Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Ar neišnyks Sveikų miestų judėjimas Europoje?

 Sveikų miestų judėjimas: numirs ar at

2018-01-31, 13:22 VE

 

Vytautas VALEVIČIUS

 

Sveikų miestų judėjimas: numirs ar atgis nuotrauka, foto

 

© Redakcijos archyvo nuotr.

Nerašau klaustuko, nes ne tik nežinau atsakymo, bet ir nenoriu sutikti su šiuo paklausimu. Vasario 12-13 dienomis Kopenhagoje turėtų vykti aukščiausias Sveikų miestų judėjimo Europoje susitikimas. Jis skirtas šio judėjimo 30-mečiui. Negaliu tiksliai atsakyti, kiek daug yra jau padaryti piliečių sveikatai, bet vėl susiduriame su gražiai aprašomais tikslais. Cituoju:

  • atnaujinti ir susitarti dėl politinės vizijos ir strategijos;
  • nustatyti, kaip miestai gali reaguoti į visuomenės pokyčius - kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu;
  • palengvinti geresnį daugiašalį valdymą;
  • reikšmingai prisidėti prie pasaulinių diskusijų apie miestų ateitį, kuriant tvarią plėtrą ir sveikatą bei gerovę visiems.

Tikslai puikūs, galiu dar pateikti ir siekiamus rezultatus, bet nuo jų aprašo aiškiau nebus. Priminsiu, gal kai kas dar ir nežino, kad Sveikų miestų tinklas radosi tik nuo 1988 metų, kaip Pasaulio Sveikatos Organizacijos palaikoma iniciatyva. Negaliu konkrečiai vardinti šio judėjimo narių padarytų darbų, jų pakankamai daug, bet žavėtis tuo labai irgi netenka. Jei kam svarbu, galima trumpą ataskaitą rasti: Healthy cities. Promoting health and equity – evidence for local policy and practice. Summary evaluation of Phase V of the WHO European Healthy Cities Network

Kritika būtų nepagrįsta, jei matytume akivaizdžius padarytus darbus. Kol negali nieko pačiupinėti, kyla įtarimas, kad tai yra tik akių dūmimas arba politikų žabangos. Tiesa, gražių albumų yra išleista nemaža, nors matė juos nedaugelis. Galiu tik patvirtinti, kad pasikeitimas žiniomis apie įvykdytus projektus vyko kiekvienoje metinėje konferencijoje, o kai kurie miestai sugebėdavo dirbti kartu ne vienerius metus. Bendri projektai – iš esmės pagrindinė bendradarbiavimo forma.

Ką galima padaryti dabar, kai senos lozunginės ir parodomosios veiklos nebekelia entuziazmo ir tenka ieškoti naujovių arba inovacijų? Atsakymas slypi pačiame klausime. Inovacijos ir skirtingų struktūrų bendra veikimas miesto gyventojų sveikatos gerinimo kryptimi. Čia horizontai patys plačiausi: nuo maisto parduotuvių asortimento derinimo iki miesto kvartalų planavimo, nuo augalų, mažinančių taršą bei triukšmą gausinimo iki taršos matavimų paskleidimo visame mieste, nuo sveikatos strategijos miestui iki sveiko darželio, mokyklos ar įstaigos statuso.

Vargu ar galima tikėtis, kad ims taip visi ir supras visas miestiečių sveikatos problemas. Jos apima ne tiek gydymą, kiek sveiką aplinką ir gyvenimo būdą. Mokymas ir pagalba gyventi sveikai yra žymiai svarbesnis už visas ligonines ir poliklinikas, nes sveiki gyventojai ten nepatenka. Sveiko miesto politika yra ši strateginė kryptis.

Atgal