Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Naujienos

Kompiuterinė sveikata

 Skaitmeninės informacijos kiekiai sparčiai auga, o sykiu su jais daugėja būdų asmeninę informaciją saugoti skaitmeninėje erdvėje. Tam tikra informacija, pavyzdžiui, sveikatos duomenimis, nuotraukomis, įvairiais asmeniniais ar verslo dokumentais žmonės retai kada nori dalintis su nepažįstamais sutiktais gatvėje – jie linkę juos saugoti, rašoma pranešime spaudai. Tačiau internete šia informacija dalinamės nevaržomai – siunčiame el. laiškus su jautrias dokumentais, talpiname gyvenimo akimirkas internetinėse failų talpyklose, apsipirkinėjame el. parduotuvėse. Todėl nenuostabu, kad vis dažniau išgirstame apie programišių rengiamas atakas, užgrobiamą konfidencialią informaciją. Tad kokie iš tiesų pavojai mūsų tyko internete? Kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją? Svarbu išlikti budriam TAIP PAT SKAITYKITE: Svarbu: Rusija turi naują kibernetinį ginklą, galintį išjungti elektros tinklus Naujoviškas fišingo atakas vykdantys sukčiai užkabino lietuvišką jauką El. parduotuvės ir apsipirkimai jose tampa kasdienybe. Tai ne tik labai paprasta, bet ir patogu. Tačiau būtent el. prekyboje vis dažniau susiduriama su asmeninės informacijos nutekinimu bei programišių atakomis. „Jungdamiesi prie el. parduotuvės, suteikiame informaciją apie savo finansinius duomenis, – teigia „Atea“ IT auditorius Algirdas Šakys. – Privalome išlikti budrūs ir sekti, ar tinklapis yra apsaugotas (internetinės parduotuvės nuoroda privalo prasidėti HTTPS://), ar internetinis adresas yra teisingas, kas yra galutinis pinigų už prekes gavėjas“. A.Šakys pabrėžia, kad svarbiausia prieš pateikiant savo duomenis įsitikinti, ar šie bus gerai apsaugoti ir nepanaudoti nekilniems tikslams, pasidomėti ar šaliai, kuriai atiduodate duomenis yra patikimas. „Jei į savo paštą gaunate laiškus, kurių tekstas lietuvių kalba nėra teisingai suformuluotas, siuntėjas – neaiškus adresatas, nuoroda į puslapį neveikia, reikalaujama jūsų visų asmeninių duomenų, tai turbūt pateksite į sukčių-programišių rankas. Ir tikrai neįsivaizduokite, kad programišiai – tamsiame kambarėlyje pasislėpę vyrukai su gobtuvais ant galvos. Dažniausiai jie – pasiturintį gyvenimą gyvenantys žmonės“ , – perspėja A. Šakys. Internete tykantys virusai Šiuolaikinė kenkėjiška programinė įranga, arba kitaip – virusai, siekia įsitvirtinti kuo giliau kompiuterio operacinės sistemos viduje, todėl užsikrėtus ne visuomet pavyks tinkamai pašalinti kompiuterį pažeidusį virusą. Verta žinoti, kad virusai skirstomi į kelis tipus: Kirminai. Tai yra panaši į virusą programa, kuri pasiskleidžia be naudotojo žinios. Kirminai gali plisti el. pašto priedais, kuriuos atvėrus užkrečiamas kompiuteris. Trojos arkliai (trojanai). Tai yra kenkėjiškos programos, turinčios kenkėjiškų funkcijų ir besislepiančios kitose programose. Trojos arkliai patenką į sistemą per spragas naršyklėse ar juos pateikiant kaip naudingą programą. Makrovirusai. Tai – virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus. Dokumentas užkrečiamas, jį atidarant programos lange, jis prilimpa prie „Microsoft Word“ ar „Microsoft Excel“ programų šablonų taip, kad atidarant naują dokumentą, jis jau turi savyje viruso kodą. Netikrieji virusai (HOAX). Tai – apgaulingi virusai-laiškai, kuriuose prašome persiųsti laišką kitam vartotojui. 3 patarimai, kaip apsisaugoti nuo šių virusų „Svarbiausia naudoti antivirusinę programinę įrangą – bet kokią, svarbu ji būtų reguliariai atnaujinama naujausiais virusų parašais. Taip pat svarbu atnaujinti kompiuteryje esamą programinę įrangą iki naujausios versijos bei naudoti legalią programinę įrangą. Neatidarinėkite prisegtų failų, gautų iš nepažįstamų asmenų“, – pataria A.Šakys. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad informacijos sauga buvo svarbi jau senosiose žmonijos civilizacijose. Taigi ji – ne mūsų laikų išradimas. Pavyzdžiui, Antikos laikų diplomatai ir kariuomenės vadai irgi taikė įvairias informacijos saugos priemones, užtikrinančias perduodamos žinutės konfidencialumą ir padedančias įvertinti, ar gauta informacija nebuvo pakeista. Tie patys principai išliko ir iki šių dienų. Skirtumas tik tas, kad pasitelkus naujausias technologijas informacijos per pastaruosius dvejus metus yra sukurta daugiau, nei prieš tai jos sukurta per visą žmonijos istoriją. Milžiniški svarbios informacijos kiekiai įpareigoja mus būti budriems ir atsakingiems bei laikytis bent jau elementarių eismo taisyklių keliaujant internetu. Žinodami šias eismo taisykles sumažinsime avarijų ir netekčių tikimybę.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujienos__/mokslasit/straipsnis/technologijos/internete-tarsi-viduramziu-vieskelyje-plesikai-ir-vagys-uz-kiekvieno-kampo-646-817648

Atgal