Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Klaipėdos Universitetas siekia išlikti

 

Universiteto išlikimo planas

 

Martynas Vainorius 
2018-02-19

 

Pagal praėjusių metų lapkritį Vyriausybės priimtą nutarimą dėl valstybinių universitetų optimizavimo plano Klaipėdos universitetas (KU) kartu su uostamiesčio bei kitomis regiono savivaldybėmis bei asocijuotomis verslo struktūromis iki vasario 15-osios turėjo parengti ir pateikti ministrų kabinetui veiksmų planą. Jame turi būti nurodyta, kaip bus optimizuojama KU veikla, kokie būtų savivaldybių ir asocijuotų verslo struktūrų finansiniai bei kiti įsipareigojimai.

KU miesto merui šį planą atsiuntė vasario 13 d. ir kartu rektorius Eimutis Juzeliūnas paprašė, kad jam būtų pritarta „skubos tvarka“.  Tad šis klausimas kaip papildomas jau traukiamas į ketvirtadienį vyksiančio miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę.

„Atvira Klaipėda“ susipažino su šiuo dokumentu ir pateikia jame dėstomus siekius bei priemones jiems pasiekti.

Žadama bendradarbiauti

KU tvirtina, kad bendradarbiaudamas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslu, Vakarų Lietuvos savivaldybėmis inicijuoja „inovacijų ekosistemos, atliepiančios tolygią regionų raidą ir valstybės interesus, sukūrimą“ ir įsipareigoja užtikrinti efektyvų jos veikimą. Pateikiama ir principinė tokios ekosistemos schema, akcentuojant, kad ji neapima visų dalyvių ir yra atvira naujiems potencialiems partneriams.

Teigiama, kad universitetinį mokslo centrą sudarytų KU kartu su Klaipėdos valstybine kolegija, Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla bei kitomis mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis.

Žadama stiprinti bendradarbiavimą su Klaipėdos valstybinėmis ir nevalstybinėmis kolegijomis, kad būtų išvengta besidubliuojančių programų ir būtų sudarytos „kuo palankesnės sąlygas kolegijų absolventams studijuoti universitete“.

Sujungimai, kraustymasis, uždarymai

Šiuo metu KU veikia aštuoni akademiniai padaliniai. Sujungus Humanitarinių ir ugdymo mokslų ir Socialinių mokslų fakultetus, o Menų akademiją integravus į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją jau šiemet liks tik šeši: Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas; Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas; Sveikatos mokslų fakultetas; Tęstinių studijų institutas; Jūros tyrimų institutas bei Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Teigiama, kad tai leis sumažinti administracijos kaštus ir padidinti akademinio personalo darbo užmokesčio fondą, lems efektyvesnę mokslo ir studijų kokybės vadybą. Anot dokumento, universitetas iki šiol dotuodavo Menų akademiją kasmet skirdamas vidutiniškai 0,5 mln. Eur.

Šiuo metu KU valdo 21 statinį, iš kurių septyniems būtinos apie 4 mln. eurų investicijos. Tad septynis statinius ketinama parduoti arba perduoti juos Turto bankui.

Socialinių mokslų fakultetą ir Tęstinių studijų institutą ketinama perkelti į Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetą (S. Neries g.), tad čia dar reikia paruošti patalpas, o tam gali prireikti apie 1,08 mln. eurų.  Martyno Vainoriaus nuotr.

Socialinių mokslų fakulteto pastatas Minijos g. 153 bus parduodamas. Pastato vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis yra 1,47 mln. EUR. Tęstinių studijų instituto pastatą Sportininkų gatvėje ketinama perduoti Turto bankui.

Biblioteką ir archyvus iš Menų akademijos pastato K. Donelaičio g. numatoma perkelti į  Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas pastatą universiteto miestelyje. Patalpų įrengimui reikiamą 110 tūkst. eurų sumą tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.

Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetą iš Bijūnų gatvės taip pat planuojama iškelti į universiteto miestelį.

Bendrabučius Statybininkų pr. 43 ir Karklų g. 5 planuojama uždaryti. Malūnininkų g. 4 jau uždarytas, planuojama jį perduoti Turto bankui.

Beje, iš šio dokumento aiškėja, kad praėjusią savaitę atidarytame naujame Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastate yra įsigyta ir sumontuota tik per 80 proc. laboratorijų įrangos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pilnam sukomplektavimui papildomai reikia dar apie 672 tūkst. Eur be PVM. Tad jau esą pateiktas papildomo finansavimo prašymas atsakingoms institucijoms.

Vilios moksleivius ir užsieniečius

KU 2013 m. turėjo 5335 studentus, o pernai jau tik 3548. Tad 2018–2019 metams planuojama turėti apie 3500 studentų skaičiuojant jau be Menų akademijos. 2025 m. studentų skaičių tikimasi išauginti iki 4000. Daugiau jų tikimasi pritraukti iš užsienio ir viliojant klaipėdiečius moksleivius.

Kaip potencialios naujų studentų rinkos matomos Rytų partnerystės šalys (Ukraina, Baltarusija, Moldova, Gruzija ir Armėnija), taip pat  – Indija, Pakistanas, Izraelis, Nigerija, taip pat ir ES šalys. Norima pasiekti, kad 2025 m. ne mažiau kaip 10 proc. KU studentų būtų užsieniečiai, o nuo 2030 m. – jau ne mažiau kaip 15 proc.

Numatoma, kad jau nuo 2019 m. ne mažiau kaip pusėje KU studijų programų greta lietuvių kalbos turi būti vykdomos ir bent viena iš trijų užsienio kalbų: anglų, rusų arba vokiečių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdiečius moksleivius studijoms rinktis KU tikimasi, kad paskatins Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva steigiamas vadinamasis STEAM centras. Jame suplanuotos keturios laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų, specializuota jūros mokslų ir technologijų tyrimų erdvė. Taip pat numatoma įsteigti universitetinę gimnaziją – dėl to jau derinimasi su Žemynos gimnazija. Planuojama Baltijos gimnazijoje įkurti universitetines inžinerinės pakraipos klases , o Vytauto Didžiojo gimnazijoje – humanitarinės pakraipos.

Talentingiems studentams kasmet žadama 40 Klaipėdos savivaldybės stipendijų.  Tam pernai gruodį jau yra pritarusi miesto Taryba, tvirtindama atitinkamus nuostatus. Tokia stipendija siektų 100 eurų per mėnesį.

Tobulins studijas

Teigiama, kad šiemet KU sumažino bakalaurų programų skaičių nuo 56 iki 39. Tai numatoma daryti ir 2019 m., kad būtų gerinama studijų kokybė ir atsisakoma silpnų, besidubliuojančių studijų programų, sutelkiant geriausią dėstytojų potencialą.

Numatoma studijų planus pertvarkyti pagal modelį 3 + 2 + 4 metais (bakalauras + magistrantūra + doktorantūra).  Taip pirmosios pakopos studijų programos būtų trumpinamos iki 3 metų. Žadama steigti profesinę magistrantūrą ir pramoninę doktorantūrą.

Taip pat žadama sukurti naujas jungtines, tarptautines, dvigubo laipsnio studijos. Kaip partneriai minimi Lappeenranta technologijų universitetas (Suomija), Rygos technikos universitetas, Latvijos jūrų akademija, Tartu kolegija (Latvija), Kijevo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Istorijos fakultetas.  Su jais ketinama sukurti jungtinę magistrantūros studijų programą „Laivų projektavimas ir statyba“ bei „Radiografija“, taip pat jungtinę istorijos magistrantūros studijų programą „Vidurio ir Rytų Europos istorija“

Planuojama „sutartiniais pagrindais“ tarp KU, Klaipėdos miesto savivaldybės, asocijuotų verslo struktūrų remti naujas tęstinių studijų programas Tęstinių studijų institute. 2019 m. III ketvirtis numatoma įkurti ir Sveikatos mokyklą.

Žadama pritraukti tarptautinio lygio mokslininkus ir tyrėjus. Jų skaičių kasmet norima didinti po 10 proc. KU šių metų pradžioje dirbo 1015 darbuotojų. Biudžeto lėšomis (valstybės asignavimai) yra finansuojamas 556 dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis. 59 proc. dėstytojų yra mokslų daktarai (280 mokslo daktarų, iš jų vizituojantys – 60).

Reikia įstatymų pakeitimų

Ir pats KU savo plane pripažįsta, kad norint pasiekti visus užsibrėžtus planus reikės net įstatymų pakeitimų.

Pirmiausia jie turėtų sudaryti sąlygas savivaldybėms tapti aukštojo mokslo institucijų dalininkėmis-steigėjomis bei tiesiogiai prisidėti prie aukštojo mokslo institucijų regionuose finansavimo.

Norima ir Viešųjų pirkimų įstatymo išimčių, kurios nustatytų, jog galimybę aukštosioms mokykloms ir savivaldybėms sudaryti tiesioginius sandorius, reikalingus priemonėms, numatytoms savivaldybės ir aukštojo mokslo institucijos ilgalaikiuose strateginio planavimo dokumentuose.

Taip pat reikėtų papildyti Mokslo ir studijų įstatymą, kad būtų įteisinta profesinė magistrantūra ir pramoninė doktorantūra.

„Siekiant glaudesnio mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimo, būtinos verslo suinteresuotumą investuoti į aukštąsias mokyklas skatinančios įstatymų pataisos“, – rašoma minėtajame plane.

SKAIČIAI

Šių metų KU biudžeto planas yra 18,336 mln. eurų, 2019 m. – 17,714 mln. eurų. 

Atgal