Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Daug vargo, daug gerumo

 

 

 

Padėti žmonėms darbo valandų nėra“


SVEČIAI. Į kasmetinę 10-tąją konferenciją atvyko centro darbuotojai, miesto politikai, Savivaldybės darbuotojai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su komanda.

„Rankos, suteikiančios pagalbą, švelnesnės negu besimeldžiančios lūpos“, - taip yra sakęs amerikiečių publicistas ir politikas Robertas Grinas Ingersolis. Šiuos žodžius norėtųsi skirti ypač sudėtingų ir reikšmingų profesijų atstovams - socialiniams darbuotojams, slaugytojams ir jų padėjėjams, tiems, kurie rūpinasi vienišais senjorais, specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, tiems, kurie yra arti žmogaus, ir, neskaičiuodami darbo valandų, organizuoja, teikia įvairią socialinę pagalbą klaipėdiečių namuose ir bendruomenėje.

Konferencijoje „Susitelkti vardan žmogaus, vardan bendruomenės“ aktyviai dalyvavo centro darbuotojai, miesto politikai ir netgi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su komanda. Joje buvo aptarti praėjusių metų pasiekimai, pasidalinta socialinio darbo patirtimi, džiaugsmais ir ateities siekiais.

Centro direktorė Diana Stankaitienė išreiškė norą, kad ateityje šūkis „Susitelkę vardan žmogaus, vardan bendruomenės“ galėtų būti įstaigos vizija, nes įstaiga socialinių paslaugų sektoriuje veikia beveik 18 metų (gimtadienį švęs balandžio 1-ąją). Įstaiga išaugo ne tik darbuotojų, bet ir paslaugų, teikiamų klaipėdiečiams, skaičiumi ir kokybe.

Proveržio ar didėjančio skurdo metai?

2017-aisiais bendras socialinių paslaugų gavėjų skaičius ženkliai išaugo - net 544 asmenimis arba 37,7 proc. Galima pasidžiaugti, kad išaugo ir rėmėjų, socialinių partnerių skaičius. Šiuo metu centras vykdo keturių valstybių ir ES finansuojamus projektus: „Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste“, „Matyk kitą kelią„, „Lietuva - kitataučių užuovėja“, „Atrask save Lietuvoje“. Šie projektai suteikia galimybę pagerinti paslaugų neįgaliems asmenims ir jų šeimos nariams kokybę ir prieinamumą, integruoti prieglobstį Lietuvoje gavusius užsieniečius, organizuoti sociokultūrinius, edukacinius renginius, kartu su socialiniais partneriais tarptautines ir nacionalines konferencijas ir mokymus.

„Šie metai mums buvo tikras proveržis. Niekada neturėjome tiek daug rėmėjų, kaip praėjusiais metais. Džiugu, kad bendruomenė, verslininkai atsisuko ne tik į globojamus vaikus, rizikos šeimas, bet ir pagyvenusius bei neįgalius žmones, kuriems galėjome atnešti Kalėdų džiaugsmą„, - džiaugėsi centro direktorė.

Ji dėkojo visiems rėmėjams, bet ypač tiems, kurie skyrė paramą ekologiškomis higienos priemonėmis. Šios priemonės pasiekė daugiau nei 500 centro paslaugų gavėjų.

Čia pat vadovė akcentavo, kad klientų skaičius sparčiai auga ir šiemet: palyginti su praėjusiais metais jų skaičius pagausėjo nuo maždaug 1 600 iki daugiau nei 1 900 asmenų.

„Tai reiškia, kad socialinės pagalbos klaipėdiečiams labai reikia, - teigė D. Stankaitienė. - Gerai, kad mes galime jiems padėti, tačiau mūsų darbuotojai nebespėja suktis. Juk, augant krūviui, pareigybių skaičius mūsų centre nedidėjo. Darbas yra sunkus, kadangi žmonės, kuriems teikiama pagalba, dažniausiai gyvena skurde, patiria socialinę atskirtį. Dažnai dėl to, kad nesugeba ištrūkti iš nesėkmingų situacijų, būna pikti, tad darbuotojams, be ir taip didelio darbo krūvio, dar tenka ir nemaža emocinė našta. Papildomų pareigybių tikrai reikia, nes kitu atveju neteksime ir tų darbuotojų, kurie dabar dirba. Beje, 2017 m. iš darbo išėjo trys profesionalūs socialiniai darbuotojai, o darbuotojų savanoriška kaita, palyginti su 2016 metais, išaugo daugiau nei trigubai.“

INTEGRALI PASLAUGA. Dienos socialinės globos skyrius teikia paslaugą, kuri vadinama dienos socialinė globa asmens namuose. Socialinės paramos centro nuotr.

Per dešimtmetį pasipildžius darbuotojų skaičiui, pradėjo braškėti ir patalpų, kuriose įsikūręs Socialinės paramos centras, siūlės.

„Mes čia nebetelpame. 2008 metais centro patalpose buvo įkurta 19 darbo vietų, dabar tose pačiose patalpose yra 29 kompiuterizuotos darbo vietos. Kartais pajuokaujame, kad sėdime dviem, o gal net trimis aukštais. Patalpų panaudojimo efektyvumas ir intensyvumas yra nerealus. Įdomu, ar ir kitose įstaigose, įsikūrusiose pastate Taikos pr. 76, jis toks pat. Matome, kad kolegos gyvena gerokai laisviau, nes, pavyzdžiui, budinti gydytojo tarnyba dirba tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, o užima maždaug 30-40 kv. metrų. Na, o pasitarimų ir susirinkimų salė, kurioje telpa 80 dalyvių, naudojama kelis kartus per mėnesį. Jau kelerius metus ataskaitose, strateginiuose planuose, raštuose akcentuojame patalpų trūkumą, netgi buvome išdėstę alternatyvas, kur galėtume įsikurti, bet gavome tik 22 kv. metrų ploto patalpas, kuriose įkursime tris darbo vietas. Jų neužteks tam, kad užtikrintume saugias darbo sąlygas darbuotojams. Praėjusiais metais sulaukėme Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto politikų, šiemet - abiejų vicemerų vizito, taigi, norime geranoriškos pagalbos“, - toliau dėstė D. Stankaitienė.

Vis dėlto ji pasidžiaugė, jog pagaliau centro darbuotojai pajuto atlyginimų padidėjimą, kadangi miesto Taryba darbo užmokesčio fondą padidino 15 proc. „Tai yra dovana už mūsų sunkų darbą, už tai, kad neretai mes dirbame kaip gaisrininkai. Klaipėdiečiai yra labai aktyvūs, nuolat praneša apie vienišus kaimynus, įvairias situacijas, kurias reikia kuo greičiau įvertinti. Į tokius atvejus, kurių pastaraisiais metais ypač pagausėjo, iškart reaguojame ir išskubame gesinti gaisro“, - vaizdingai kalbėjo jau daugelį metų centrui vadovaujanti pašnekovė.

Centro darbuotojos - ne tarnaitės

D. Stankaitienė pasidžiaugė, jog pastaraisiais metais buvo skiriamas didelis dėmesys ir lėšos darbuotojų kompetencijoms tobulinti bei psichologinei darbuotojų sveikatai gerinti - kiekvienam iš jų buvo skirta vidutiniškai po 38 valandas mokymų. Socialiniai darbuotojai, slaugytojai, kineziterapeutai,masažuotojai ir kiti specialistai jau dvejus metus iš eilės dalyvavo mokymuose, kuriuos vedė profesionalios supervizorės Indrė Dirgėlienė ir Asta Kiaunytė iš Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto.

„Darbuotojų mokymo programos yra sėkmingos mūsų centro veiklos dalis. Praėjusiais metais ne tik klientams, bet ir darbuotojams, kurie dirba arčiausiai žmogaus, daug dėmesio skyrė psichologas. Jis pastebėjo, kad mūsų darbuotojai nebesugeba atsiriboti nuo darbo, negali sugrįžti į asmeninius gyvenimus, nes kasdien jiems tenka išgyventi kito žmogaus skausmus, santykių su vaikais ir anūkais griūtį, kitas skausmingas patirtis, tačiau džiaugsmais klientai dalijasi gerokai rečiau. Neretai tenka susitaikyti su klientų, kuriuos prižiūrėjome daugelį metų, netektimis“, - atvirai kalbėjo ji ir pridūrė, kad psichologas būtinas ir padalinyje, kuris teikia pagalbos į namus paslaugas. Tikimasi, kad Savivaldybės administracija atsižvelgs į Socialinės apsaugos ir darbo ministro rekomendacijas.

Psichologas, anot centro direktorės, padėtų ir konfliktų su klientais metu. „Klientų šeimos nariai neretai įsivaizduoja, kad mūsų darbuotojos yra tarnaitės, taigi palieka neplautų indų kalną po šeimos šventės, paprašo nuplauti langus ar sutvarkyti kambarius, kuriuose klientas net nebūna, atlikti generalinį buto tvarkymą prieš šventes. Tačiau socialinę pagalbą ar slaugą namuose teikiančio darbuotojo funkcijos - ne tokios, jie turi teikti pagalbą pagyvenusiam ar neįgaliam asmeniui, o ne aptarnauti jo šeimos narius. Tai nėra smulkmena, ir ji kartojasi nuolat. Psichologai padeda „sustatyti“ santykius tarp kliento ir jo artimųjų arba kliento ir darbuotojo į normalias vėžes“, - akcentavo ji.

Bendruomeniškumo misija

Renginyje viešėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis už sunkų darbą dėkojo susirinkusiesiems Socialinės paramos centro darbuotojams.

„Turbūt niekas nė nesuvokia, kiek daug savo gyvenimo jūs atiduodate kitiems. Tik labai norisi jūsų paprašyti neperdegti. Skaičiuojama, jog net 50 proc. šios profesijos žmonių jau kenčia, o likusieji yra rizikos grupėje“, - kalbėjo ministras.

L. Kukuraitis įsitikinęs, kad socialinis darbas - labai sudėtinga, tačiau kol kas per mažai apmokama specialybė. Jis ragino šioje srityje dirbančius žmones būti supratingus, kalbėtis, išklausyti ir padėti vieni kitiems.

KRŪVIS. Per pastaruosius metus socialinių paslaugų gavėjų skaičius ženkliai išaugo, tačiau,darbuotojų Klaipėdos socialinės paramos centre padaugėjo tik nežymiai. Centro direktorė Diana Stankaitienė (kairėje) teigė, kad šiandien darbuotojams tenka ypač didelis darbo krūvis. Socialinės paramos centro nuotr.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas neslėpė tikintis, kad socialinis darbas vieną dieną taps prestižine specialybe. „Visuomenės požiūris į socialinius darbuotojus keičiasi, pradedama suprasti, kad dėl didelių emigracijos mastų šiandien šios specialybės atstovai Lietuvoje labai reikalingi“, - teigė A. Razbadauskas.

Konferencijoje dalyvavusi Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė linkėjo visiems būti bendruomeniškiems, labiau susitelkti bendriems tikslams, nes tik taip pavyktų juos lengviau įgyvendinti.

„Kiekvienam reikalinga bendrystė, kadangi visi mes esame socialinės būtybės. O jūs nešate tą bendrystę ir meilę kitiems žmonėms - ligotiems, paliktiems. Jūs atliekate labai svarbią misiją„, - teigė L. Petraitienė.

„Pasidžiaukime, kiek nuveikėme per metus“

Antrojoje konferencijos dalyje buvo aptarta Socialinės paramos centro veikla ir pasiekimai. Bendrųjų socialinių paslaugų skyriaus vadovė Rasa Zeniauskienė akcentavo, kad paslaugų gavėjų skaičius praėjusiais metais padidėjo 495 klientais, arba net 48,5 proc.

Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui arba šeimai, kurių gebėjimai savarankiškai rūpintis savo gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Čia teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo (dokumentų, būtinų rūpybai įteisinti rengimas, jų teikimas teismui, atstovavimas rūpintinių interesams teisme ir rūpintojų paslaugų atlikimo kontrolė), lydėjimo, transporto sociokultūrinės paslaugas, aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, daiktais, drabužiais, avalyne, kitais daiktais ir maistu (gavus paramą), vykdoma prieglobsčio gavėjų ir perkeltinų asmenų integraciją Klaipėdos mieste.

„Klaipėdiečiams yra ypač reikalingos techninės pagalbos priemonės: vežimėliai, naktipuodžio kėdutės, automatiškai reguliuojamos lovos, ramentai, lazdelės ir kita. Per metus klaipėdiečiams jų išdaliname per tūkstantį, - teigė vyr. socialinė darbuotoja Karolina Verbickienė. - Džiugu, kad valstybė skiria priemonių, o miesto Taryba, atsižvelgdama į poreikį, skiria lėšas šioms priemonėms įsigyti.“

Įvairius daiktus, avalynę, drabužius aukoja norvegai, vokiečiai ir miestiečiai.

„Džiaugiamės, jog aukojantys žmonės yra sąmoningi. Atneša tik geros būklės daiktus“, - teigė pašnekovė.

Drabužiai, avalynė ir kiti daiktai sunkiai gyvenantiems ir prašymus dėl paramos pateikusiems dalinami keturis kartus per savaitę.

Socialinį darbą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijavusi ir vėliau viešojo administravimo magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete įgijusi K. Verbickienė teigė, jog šis darbas nėra lengvas, tačiau gera daryti gera kitiems.

„Aš visą gyvenimą jaučiau norą padėti kitiems. Pradėjusi dirbti Klaipėdos socialinės paramos centre, įsitikinau, kad šis darbas - mano pašaukimas. Man labai patinka, kad šiame darbe daug nuoširdumo, - teigė pašnekovė. - Bendravimas su žmonėmis yra tikra dovana. Išgirsti daug įdomių istorijų, žmonės pasidalina savo patirtimi. Tai - vertybė.“

Pagalba neįgaliesiems ir jų artimiesiems

Dienos socialinės globos skyrius teikia dienos socialinę globą asmens namuose, neįgaliems asmenims, kuriems nustatyta nuolatinė slauga.

„Šias integralias paslaugas galime teikti kasdien nuo dviejų iki aštuonių valandų per dieną. Taip mes padedame ir klientų artimiesiems neiškristi iš darbo rinkos - kad jie galėtų derinti darbą ir artimo šeimos nario priežiūrą (slaugą)„, - teigė šio skyriaus vyr. socialinė darbuotoja Vida Mineikienė.

Paslaugų gavėjų per 2017-uosius išaugo beveik ketvirtadaliu (nuo 71 iki 91 asmens). Skyriaus darbuotojai teikia asmens higienos, maitinimo paslaugas, aptvarko buitį, gulintiems slaugos lovose žmonėms keičią padėtį - kad neatsirastų pragulos. Taigi, paslaugų sąrašas didžiulis.


PASLAUGOS. Bendrųjų socialinių paslaugų skyrius teikia transporto paslaugas, aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, daiktais, drabužiais, avalyne, teikia informavimo, konsultavimo,tarpininkavimo, atstovavimo ir kitas paslaugas. Socialinės paramos centro nuotr.

ssPASLAUGOS. Bendrųjų socialinių paslaugų skyrius teikia transporto paslaugas, aprūpinimą
techninės pagalbos priemonėmis, daiktais, drabužiais, avalyne, teikia informavimo, konsultavimo,
tarpininkavimo, atstovavimo ir kitas paslaugas.PASLAUGOS. Bendrųjų socialinių paslaugų skyrius teikia transporto paslaugas, aprūpinimątechninės pagalbos priemonėmis, daiktais, drabužiais, avalyne, teikia informavimo, konsultavimo,tarpininkavimo, atstovavimo ir kitas paslaugas.

Skyriuje dirba net 60 centro specialistų: socialiniai darbuotojai, slaugytojos socialinių darbuotojų ir slaugytojų padėjėjos, kineziterapeutai, masažuotojai ir psichologai.

„Paslaugas pradėjome teikti 2010 metais. Tuomet turėjome vos 1 klientą, o šiandien šis skaičius išaugo iki 62 asmenų per mėnesį. Poreikis priežiūrai namuose auga dėl didėjančių emigracijos mastų. Vaikai ir anūkai išvažiuoja į užsienį, tad nebėra kam prižiūrėti senų ir neįgalių klaipėdiečių, - nuogąstavo pašnekovė. - Paslaugos yra mokamos, tačiau, skaičiuojant jų kainą, atsižvelgiama į konkretaus žmogaus finansinę padėtį. Šiuo metu valandos kaina yra 3,47 Eur.“

Svarbiausia - meilė žmonėms

Beveik penkiolika metų socialinio darbo srityje dirbanti V. Mineikienė teigė, jog pašaukimą dirbti socialine darbuotoja pajuto augindama tris dukteris.

„Norint organizuoti ir teikti socialines paslaugas, reikia mylėti žmones, neskirstyti jų, nebijoti prie jų prisiliesti, nesibaiminti kartais atgrasios aplinkos. Žinoma, būna, ateina jaunų darbuotojų, galvojančių, kad tai - jų pašaukimas, tačiau vos pradėję dirbti pamato, kad šis darbas - ne jiems“, - pabrėžė moteris. Prieš priimant naujus žmones dirbti Socialinės paramos centre, šie skatinami visų pirma bent keletą kartų savanoriauti ir padirbti su jau dirbančiais žmonėmis, kad pajaustų ar galės būti šalia neįgalaus asmens.

„Darbas nelengvas, tačiau sunkumus praskaidrina klientų padėkos, supratimas, kad tu jiems reikalingas. Pradžiugina skambučiai ar laiškai, esu netgi girdėjusi pažadų, jog už mane pasimels!“ - pasidžiaugė ji.

Pagalba į namus - viena seniausiai teikiamų socialinių paslaugų Klaipėdoje

Socialinės priežiūros paslaugų skyrius organizuoja ir teikia pagalbos į namus paslaugas, padedančias neįgaliems asmenims ir šeimoms tvarkytis buityje ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Skyriaus specialistai aptarnauja vienišus klaipėdiečius, kurie pripažinti nedarbingais arba kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, pensininkų šeimas, turinčias didelių specialiųjų poreikių, arba vienišus, savęs nebepajėgiančius prižiūrėti senjorus.

Šios paslaugos teikiamos iki 10 val. per savaitę. Vyr. socialinė darbuotoja Rita Smilgevičienė akcentavo, kad klientų skaičius per 2017-uosius išaugo 29 klientais arba 8,2 proc. „Akivaizdu, kad mūsų teikiamos paslaugos klaipėdiečiams yra labai reikalingos“, - įsitikinusi ji.

PAGALBA. Socialinės priežiūros paslaugų skyrius teikia paslaugą - pagalbą į namus. Socialinės paramos centro nuotr.

Dėl asmeniui reikalingų paslaugų socialinis darbuotojas visų pirma pasitaria su klientu arba jo artimaisiais, kurie neretai gyvena užsienyje. Į centro specialistus klaipėdiečiai kreipiasi patys, na, o kiti, nors ir nebesavarankiški, nenoriai priima pagalbą.

„Žinoma, per prievartą juk nebandome įpiršti paslaugų, tačiau, pasikalbėjus kelis kartus telefonu arba nuvykus į namus, mumis pradeda pasitikėti, nes supranta tokios priežiūros naudą„, - teigė ji.

Ypač sunkiai svetimą žmogų priima vieniši senjorai, pas kuriuos ilgą laiką niekas nesilankė. Apie tai, kad jiems reikalinga pagalba, centro specialistai žinių sulaukia ne tik iš pačių klientų ar jų artimųjų, bet ir iš sąmoningų kaimynų.

Ar nereikia pagalbos, sunkiai paeinančių ar nebepajėgiančių apsitarnauti, nueiti į parduotuvę, pas šeimos gydytoją Socialinės paramos centro darbuotojai patys pasiteirauja, kai pamato sunkiai vaikštančius. „Žmonėms padėti darbo valandų nėra“, - teigė R. Smilgevičienė.

„Apmaudu dėl tų žmonių, kurių vaikai ar anūkai, išvykę į užsienį, likimo valioje palieka savo artimuosius, - apgailestavo vyr. socialinė darbuotoja. - Nors kai kurie klientai nenoriai priima pagalbą, tačiau socialiniams darbuotojams pradėjus lankytis, galiausiai jų nuomonė pasikeičia, o patys po kurio laiko psichologiškai ir morališkai atsigauna.“

Atgal