Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Istorija su laiminga pabaiga

 Prieš 20 metų gauta dovana – brangiausia pasaulyje


Ieva Meškauskaitė

 

Poetė, aktyvi donorystės idėjos skleidėja, moteris, inicijavusi filmą „Kraujas“, Dalia Bielskytė vasario 10 dieną kasmet švenčia savo antrąjį gimtadienį, o šiemet mini 20 metų sukaktį, kai jai buvo atlikta gyvybę išgelbėjusi kaulų čiulpų transplantacija. Su Dalia kalbamės apie ligą, reikšmingą sukaktį ir svarbius dalykus, kurių reikėtų nepamiršti sergant sunkia liga.

Medikai apie sunkią ligą nesakė 24 metų Dalia niekada net nepagalvodavo apie sunkias ligas. Gyvenimas tekėjo sava vaga, kai staiga stipriai pakriko sveikata. Netikėtai, tarsi sniegas vasarą. Moteris dar dabar pamena, kad ilgą laiką ji net nesuvokė, jog serga sunkia nepagydoma liga, ir tik laikui bėgant suprato, kad pasveikti taip greit, kaip norisi, nepavyks. „Man jau buvo pradėtos įvairios procedūros ir gulėjau ligoninėje, tačiau dar nežinojau, kas man yra. Žinoma, nerimą kėlė pasikeitęs artimųjų elgesys, mačiau rūpestį jų veiduose, o dar ir įvairios medicininės manipuliacijos... Supratau – tai ne paprasta liga, ne gripas, o kažkas rimčiau“, – pasakoja moteris. Dalia neabejoja – kiekvienas žmogus apie savo sveikatos būklę privalo žinoti ir pasiruošti kovai, nusiteikti ir mobilizuoti visas – tiek dvasines, tiek fizines – jėgas sveikti ir tikėti, kad viskas bus gerai. „Šiuo metu požiūris keičiasi, žmonės mažiau tokių diagnozių išsigąsta, nes vėžys vis dažniau išgydomas, o ir žinia nuo pacientų apie ligą nėra slepiama.

Sužinojęs žmogus gali greičiau susitaikyti su esama situacija ir ruoštis kovoti su klastingu vėžiu. Tuo metu diagnozė „leukemija“ buvo kone mirties nuosprendis, nes transplantacijos Lietuvoje nebuvo atliekamos, o išvykti į užsienį buvo stebuklas, kurį man galiausiai sukūrė šeima, draugai, medikai ir kiti specialistai“, – sako Dalia. Donorė – sesuo  Dalia apie leukemiją sužinojo tik perskaičiusi diagnozę medicininėje kortelėje. Jos būklė smarkiai ir labai greitai prastėjo, tad buvo būtina kaulų čiulpų transplantacija. „Net nebuvo klausimų, svarstymų ar abejonių, kad kažkuris iš šeimos narių nenorėtų manęs išgelbėti. Tikimybė, kad kas nors iš šeimos bus tinkamas donoras, nėra didelė, todėl didžiulis džiaugsmas, kad mes su seserimi buvome tokios identiškos. Mano sesuo buvo ne tik mano donorė, bet visą laiką po transplantacijos mane slaugė, prižiūrėjo, todėl mūsų ryšys dar labiau sustiprėjo“, – džiaugiasi D. Bielskytė. Kaulų čiulpų transplantacija Daliai buvo atlikta praėjus 9 mėnesiams nuo pradėto gydymo. Po šios operacijos moteris tarsi gimė iš naujo ir jau 20 metų švenčia antrąjį gimtadienį. Nors seserys gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose, kiekvienais metais vasario 10 dieną Dalia savo seseriai dovanoja raudonų rožių, o sesuo jai – baltų rožių puokštę. „Pirmaisiais metais atsidėkodama nusiunčiau sesei raudonų rožių puokštę, o iš jos gavau baltų rožių. Nebuvome susitarusios, tačiau tai tapo tradicija kiekvienais metais minint šią sukaktį. Kiekvienais metais mums tai šventė, mes ja džiaugiamės ir visada tą įvykį apmąstome, prisimename vien gerus ir gražius dalykus, kurie bėgant laikui pavirto nuostabia istorija“, – šypsosi Dalia. Tikėjimas – kelrodė žvaigždė sunkiame kelyje Jaunystė, begalinis noras gyventi, žmonės, kurie visada rėmė, palaikė ir neleido pasiduoti, pasak Dalios, buvo pagrindiniai faktoriai, kurie skatino kibtis į gyvenimą ir iš visų jėgų kovoti dėl savo gyvybės. „Jau ką man Dievas davė, tai neparastų žmonių, kurie visada buvo šalia, skatino eiti pirmyn ir neužsisklęsti savyje. Maži vaikai, didelė meilė – viskas, kas žmogų kviečia gyventi, viskas man padėjo“, – pasakoja ligą nugalėjusi Dalia. Moteris priduria, kad už viską svarbiausia – tikėjimas, kuris teikia vilties, atveria akis ir veda pirmyn. „Kai žmogus tiki, jis turi daug daugiau jėgų, daug daugiau galios, jis nepasitiki vien savo silpnu kūnu, jis žino, kad dvasia, siela ir daugybė aukštesnių dalykų yra už jį, su juo, ir jis gyvena meilėje, viltyje, o ne baimėje. Tai labai sustiprina žmogų“, – mintimis dalijasi moteris. Jau dabar, praėjus 20 metų po kaulų čiulpų transplantacijos ir visoms negandoms bei sveikatos bėdoms pasitraukus į praeitį,

Dalia sako esanti labai dėkinga už savo ligą, kuri atvėrė jai akis, padėjo suprasti, kas gyvenime svarbiausia, ir išmokė neprarasti vilties. „Gyvendamas saugų gyvenimą, kuriame tavęs niekas neišbando ir nepateikia iššūkių, turbūt net nepastebėtum, kad esi ne vienas, kiek daug žmonių yra aplink tave, koks esi mylimas, globojamas ir saugomas. Manau, tikėjimas ir atkeliauja per tokius išbandymus, ne veltui jie duoti, tad kiekvienam su išbandymu susidūrusiam žmogui ir palinkėčiau visų pirma tikėti“, – panašų gyvenimo etapą išgyvenantiems žmonėms linki moteris. Jei gali dovanoti gyvenimą – dovanok Moteris skatina žmones nebijoti donorystės ir, jei turi šansą, būtinai pasidalyti gyvenimo dovana su kitais. „Jeigu gali duoti kitam žmogui šansą gyventi, tai kodėl neduoti, juolab kad kaulų čiulpų donorystė nereikalauja aukoti savo sveikatos ar gyvybės, tai tarsi meilės ir geranoriškumo kitam žmogui išraiška. Tai pasidalinimo gestas ir aš galvoju, kad dovanoti dalį savęs yra ir dovana pačiam donorui – dovana padaryti savo gyvenime tokį reikšmingą dalyką“, – sako Dalia. Moteris taip pat mano, kad ją pačią dalytis savo patirtimi skatina noras padėti tiems, kurie šiuo metu yra tokioje pačioje, atrodytų, beviltiškoje ir baisioje situacijoje. Jos istorija ir patirtis galbūt bus pagalba tiems, kuriems jos tikrai reikia. „Tikiu, kad nieko gyvenime nebūna atsitiktinai. Kaip galėčiau nesidalyti tuo, ką žinau ir patyriau? Juk kažkas žinodamas ir matydamas, kad žmogus jau daug metų gyvena visavertį gyvenimą, yra laimingas ir džiaugiasi gyvenimu, bus ar gali būti laimės žiburys“, – įsitikinusi leukemiją įveikusi D. Bielskytė.

Atgal