Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Miesto raidos planų keliai ir klystkeliai

 

 

Bendrojo plano rengimas sukėlė abejonių



Bendrojo plano rengimas sukėlė abejonių nuotrauka, foto

NUOMONĖ. Savivaldybėje vykusio viešo pristatymo metu kai kuriems klausytojams buvo keista išgirsti, kad dabar jau ir miesto plane atsirado maksimali uosto plėtra, kuriai miesto Taryba nebuvo pritarusi.

© Projektuotojų vizualizacija

Praėjusią savaitę Savivaldybėje buvo viešai pristatyta Klaipėdos bendrojo plano koncepcija, tačiau kai kurie renginio dalyviai buvo nepatenkinti pasirinktu formatu ir apskritai vykstančio proceso detalėmis.

Viešo renginio metu architektas Edmundas Benetis išsakė nuomonę, kad miesto Tarybos patvirtinta antroji bendrojo plano koncepcija kažkokiu būdu pavirto ketvirtąja, kurioje numatoma radikali uosto plėtra.

„Plėtra visomis kryptimis pats blogiausias variantas, pasekmės bus rimtos ir ilgam. Turime unikalią situaciją, kai savo bendruosius planus daro ir „guzikas“, ir kostiumas. Kas yra Klaipėda - miestas uostui ar uostas miestui? Klausimas, kaip suderinti miesto ir uosto bendruosius planus? Tai labai sudėtinga“, - pristatyme teigė architektas.

Jau po pristatymo E. Benetis atskirai „Vakarų ekspresui“ išdėstė savo nuomonę.

„Vieno plano lygmuo aukštesnis už kito“

Pasak architekto, iki miesto bendrojo plano keitimo projekto pabaigos dar daug laiko, nes šiuo metu dar tik kalbama apie koncepciją.

„Bendrųjų sprendinių formavimas, principiniai Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniai ir yra patys įdomiausi ir svarbiausi tiek miestui, jo gyventojams, tiek visam Lietuvos pajūrio regionui. Po koncepcijos prasidės tų sprendinių konkretizavimas, detalizavimas, tačiau pagrindinės bendrojo plano keitimo nuostatos ir kiti planavimo sprendiniai yra aprobuojami kaip tik dabar, koncepcijos stadijoje. Tad kokią Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyvą dabar pasirinks ir patvirtins planavimo organizatorius, tokį bendrąjį planą net iki 2050 metų ir turėsime, taip ir plėtosimės, taip ir gyvensim“, - dėstė E. Benetis.

Architektas teigė viešo pristatymo metu pasigedęs vietos architektų, politikų ir stebėjosi, ar jiems jau viskas aišku, ar ši tema neįdomi. Pašnekovui pasirodė keista, kad pagrindinis miesto bendrojo plano keitimo motyvas yra uosto plėtra. Esą yra susiklosčiusi situacija, kad, 2014 metais pakeitus Teritorijų planavimo įstatymą, yra leidžiama rengti ir miestų, savivaldybių, ir tų pačių miestų atskirų dalių bendruosius planus.

„Situaciją blogina dar ir tai, kad smarkiai ir iš esmės skiriasi šių dviejų bendrųjų planų teritorijų planavimo lygmenys: miesto bendrasis planas yra Savivaldybės lygmens, o uosto - valstybės lygmens. Kitaip tariant, vienos miesto dalies bendrojo plano lygmuo yra aukštesnis už viso miesto bendrojo plano lygmenį„, - nuomonę išsakė architektas.

Kuri alternatyva?

E. Benečio nuomone, abejonių kelia pasirinkta plėtros kryptis. Esą uostas, rengdamas savo bendrąjį planą, galimos būsimos veiklos ir plėtros kryptį rinkosi iš keturių variantų ir išsirinko sau geriausią, kuris numato maksimalią plėtrą. O Klaipėdos miesto taryba iš tų pačių keturių variantų pritarė tam, kuris numatė uosto plėtrą pietinėje miesto dalyje nestatant išorinio uosto prie Melnragės.

 

Ypač karštas periodas bus iki uosto bendrojo plano patvirtinimo rugpjūtį. Tokia tvarka miestui labai nepalanki, nes procesų seka yra tokia, kad galiausiai Klaipėdos miestas bus priverstas gromuluoti tai, kas jau bus patvirtinta.

 

Pasak E. Benečio, viešo pristatymo metu buvo keista išgirsti, kad dabar jau ir miesto plane kažkokiu būdu atsirado maksimali uosto plėtra.

„Gali būti, kad viešo pristatymo metu pranešėjai kažką ne taip pristatė ar pasakė, o gal atvirkščiai - kažką praleido ar nepasakė. Reikėtų labai kruopščiai patikrinti šią situaciją, nesudarant papildomų, naujų juridinių kliūčių šių dokumentų suderinamumui ir legitimumui. Apie tai, kad dviejų bendrųjų planų rengimui neužtenka esamo teisinio reguliavimo, byloja ir kitas viešo susirinkimo metu paviešintas faktas, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas vykdomas dar ir pagal darbinių sąlygų sąvadą. Kas tai yra - dievai žino, tačiau akivaizdu, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti poįstatyminiai aktai tokios rengimo tvarkos su tokiu sąvadu nenumato“, - teigė architektas.

Koks bus poveikis?

E. Benetis išsakė nuomonę ir apie strateginį poveikio aplinkai vertininimą (SPAV). Viešo susirinkimo metu buvo pristatyta vertinimo ataskaita, kurioje buvo lyginami du galimi būsimi miesto plėtros variantai: jeigu bendrasis planas liktų toks, koks yra dabar, ir jeigu būtų įgyvendinamas bendrasis planas su maksimalia uosto plėtra.

„Kaip ir buvo galima tikėtis, po palyginimo užtikrintai nugalėjo antrasis variantas, numatantis maksimalią uosto plėtrą su išoriniu uostu Baltijos jūroje. Pasakyti, kad tai nustebino, negalima, bet pripažinti, kad tai yra objektyvu, taip pat neišeina. Juolab kad visuomenei pateiktoje ataskaitoje apstu tiesiog priešingų teiginių apie „labai nevienareikšmes“ pasekmes dirbtinės technogenizuoto kraštovaizdžio salos kūrimo atveju ar kad šio varianto įgyvendinimas paliestų ne tik Baltijos jūros akvatorijos dalį, bet ir jautrią antropogeniniam poveikiui Baltijos jūros pakrantės atkarpą nuo šiaurinio molo iki Girulių, - dėstė architektas E. Benetis. - Jau dabar ši atkarpa smarkiai veikiama erozijos, blogėja krantų ir paplūdimių būklė, kranto linija akivaizdžiai pasistūmėjo į žemyninę dalį. Taip prarandama reikšminga dalis paplūdimių bei apsauginio paplūdimio kopagūbrio ploto.“

Pašnekovo nuomone, dabar, kai kalbama apie poveikį, apžvelgiama teritorija tik iki Girulių, tačiau esą uosto plėtros poveikį pajus ir Karklė, Nemirseta, Palanga.

Siūlo neskubėti

Po viešo pristatymo E. Benetis teigė siūlantis neskubėti su sprendiniais ir gerai viską apsvarstyti.

„Viena yra uostas, o visai kas kita yra miestas su 150 tūkst. gyventojų, jų darbo ir gyvenimo aplinkos kokybė. Nusistačius ir pritarus nustatytoms erdvinės struktūros vystymo kryptims bei naudojimo ir apsaugos principams, kelio atgal nebebus. Šiuo metu rengiamų abiejų bendrųjų planų sprendiniai turės reikšmingos įtakos ne tik Klaipėdos miestui, bet ir palies visą Lietuvos pajūrį, jo kraštovaizdį, čia gyvenančių ir dirbančių žmonių aplinką ir gyvenimo kokybę. Todėl prieš kerpant reikėtų tuos devynis kartus labai gerai pagalvoti“, - ragino architektas.

E. Benetis sakė klausęsis ir bendrojo plano koncepcijos pristatymo architektams. Tada esą viskas buvo dalykiškiau. Tačiau pristatyme gyventojams, pasak pašnekovo, didžiąją laiko dalį užėmė poveikio aplinkai pristatymas, kuriame buvo koncentruojamasi į smulkmenas.

„Buvo daug klaustukų, kurie iš esmės yra šauktukai. Pasiklausius susidarė įspūdis, kad uosto plėtra yra teigiamas reiškinys. Dabar verkiame, kad uostas išilgai miesto yra didžiulė problema - tarša, triukšmas, geležinkeliai, transportas, miestas beveik neturi priėjimo prie marių. Bet jeigu pailginsime uostą dar labiau, ar ta prieiga pagerės?“ - klausė pašnekovas.

E. Benečio žiniomis, nebuvo atsižvelgta ir į ekspertų pastabas, kurios buvo pateiktos. Esą vienintelės pastabos, į kurias buvo atsižvelgta, buvo paminklosauginės srities, o architektūros, urbanistikos sričių atstovų pastabos liko neišgirstos.

„Man pasidarė liūdna, kad Klaipėdos savivaldybė ieškojo ekspertų, atsirinko tikriausiai ne prasčiausius, bet staiga paaiškėjo, kad architektų pastabos buvo veltui. Ar ekspertai visiški nevykėliai, ar pas mus sėdi korifėjai, kad jiems tos pastabos yra nepriimtinos? Dėl to viešuose renginiuose man trūksta galimybės pasakyti apie problemą. Juridiškai išeina, kad ekspertų pastabos yra nepagrįstos. O traukinys juda“, - sakė pašnekovas.

Beje, kitą savaitę Klaipėdos visuomenininkai dėl miesto ir uosto bendrųjų planų rengimo ketina kreiptis į Susisiekimo ministeriją.

Atgal