Naujienos

Klaipėdos miesto sveikatos strategija

 

Pažadai ir neklaužados

Visi girdėję apie strategiją. Kas per žaidimus, kas per karybą. Kai kurie net padalyvauja aptarimuose ar pasitarimuose, kurie turi numatyti ilgalaikius planus. Kam to reikia, ar ne tikslingiau būtų reaguoti nuolat ir  nesukti sau galvos apie tolimą ateitį?

Vytautas Valevičius. A.Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.

Pateiksiu vieną skausmingą pavyzdį. Pastaruosius kelis tūkstantmečius vaikas buvo mokomas ir rengiamas vienai profesijai – teisininko, dailininko, prekybininko ar panašiai. Išmokai jaunystėje ir iki senatvės gali dirbti toje pačioje srityje, nepergyvendamas dėl savo įgūdžių ar aplinkos.

Jau praeitame šimtmetyje išaiškėjo, kad žmogus per savo pailgėjusį gyvenimą keletą kartų keičia profesiją. Kitaip sakant, vienos specialybės vienam gyvenimui neužtenka. XXI amžiuje šis dalykas dar labiau sudėtingėja: kai kurios lyg ir prestižinės profesijos gali labai artimoje ateityje išnykti. Kai kurios naujos rasis, nors joms visai nėra darbuotojų. Ir ką daryti tėvams, kurie stipriai jaudinasi dėl savo vaiko ateities? Nors pasiklysk...

Beje, tai tik pavyzdys, kur aklas blaškosi, nes nemato šviesos. Taip ir žmonės, neturėdami aiškios ateities vizijos, darė, daro ir darys tokias klaidas, kurios naikina galimybes pasiekti puikius veiklos rezultatus mene, politikoje, ekonomikoje ar moksle. Strategija ir yra ne kas kita, kaip apibrėžtas veiksmų planas tolimam tikslui pasiekti. Žinant, jog ateities bendruomenė ryškiai ir aiškiai skirsis nuo dabartinės, galima ir reikia matyti, kad vaikai tikrai nebegyvens kaip jų tėvai ir negalės kartoti senelių pasiekimų. Taigi, strategija yra panaši į platų taką ar plentą, kur kiekvienas gali rasti savo kelią. Kiti gali likti šalikelėje.

Žiūrint į daugelio žmonių požiūrius apie jų sveikatą, galima atrasti nuostabių dalykų. Nemažai jų tikisi, kad jų ilgą ir laimingą gyvenimą užtikrins kiti. Ar tai ligoninės, ar tai šeimos gydytojai, socialinė draudimo sistema ir t.t. Susirgau – gydykite. Sudegė būstas – padėkite. Patekau į skurdo duobę – duokite pašalpą. Vis kiti ir kiti. O ką pats?

Bet dabar apie aplinką. Mūsų sveikatos aplinka yra miestas. Miestas panašus į organizmą. Turime nemažai literatūrinių palyginimų apie transporto arterijas, elektros tiekimą kaip gyvybės užtikrinimą ir vėl daug panašių dalykų. Tos metaforos gražios, nors slepia esmę. Taip, miestas - sudėtingas darinys. Juo didesnis, tuo sudėtingesnis. Paprasčiausias požiūris į jį kaip į inžinierinį darinį: transportas, kanalizacija, elektros tiekimas ir pan. Įdomiausia, jog tai labai supaprastintas požiūris. Miestas yra žmonių gyvenamoji vieta. Nesimėtysiu skaičiais, bet žinoma, jog dauguma Žemės gyventojų jau gyvena juose, o ateityje ta dalis vis augs. Jei miestas yra gyvenamoji vieta, tai jame turi būti daroma viskas, ko reikia žmogui ilgai ir laimingai gyventi. Jam reikia maisto, stogo virš galvos, paramos iš artimo ar artimųjų.

Viena iš pagrindinių laimingesnio gyvenimo sąlygų – sveikata. Žmogus, dešimtis mėnesių ar net metų praleidžiantis ligoninės lovoje, vargu ar bus laimingas, nors ir gyvens ilgai. Dabartinė medicina yra sukūrusi ne vieną stebuklą, bet ar visuomet jo reikia? Tikro žmogaus gyvenimo tikslas yra ne ilgas, o laimingas, t.y. sveikas gyvenimas. Tiesa, šie tikslai vienas kitam neprieštarauja. Tik su liga lamingu jaustis gerokai sunkiau.

Miestai turi būti valdomi. Natūralu, jog reikia planuoti tiekimus ir šalinimus, aplinkos tvarkymus ir daug visų kitokių dalykų. Klaipėda viena iš pirmųjų Lietuvoje sukūrė savo miesto strateginį raidos planą, kuris buvo stipriai keičiamas ir tai daroma nuolat. Jame daug skirsnių, gerų minčių ar net idėjų, tik trūksta žmonių laimės siekimo. Tiesa, apie sveikatą yra pasakyta taip (cituoju iš Klaipėdos miesto strateginio plano 2013-2020 metams):

  1. Sukurti ir vykdyti sveiko miesto principų viešinimo strategiją.
  2. Sukurti bendrą visuomenės sveikatos priežiūros sistemą švietimo įstaigose.
  3. Aktyvinti valstybinių prevencinių sveikatos programų, finansuojamų iš PSDF, įgyvendinimą.
  4. Ugdyti visuomenės sveikatos srityje veikiančių NVO kompetencijas.
  5. Organizuoti ir vykdyti visuomenės sveikatinimo veiklą prioritetinėse srityse.
  6. Sukurti ir įgyvendinti sveiko senėjimo koncepciją (Čia iš punkto: 1.2.2. UŽDAVINYS. Stiprinti visuomenės sveikatinimo veiklą)

Planas sukurtas 2013-2020 metams, jo pusiaukelė yra šie metai. Iš vardintų programinių punktų akivaizdžiai nerandu pirmo, ketvirto ir šešto punktų rezultatų. Gal jie slapti? Pažiūrėkime į ataskaitas. Nerandu nei sukurtos sveiko senėjimo koncepcijos, nei bandymo ją įgyvendinti. Tiesa, buvo šokių ir sporto šventės, tačiau jos praėjo, o senoliai liko. Dar mažiau matau sveiko miesto principų ir viešinimo strategijos. Gal ji kur slapta esanti? Galiu tik priminti, jog pagrindiniai teiginiai jau yra išsakyti Pasaulio sveikatos organizacijos.

Kiekvienas miestas išskiria svarbiausias savo užduotis šiose kryptyse. Tai gali būti viešojo transporto ir taršos, sveikatos paslaugų prieinamumas, sveiko miesto planavimo ar skurdo mažinimo problemos. Visos jos turėtų būti sprendžiamos ieškant naujų metodų ir priemonių, jungiant pavieniui dirbančias struktūras. Pavyzdžiui, verslą ir religines organizacijas, švietimo ir transporto ir t.t. ir pan. Iš kitos pusės, į miesto tvarkymo ir valdymo sritį „įsiveržė“ naujos kompiuterinės technologijos, kurios ne tik nurodo (fiksuoja?) realius sunkumus, bet ir padeda greitai ir sveikai juos šalinti. Galimybių surasti nesuvoktus sveiko miesto principus ir jų įgyvendinimą dar yra, nors iš planuotų septynerių metų praėjo didesnioji dalis. Mūsų kaimynai ir kolegos turi ne vieną pavyzdį, kurį reikėtų pritaikyti Klaipėdoje. Sakykim, turime puikią vyresniųjų žmonių įtraukimo į savanorystę Suomijoje, galima pritaikyti Ispanijos sveikatinimo ir ligų prevencijos programą, medžiagos daug. Svarbu, kad miesto politikai rūpintųsi ne tik savimi, savo algomis ar vietos išsaugojimu, o miestiečiais, jų gerove ir buvimu sveikais. Pas mus iki šiol vyrauja „atbulinis mąstymas“. Sveikatinimas – tai sveikatos gydymo paslaugų prieinamumas ir gerėjimas. Gyvenime yra priešingai. Sveikas yra tas, kuriam nereikia medikų priežiūros bei rūpesčio.

Man akivaizdu, kad miesto sveikatos strategija yra reikalinga tiems, kurie mąsto apie ateitį, kuri bus tik po 10 ar 25 metų. Lyg ir toli, bet, deja, gyvenimas keičiasi taip greitai, kad be elementaraus numatymo greičiausiai bus nusukta ne ten, kur eina kitas pasaulis. Todėl lėšos ir pastangos gali būti iššvaistytos, gauti rezultatai niekam nebereikalingi. Sakykim, mieste jūs numatote tramvajų kaip masinio susisiekimo priemonę. Pastatote depus, nutiesiate bėgius ir t.t. O vėliau pasirodys, kad elektrobusas geriau ir pigiau. Sukurta infrastruktūra, bus veltui iššvaistyti resursai. Tai lygiai tas pat, kas mokyti savo vaikus specialybės, kuri išnyks po 10 ar 15 metų.

Žmonės gyvena miestuose dabar ir ateityje. Jų gyvenimas turi būti pakankamai ilgas ir laimingas. Tai galima užtikrinti tik numatant, kokių veiksmų reikia dabar ir rytoj. Tiesiog reaguoti į aplinką - nepakanka. Žinome, kad Klaipėda yra Sveikų miestų judėjimo narė, tačiau nematyti sveikatos ateities, neturėti sveikatos strategijos - pražūtinga.

http://www.vlmedicina.lt/lt/vytautas-valevicius-pazadai-ir-neklauzados 

Atgal