Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Klaipėda - Donelaičiui

 

 

Edvardo Malinausko paveikslas papuošė Kristijono Donelaičio muziejų


Edvardo Malinausko paveikslas papuošė Kristijono Donelaičio muziejų nuotrauka, foto

PERDAVĖ. 1,8 m pločio ir 2,4 metrų ilgio paveikslą dailininkas Edvardas Malinauskas perdavė Lietuvos generaliniam konsului Kaliningrade Olegui Skinderskiui (viduryje) ir kultūros atašė Ramintai Gecevičienei.

 

Tolminkiemyje, Kaliningraddo srityje, įsikūrusį Kristijono Donelaičio muziejų papuošė vieno žymiausių Lietuvos marinistų Edvardo Malinausko paveikslo „Donelaitis tarp būrų“ kopija. Įspūdingo mastelio darbą dailininkas įteikė Lietuvos generaliniam konsului Kaliningrade ir kultūros atašė.

Originalų darbą dailininkas nusprendė palikti Klaipėdai ir jis šiandien puošia Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurią lankė pats dailininkas.

Beje, paveikslas „Donelaitis tarp būrų“ įtrauktas į Mažosios Lietuvos enciklopediją.

Nori priminti šviesuolius

„Prieš daugelį metų, kai dar nebuvo vizų, kelis kartus teko apsilankyti Tolminkiemyje, kuriame prieš daugelį metų vaikščiojo Kristijonas Donelaitis ir savo klampiu hegzametru atvaizdavo nelengvą būrų gyvenimą, - prisiminė E. Malinauskas. - 1960-1970 metais aktyvių lietuvių dėka buvo atstatyta bažnyčia, kurios slenkstį daugelį metų mynė K. Donelaitis, taip pat našlių namai, sutvarkyta aplinka. Kadangi bažnyčios jau nebebuvo kam lankyti, ten įsikūrė muziejus.“

Dalininkas apgailestavo, kad šiuo metu muziejus yra itin prastos būklės: jau anksčiau skelbta apie kiaurą stogą, byrantį tinką. O šiuo metu laukiama ES paramos remonto darbams. „Norėčiau, kad dar ilgai nenuvirstų bažnytėlės bokštas, kad mūsų vaikai, anūkai, proanūkiai ir visa Lietuva nepamirštų tos vietos, iš kurios daugiau nei prieš 300 metų „saulelė vėl atkopdama budino svietą„, ir ją lankytų„, - K. Donelaičio eiles citavo pašnekovas.

PAGARBA mūsų tautos šviesuoliams Edvardą Malinauską maždaug prieš trisdešimt metų paskatino nutapyti „Donelaitį tarp būrų„. Šio paveikslo kopiją jis nusprendė padovanoti K. Donelaičio muziejui: „Nenoriu pamiršti, kieno išpurentoje dirvoje užaugau.“ Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pagarba mūsų tautos šviesuoliams E. Malinauską maždaug prieš trisdešimt metų paskatino nutapyti „Donelaitį tarp būrų“ ir šiemet padovanoti šio paveikslo kopiją muziejui. „Nenoriu pamiršti, kieno išpurentoje dirvoje užaugau“, - teigė jis.

„1985 metais užtempiau nemažą drobę ir pamėginau nukeliauti į praeitį. Stengiausi atkurti tą laikotarpį, „Metų“ personažus. Kadangi nebuvau sutikęs Pričkaus, Krizo ir kitų būrų, paveiksle teko įamžinti kelis aktorius ir vaikus. Žinoma, nepamiršau ir savęs, nes savo kolegei Angelinai Banytei esu pozavęs kaip K. Donelaitis“, - pasakojo pašnekovas.

Šiuo metu paveikslo originalas džiugina Vytauto Didžiojo mokyklos muziejaus lankytojus. „Originalų paveikslą nusprendžiau palikti mūsų miestui - Klaipėdai. Tačiau šiuo metu dėl modernios technikos atsirado galimybės kokybiškai reprodukuoti paveikslą tuo pačiu masteliu“, - atskleidė dalininkas ir pridūrė, jog K. Donelaičio muziejuje, Tolminkiemyje, eksponuojamas dar vienas jo darbas - medalis, skirtas K. Donelaičio (dabar - Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija) mokyklos jubiliejui.

„Reikia tik gerų norų“

Mintį padovanoti paveikslą E. Malinauskas pasiūlė filosofui, rašytojui, publicistui Arvydui Juozaičiui, ir jau kitą dieną dailininko dirbtuvėse apsilankė Lietuvos garbės konsulas Kaliningrade Olegas Skinderskis, kuris su džiaugsmu priėmė idėją.

Tačiau tuomet dar teko pasukti galvą, kaip surasti rėmėjų. Sausio 15 dieną prie paminklo, skirto 1923 m. sukilimo dalyviams, tradiciškai pagerbiami žuvę dalyviai. Ceremonijoje dalyvavo ir E. Malinauskas. „Pasisveikinau su Jonu Sąlyga, Broniumi Petrausku ir klasės draugu Valentinu Greičiūnu. Po renginio sušalę visi užsukome į armėnų restoraną. Ten jiems išdėsčiau savo ketinimus ir visi jie vienbalsiai palaimino mano idėją - liepė kibti į darbus, o finansiniais klausimais bus pasirūpinta“, - džiaugėsi turėdamas tokių entuziastingų bendraminčių dailininkas.

Beje, reprodukcijai panaudota fotografo Egidijaus Jankausko nuotrauka iš jubiliejinės, 80-mečio, E. Malinausko parodos.

1,8 m pločio ir 2,4 m ilgio paveikslą dailininkas perdavė Lietuvos generaliniam konsului Kaliningrade O. Skinderskiui ir kultūros atašė Ramintai Gecevičienei.

Garbės konsulas gyrė tokią gražią E. Malinausko iniciatyvą padovanoti paveikslą K. Donelaičio muziejui. „Mažoji Lietuva, arba Karaliaučiaus kraštas, mums yra labai reikšminga, kadangi lietuviškoji savastis ir kultūrinės šaknys yra būtent iš ten. Kristijonas Donelaitis - lietuvių grožinės literatūros pradininkas, Martyno Mažvydo „Katekizmas“ - pirmoji lietuviška spausdinta knyga, Liudvikas Rėza išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, ir daug kitų žymių žmonių ir pavardžių, kurie puoselėjo lietuvių kalbą tuometėje Rytų Prūsijoje. Šių šviesuolių dėka mes turime modernią šimtmečio Lietuvą, kalbame lietuviškai“, - teigė jis.

MUZIEJUS. Kristijono Donelaičio muziejus buvo atidarytas 1979 metų spalį paties poeto rūpesčiu statytoje ir pokario metais atstatytoje Tolminkiemio bažnyčioje.

„2014 metais minėjome 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines. Na, o šiemet sukanka 200 metų, kai buvo išleista jo knyga „Metai“. Šia proga Kaliningrado srities Istorijos dailės muziejus organizuoja tarptautinę parodą, kurioje dalyvaus Maironio ir Puškino muziejai iš Lietuvos, taip pat muziejai iš Baltarusijos, Lenkijos ir Latvijos“, - pasakojo kultūros atašė Kaliningrade R. Gecevičienė.

Ji džiaugėsi, kad Lietuvos menininkai noriai ir aktyviai dalyvauja renginiuose Kaliningrade. „Nepaisant visų politinių niuansų, kultūrinis bendradarbiavimas vyksta labai aktyviai. Lietuvos menininkai labai mielai priimami, kviečiami, egzistuoja tik nedidelis suvaržymas - vizos klausimas“, - pasakojo pašnekovė.

Tuomet, kai muziejuje bus atliktas remontas, iš Lietuvos atvyks nauja ekspozicija - bus visiškai įrengtas pastoriaus namas ir „kirchė„.

Istorija

Tolminkiemis žinomas nuo XVI a. Tolminkiemio parapija įkurta 1589 m. Parapijai priklausė 36 kaimai, apylinkėse tuo metu gyveno daug lietuvių. Tačiau Didysis maras išretino lietuvius ir į šį kraštą atsikėlė vokiečių kolonistų. XVIII a. viduryje Tolminkiemio parapijoje jau gyveno tik 1000 lietuvių.

Pirmojoje Tolminkiemio bažnyčioje, kuri pastatyta 1589 m., 1600-1621 m. tarnavo vienas iš lietuvių literatūrinės kalbos pradininkų Jonas Rėza, prieš tai kunigavęs Tilžėje. Kai mirė Karaliaučiaus lietuvių kunigas, J. Rėza iš Tolminkiemio buvo perkeltas į Karaliaučių. Kurfiursto Jurgio Vilhelmo remiamas, jis ten suredagavo ir 1625 m. išleido Jono Bretkūno išverstas psalmes. Tai buvo pirmasis bandymas sunorminti lietuvių kalbą - J. Rėza nemažai Bretkūno naudotų svetimybių pakeitė lietuviškais žodžiais.

1743 m. kunigu paskirtas Kristijonas Donelaitis atvyko čia gyventi lapkričio pabaigoje. Per pirmuosius du dešimtmečius K. Donelaitis energingai tvarkėsi savo parapijoje. Iš apgriuvusios bažnyčios 1756 m. jis pastatė naują bažnyčią. Tais pačiais metais buvo pastatyta nauja mokykla, o 1764 m. ir pastorių našlių namai.

K. Donelaičio muziejus buvo atidarytas 1979 metų spalį paties poeto rūpesčiu statytoje ir pokario metais atstatytoje Tolminkiemio bažnyčioje. 1988-aisiais restauruota buvusi klebonija, kurioje poetas gyveno ir kūrė poemą „Metai“. Penkių hektarų ploto muziejaus teritorija tvarkoma muziejaus darbuotojų ir iš Lietuvos kartais atvykstančių talkininkų rūpesčiu.

Muziejui priklauso buvusi Tolminkiemio evangelikų liuteronų bažnyčia, klebonija, našlių namo bei klebonijos ūkinių pastatų pamatai, šulinys, šventoriaus mūro tvora, kapinių liekanos, K. Donelaičio atminimo akmuo.

Atgal