Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Ko trūksta pajūriui

 Klaipėdos paplūdimiuose - vis mažiau smėlio

Komiteto posėdyje mokslininkas, pristatydamas Klaipėdos miesto jūros krantų erozijos procesus ir poveikį aplinkai, atskleidė, jog smėlio į mūsų paplūdimius natūraliai patenka vis mažiau.

Jurga PETRONYTĖ

 

Smėlio resursai Baltijos jūros priekrantėje ties Klaipėda ir Palanga artėja prie kritinės ribos. Nesvarbu, pagal kurį scenarijų bus vykdoma Klaipėdos valstybinio uosto plėtra - ji paaštrins jūros krantų erozijos procesus. Todėl Klaipėdos miestas iš uosto turi išsikovoti, kad būtų numatyta kompensacija smėlio reikalams“, - Klaipėdos miesto tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams patarė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro vyresnysis mokslo darbuotojas, asociacijos „Baltijos slėnis“ vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

TRŪKUMAS. Anot specialistų, dramatiškai smėlio judėjimą link Klaipėdos blokuoja uosto veikla, o ypač - uosto gilinimas. Redakcijos archyvo nuotr.

„Smėlis į Klaipėdos miesto paplūdimius ir toliau į šiaurę sunešamas iš pietų. Pagrindinės priežastys, dėl ko mažėja smėlio resursai mūsų priekrantėje, yra tai, kad Kaliningrado srityje, kurios iškyšulys daugelį metų maitino smėliu Kuršių neriją ir mus, pradėta saugoti krantus juos betonuojant. Kitas smėlio šaltinis - Nemunas - praranda savo jėgą dėl ūkinės veiklos, vykdomos Baltarusijoje.

Anot N. Blažausko, ypač dramatiškai smėlio judėjimą link Klaipėdos blokuoja uosto veikla. XX a. pabaigoje Klaipėdos uosto zonoje buvo apie 0,5 mln. tonų smėlio sąnašų po vandeniu. Po uosto gilinimo darbų, atsiradus molams, blokuojama smėlio pernaša, tad smėlio kiekis sumažėjo iki 400-315 tūkst. tonų, pagilinus uostą iki 14 metrų - smėlio sąnašos sumažėjo 80 procentų. „Jeigu uostas bus gilinamas iki 17 metrų - smėlio kiekis dar sumažės iki kritinės ribos. Uosto poveikis bus juntamas ne tik Klaipėdos mieste esantiems Melnragės, Girulių paplūdimiams, bet pasieks ir Palangą„, - tvirtino N. Blažauskas.

Mokslininkas pažymėjo, jog vis daugiau smėlio jūra pasiima nei atiduoda dar ir todėl, kad joje kyla vandens lygis, audros tampa dažnesnės ir stipresnės.

Esą būtina numatyti, kaip smėlis iš pietų bus perkeliamas į šiaurę. Mokslininkas įvardijo keletą krantotvarkos galimybių. Pavyzdžiui, nebetonuoti krantų, nes taip bus sunaikintas natūralus kraštovaizdis. Bunų, bangolaužių statymas, anot specialisto, taip pat ne geriausias sprendimas dėl to, kad jie saugo tik toje vietoje, kur yra pastatyti.

„Norėdami jais apsaugoti krantus turėtume juos statyti nuo Nidos iki Latvijos sienos, o tai - taip pat būtų vizualinė tarša. Pseudonatūralios priemonės, kurios Lietuvoje ir naudojamos, yra paplūdimių papildymas smėliu. Ši priemonė tiek estetiškai, tiek funkciškai pasitvirtina, tačiau Lietuvos valstybė šią priemonę taiko tik Palangos paplūdimiams, kurie laikomi prioritetiniais. Plečiant Klaipėdos uostą ir kalbant apie plėtros poveikį aplinkai, būtina numatyti papildymo smėliu priemones Klaipėdos miesto paplūdimiuose“, - akcentavo mokslininkas.

Galiausiai politikai pažadėjo, jog šis klausimas nebus pamirštas tolesnėse Klaipėdos miesto ir uosto diskusijose.

Atgal