerė, pas kurią sportuojantys senjorai po keleto mėnesių treniruočių net atsisako kraujospūdį mažinančių vaistų.

Audronė veda nemokamus sporto užsiėmimus, organizuojamus Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro. Vasarą, kai dauguma močiučių prižiūri anūkus, treniruotes lanko maždaug 20 moterų, o rudenį norintys sportuoti senjorai netelpa į sporto klubo salę. Kas bus, jei treniruotės baigsis? "Bus tragedija. Nes jie neturi pinigų", – moteris tikėjosi, kad pagyvenę žmonės ir toliau galės sportuoti nemokamai.

Paveikė modernus šokis

 

Audronė jogą netikėtai atrado per kalėdinę mugę Vokietijoje, kur prekiavo savo kurta keramika. Knygą apie jogą buvo atsinešęs kartu su ja prekiavęs vaikinas. Turėdama laisvo laiko moteris ne tik perskaitė knygą, bet ir pati išbandė jogą: pradėjo treniruoti knygos savininką, o grįžusi į Lietuvą subūrė pirmąją savo grupę.

Tuo metu moteris gyveno Klaipėdoje, kur buvo įgijusi choreografės diplomą. Dar nieko nežinodama apie jogą, balerina žavėdavosi moderniu šokiu, lankė kursus. "Stebėdavau, kaip modernaus šokio spektakliuose šokėjai visą savo kūną paleidžia žemės traukai, panaikina visas įtampas. Man tai atrodė kaip stebuklas. Nes klasikoje – visi pasitempę, o ten – galva krinta ir paleisk ją, ji turi savo inerciją", – ir jogos treniruotėse pirmiausia Audronė siekia, kad žmonės nebūtų įsitempę.

Kaip paskatinti savo tėvus ar senelius senatvėje rūpintis savimi? Audronė pataria į pirmas treniruotes kartu su tėvais nueiti ir jų vaikams – kad būtų drąsiau.

Kadangi moterį visuomet traukė menai, 35-erių ji baigė balerinos karjerą ir ėmėsi keramikos, kuriai paskyrė 15 metų. Per tuos metus Klaipėdoje Audronė patyrė daug asmeninių tragedijų, o prieš metus atsidūrė Kaune, kuriame gyveno jaunystėje. "Pradžia buvo sunki. Tavęs niekas nepažįsta, tu nieko nepažįsti. Tačiau jau dabar prasideda veikla", – kol kas Audronė moko tik jogos, bet svajoja atidaryti savo studiją, kur pagyvenę žmonės galėtų nemokamai mokytis keramikos.

Jaučiasi nereikalingi

Nors pati Audronė gali atsistoti ant galvos, Žaliakalnyje vykstančios treniruotės yra žymiai lengvesnės. "Stengiuosi, kad treniruotės būtų įdomios. Tam labai gelbsti vizualizacija. Tarkime, darant pratimą sakau ištiesti ranką į viršų ir skinti ne obuolį, o rasos lašą. Žmogus turi svajoti", – pasak mokytojos, jaučiant baimę pratimų atlikti negalima, bet dažniausiai niekas nesiskundžia, nes trokšta laisvai judėti ir gyventi be skausmo.

Pasak Audronės, svarbiausia, kad tokios treniruotės ne tik lavina kūną, bet ir kelia savivertę. "Po treniruotės kalbėjau su buvusia kūno kultūros mokytoja. Ji pasakoja, kad senatvėje sunkiausia, nes jautiesi niekam nereikalingas, ji pati anksčiau jausdavosi psichologiškai labai blogai. Autobuse, parduotuvėje – niekas į tave nekreipia dėmesio, jautiesi atmestas, nes esi senas", – moteris atsigavo pradėjusi lankyti treniruotes.

"Nors jie jau suprato, kad gyvenimas nesibaigia, bet pradėjo ir patys kurti. Viena moteris pradėjo net eiles rašyti. Ne veltui Rytuose visi taiči juda, nes gali tobulėti", – anot Audronės, dažniausiai sportuoja moterys, vyras ateina vos vienas kitas.

"Vyrai labai surambėję. Moterys kažkaip išlaiko elastingumą. Gal dėl to, kad jos tris kampus namų laiko, gal kraujo atsinaujinimas padeda, gal tie gimdymai, kurie sukrečia, priverčia priimti gyvenimą, kuris yra žiaurus išbandymas. O vyrai tiesiog mėgaujasi gyvenimu", – šypsosi Audronė, treniruojanti ir 80-metę močiutę.

Sveika grįžti į jaunystę

Turbūt niekas neabejoja sporto nauda, tačiau pačiam prisiversti sportuoti yra be galo sunku. Kaip paskatinti savo tėvus ar senelius senatvėje rūpintis savimi? Audronė pataria į pirmas treniruotes kartu su tėvais nueiti ir jų vaikams – kad būtų drąsiau. O jei netinka sportas, padėti jiems atgaminti veiklą, kuri vaikystėje ar jaunystėje keldavo daugiausia džiaugsmo.

"Kalifornijoje buvo atliktas įdomus tyrimas. Surinkta grupė žmonių – daugiausia vyrai nuo 60 iki 80 metų. Jų buvo paprašyta prisiminti, ką jie mėgdavo daryti vaikystėje ar jaunystėje. Vienas vyras atsiminė, kaip penkiolikos metų eidavo žvejoti prieš aušrą, kitas – kaip dviračiu lakstydavo paupiais, miškais, po kalnus. Ir jiems viskas buvo suteikta: ir meškerės, ir dviračiai, ir ta pati aplinka. Paaiškėjo, kad tyrime dalyvavusių žmonių ląstelės atsinaujino", – pasak trenerės, atjaunėjo ir tie, kurie praleido laiką skaitydami mėgstamą literatūrą skaitykloje, ir tie, kurie darė jogą.

 

Anot Audronės, savivertę kelia bet kokia bendra veikla. "Ar tai būtų himno giedojimas kartu su kitais žmonėmis, ar dramos būrelio lankymas. Mano svajonė – sukurti dramą kartu su pagyvenusiais žmonėmis. Kaip nuostabu būtų, jei žmogus, kuris mano, kad jis yra ožys ar ežys, išlįstų iš savo kiauto ir taptų riteriu", – užsisvajoja Audronė.

Atgal