Naujienos

Vaikai ir valgiai

 

Vien mokykloje valgomas sveikas maistas neskatins jo valgyti, jei vaikas žinos, kad grįžęs namo sulauks kitokio maisto. Todėl labai svarbu ugdyti vaikų sąmoningumą, formuoti valgymo kultūrą ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namuose. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiandien švietimo įstaigose vaikai valgo „protingą“ maistą ir skatinami valgyti protingai. Atsiranda ir naujų iniciatyvų dar geresniam moksleivių maitinimui. Antai sveikatos apsaugos ministras A. Veryga siūlo ilginti pietų pertraukas, maistą tiekti ne porcijomis, kaip yra šiuo metu, o švediško stalo principu. Kol kas tai būtų pilotinis projektas, kuriam pasiteisinus, toks modelis būtų diegiamas ir kitose šalies mokyklose.

Taigi, viena dienos pusė – sveika ir subalansuota, bet likusioji nė iš tolo gali neprilygti. Išsamiau apie vaikų mitybos ypatumus nūdienos švietimo įstaigose ir šeimose, švediško stalo idėją kalba Šiaulių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė vaikų ir jaunimo klausimais Diana Gedminienė, pasak kurios, valgymo kultūros formavimas prasideda šeimoje ir tik vėliau persikelia į mokyklą.

Kaip atrodo „mokyklinis“ maistas
Šiandien galiojanti vaikų maitinimo tvarka ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose nuolat tobulinama ir turi daug privalumų. Tačiau egzistuoja ir problemų.

Greičiausiai suaugusiesiems prisiminus savo mokyklos laikus ir valgyklas, šiuolaikinis ugdymo įstaigos meniu atrodytų labai įspūdingas vien tuo, kokiam spektrui maisto produktų grupių sakoma „ne“. O kokie laikai buvo, kai visi pietūs neretam tebuvo bandelė „pynutė“ su saldžiu glajumi ir saldžia drungna beskone arbata niūrioje stiklinėje.

Peržvelgus „užbanintus“ maisto produktus belieka susimąstyti, kiek į kasdienį šeimos maisto pirkinių krepšį keliauja draudžiamo maisto arba maisto „su tuo sudėtyje“, kas draudžiama. Kiek žalių varnelių uždėtumėte?

Pavyzdžiui, įstaigose draudžiami tiekti bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai.

Iš saldžiųjų grupės – saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs konditerijos gaminiai.

Draudžiami maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais. Neleidžiami gėrimai, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/100 g, gazuoti, energiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš/arba kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto ir dar visa eilė kito valgomo ar geriamo „blogio“.
O kur dar maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba kurio sudėtyje jų yra. Nepraeis ir sausainių pakuotė, jei jų sudėtyje yra iš dalies hidrintų augalinių riebalų.

D. Gedminienės aiškinimu, maitinimo paslaugos teikėjas turi užtikrinti, kad maisto ruošimo procese nebus naudojami pusfabrikačiai, prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra draudžiamų maisto priedų, patiekiamas maistas bus gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną, bus kokybiškas, įvairus ir atitiks saugos reikalavimus.

„Gaminant maistą turi būti naudojama kuo mažiau druskos ir cukraus (druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g, pridėtinio cukraus ne daugiau kaip 5 g/100 g). Pietų metu rekomenduojama patiekti kelis karštuosius pietų patiekalus ir kelis garnyrus. Vienas iš karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantis patiekalas. Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantys patiekalai“, – sako D. Gedminienė.

Specialistė aiškina, kad pusryčiams vaikai turi gauti 20–25 procentų, pietums – 30–40 procentų, pavakariams arba priešpiečiams – 10–15 procentų, vakarienei – 20–25 procentų rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo pagal amžiaus grupes, jei tokie maitinimai numatyti valgiaraščiuose.

Švediškas stalas VS greitas maistas
„Švediško stalo principas galiotų ir būtų vertingas tik tuo atveju, jei kalbama apie palankų sveikatai racioną ir visus patiekalus, o vaikui duodamas pasirinkimas. Lygiagrečiai turi būti vykdomas vaikų švietimas ir sąmoningumo didinimas, kad vaikai dar ankstyvame amžiuje nepamirštų įsidėti į lėkštę garnyro iš daržovių. Vaikai turi būti mokomi, kaip išsirinkti ir susikomplektuoti sveikatai palankią pietų lėkštę. Patiekalai turi būti skanūs, kokybiški, šiuolaikiški, patiekti patraukliai, kad vaikų neviliotų šalia esantys prekybos centrai ar užkandinės.

Jau dabar galime pasakyti, kad švediško stalo principas veikia, nes vaikas turi patiekalų pasirinkimo galimybę rinktis iš kelių, kurie pagaminti pagal visus vaikų maitinimui keliamus reikalavimus“, – sako sveikatos stiprinimo specialistė vaikų ir jaunimo klausimais D. Gedminienė.

Džiugu, kad vaikai švietimo įstaigose mokomi sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos, skatinamas jų fizinis aktyvumas. 
Visgi abejojama, kad švietimas per projektus ir kitas priemones lieka paviršutiniškas, nes pagrindinis pavyzdingo arba nepavyzdingo elgesio šaltinis yra šeima.

„Vaiko valgymo įpročiai mokykloje labai priklauso nuo šeimos tradicijų. Jis tikrai nesusiformuos sveikos mitybos įgūdžių nei per dieną nei per savaitę, jei tėvai ir kiti šeimos nariai namuose ar užkandinėse valgys daug beverčio, nesubalansuoto maisto.

Tačiau tai nereiškia, kad sveikai besimaitinančių tėvų vaikai visada noriai valgo sveikuoliškus patiekalus. 

Vaikams labai svarbu rodyti pavyzdį. Todėl vien mokykloje valgomas sveikas maistas neskatins jo valgyti, jei žinos, kad grįžęs namo – sulauks kitokio maisto. Todėl labai svarbu ugdyti vaikų sąmoningumą, formuoti valgymo kultūrą ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namuose. Tėvų noras keisti mitybos įpročius taip pat priklauso nuo daugybės aspektų: žinių, finansinių galimybių, sąmoningumo lygio ir pan.“, – sako ji.

Neretai piktinamasi, jog vaikai yra pratinami prie greito maisto – jau pradinukai  ar net mažesni „lepinami“ gruzdintomis bulvytėmis, kebabais, mėsainiais. Ar verta nerimauti?

Specialistė aiškina, kad viskas priklauso nuo saiko. „Tikrai yra sveikatai palankių ir nepalankių maisto produktų. Tačiau pastarųjų valgant nedaug, retkarčiais realios rizikos organizmui nebus“, – sako ji.

Pavyzdžiui, kebabe, kurį greičiausiai įsivaizduotumėme treninguoto šiauliečio rankoje, yra mėsos, miltų paplotis, įvairių daržovių. Tačiau čia nesveika yra tai, kad kebabai gausiai skaninami padažais, turinčiais daug riebalų bei druskos. Dideliame kebabe gali būti apie pusė dienos kalorijų normos, būtinos suvartoti žmogui.

„Kebabus jauni žmonės ar paaugliai dažnai valgo vakare ir dar užgeria saldžiais  gėrimais.

Būtent šis suvartotas maistas ir „eina“ į kūną“. Priminsiu, kad Šiaulių mieste 2016 m., Higienos instituto duomenimis, beveik kas penktas mokinys turėjo per didelį kūno masės indeksą“, – sako D. Gedminienė.

Tempas, telefonas, televizorius ir maistas
Kaip stebėti vaiko mitybą ir džiaugtis maistu kartu, kad būtume sveiki, energingi ir laimingi?

Mūsų gyvenimo tempas yra labai greitas, visi skubame, bėgame, o būtų labai gražu, kad šeima dažniau susirinktų prie bendro stalo pusryčiams, pietums ar vakarienei, pažymi D. Gedminienė.

Ji tikina, kad namie ruoštas maistas yra ypatingas ir nepalyginamai sveikesnis.

„Maisto gaminimas drauge padeda vaikams mokytis iš tėvų pavyzdžio, ugdo jų savarankiškumą ir atsakomybę, o tėvams suteikia progą pagirti ir įvertinti vaikus už pastangas. Bendri pusryčiai ar vakarienė skatina santykius šeimoje ir sukuria didesnio buvimo kartu jausmą“, – sako ji.

O valgymas skaitant knygą, stebint televizorių, braukant planšetę – dažnas valgymo būdas nūdienos šeimose, sutikite. 

„Valgymas veikiant kažką kitą, pavyzdžiui, žiūrint televizorių ar skaitant, mažina valgymo kontrolę. Nuo suvalgomo maisto kiekio nukreipiamas dėmesys, todėl žmogus nebejaučia sotumo jausmo ir dėl to suvalgomas daug didesnis maisto kiekis.

Siūlyčiau šeimoje susikurti taisykles ir visiems šeimos nariams, tiek tėveliams, tiek vaikams jų laikytis. Viena iš taisyklių galėtų būti: kai valgome – neužsiimame pašaliniais dalykais“, – sako specialistė.

Atgal