Naujienos

Ar turi Klaipėda ateitį?

 Piešia du scenarijus: dabar gyventojų tiek, kad gero nelauk

Ar galime tikėtis, kad ateityje Klaipėdoje gyvens bent 300 tūkst. gyventojų? Dabar jų – bene perpus mažiau. Apie tai buvo kalbama Klaipėdoje diskusijos „Kur tas raudonas kilimas?“ metu.

 

Ar galime tikėtis, kad ateityje Klaipėdoje gyvens bent 300 tūkst. gyventojų? Dabar jų – bene perpus mažiau. Apie tai buvo kalbama Klaipėdoje diskusijos „Kur tas raudonas kilimas?“ metu. Piešia du scenarijus: dabar gyventojų tiek, kad gero nelauk © DELFI / Rinatas Chairulinas Savo pranešimą apie Lietuvos savivaldybių gerąsias patirtis skaitęs „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas uostamiestyje įžvelgia daug potencialo, tačiau, jo manymu, dabar susiduriama su jo realizavimo problema. Universitetas – būtinybė „Klaipėda arba kils, arba smuks. Tam, kad kiltų, utopiškai jai reikėtų per tam tikrą laikotarpį pasiekti 300 tūkstančių žmonių ribą. Kitaip pasaulyje būsime įtraukti kaip musytės į ventiliatorių. Jeigu Stokholmas turi tikslą padidinti gyventojų skaičių nuo 2 iki 5 milijonų, tai nematau nieko neįmanomo Klaipėdoje“, – sakė M. Katinas. Pasak jo, Klaipėdai būtina turėti universitetą, nes tai vienintelis raktas į ateitį regioniniu lygmeniu. Tačiau tam diskusijų nepakaks – reikia drąsių intervencinių sprendimų. Vyro teigimu, ne visi jauni žmonės nori dirbti pramonėje, todėl jis ragina miestą sukurti jaunimui daugiau galimybių. Dėl esamos padėties dalis jo išvyksta gyventi ir dirbti kitur. „Jauniems žmonėms pasirinkimas yra labai svarbu. Unikalu, kad Klaipėda nusprendė kurti strategiją bendruomenės būdu. Tai labai pažangu. Jeigu sprendimai jau priimti, reikia finansų. Jeigu nori proveržio, investuoji pinigus arba ne. Aš investuočiau, nes dabar Klaipėda yra pačiame pike“, – neabejojo „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.
 Andrius Ufartas Jo manymu, Klaipėdai reikėtų pagalvoti, kaip būtų galima paskatinti gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslus. „Mokyklose kalti inkilėlių nebereikia. Reikėtų, kad vaikai domėtųsi robotika, loginiais sprendimais. Tada tikėtina, kad dalis vaikų nemes matematikos mokslų aštuntoje klasėje ir pasirinks inžinerines studijas. Specializuotos studijų programos – mechanikos, elektronikos doktorantūros programos ir IT inžinierių parengimas yra pagrindas investicijoms ateiti. Joms reikia ne dešimčių, o šimtų žmonių. Jeigu nėra universitete informacinių technologijų dėstytojų, juos reikia pritraukti“, – tikino M. Katinas. Prieš keletą metų jis ragino valstybę įsteigti talentų agentūrą ar padalinį, kuris galvotų, ką valstybė daro produktyviai ir kaip būtų galima pritraukti lietuvius užsienyje ar užsieniečius. „Klaipėda yra nuostabaus grožio miestas. Jeigu Lietuva nori stovėti ant dviejų kojų, o ne ant vienos, reikia, kad Klaipėda antrą koją taip pat užsiaugintų. Klaipėda yra raktas į šį regioną. Vienintelis būdas klestėti – iššauti. Klaipėda turi infrastruktūrą ir grožį, gyvenimo kokybę“, – uostamiesčio potencialui liaupsių negailėjo „Investuok Lietuvoje“ direktorius. Ekonominis tiltas Diskusijoje M. Katinas teigė, jog pastarieji metai Lietuvai yra geri. Šiuo metu Centrinė ir Rytų Europa yra pati geriausia vieta pritraukti investicijas pasaulyje. „Tokios šalys kaip JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Kinija žiūri į Centrinę ir Rytų Europą kaip į tiltą tarp ekonomikų. Atvesti dideles investicijas galima turint lokacijos viziją ir investicinį klimatą. Mes ilgai dirbame, kol sukuriame bendruomenę, kuri sugeba pristatyti regioną be jokių klausimų. Jeigu kažkas už savo žodžius neatsako ir padaro vieną klaidą, galbūt tas investuotojas investuos, bet tai darys tik jis vienas“, – sakė agentūros generalinis direktorius. Jo teigimu, tikslingas investicijų pritraukimas reikalauja labai aiškios specializacijos – parduoti ne bet ką, o tik tai, ką supranti geriausiai. Esminiai trys sektoriai: gamyba, technologijos ir verslo paslaugos.
 Baltijos jūros regione būtent Lietuva užaugina tūkstančius darbuotojų. M. Katinas patikino, kad Latvija ir Estija dabar į tai žiūri su pavydu. „Tai reiškia, kad turime kryptingos veiklos rezultatą. Kriziniais laikais mūsų valdžiai pavyko pritraukti keletą didelių įmonių. Šiandien tokių įmonių turime 60 – jos įdarbina 15 tūkstančių žmonių. Jeigu skaičiuoti šeimas, Lietuvoje iš to sektoriaus gyvena 50 tūkstančių žmonių“, – skaičius vardijo „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius. Pasak jo, Lietuva neretai susiduria su problemomis, kai potencialius investuotojus atbaido radiniai po žeme – šiukšlynai, karo laikų minos ir pan. Visa tai sutvarkyti užtrunka, o šiuo metu aplinką tikrina tik Lietuvos krašto apsaugos ministerijos antiteroristiniai padaliniai. DELFI skelbė, kad šiuo metu Klaipėdoje liko jau mažiau nei 150 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. liepos 1 d. uostamiestyje gyveno 149,7 tūkst. žmonių. Prieš septynerius metus jų buvo 30 tūkst. daugiau – 2010-aisiais Klaipėdoje gyveno 182 tūkst. žmonių. Jei mieste situacija nesikeis, tai per dešimtmetį gyventojų sumažės dar keliomis dešimtimis tūkstančių. 2030-aisiais Lietuvos uostamiestyje gali likti viso labo 126,2 tūkst. gyventojų, sakė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorius Simas Simanauskas. Jo teigimu, šis skaičius buvo gautas 2016 m., kuomet buvo atliktas tyrimas taikant Oksfordo ekonomikos metodologiją.


 

Atgal